bizariuke: turiu mylėt save tokią, kokia esu

Padraika - Laura
Bizariuke - Brigita

Laura: Žaidimas „Išteisinta – nuteista“:
Lietus –
Kava –
Arbata –
Žiema –
Mokykla –
Mada –
Ir komentaras prie kiekvieno pasirinkimo.

Brigita: Lietus – Išteisinta, bet dalinai ir nuteista. Lietuje galiu išgyventi daugybę praeities prisiminimų, ir verkt, ir juoktis vienu metu. Mano ašarų tuomet niekas nepastebi, pasiteisinimas akivaizdus: juk lauke lyja, kaip aš galiu iš kažkur grįžt sausa?:) O nuteista dėl to, jog nemėgstu, kai kiauras dienas lauke pliaupia, myliu dažniausiai tik lengvą lietų.
Kava – Nuteista. Kartais išgeriu kavos, dažniausiai "Latte", tačiau ir tai būna labai retai. Neturiu įpročio nuolat gert kavą, bet progos apsilankyt "Coffe Inn" dažnai nepraleidžiu :)
Arbata –Ir išteisinta, ir nuteista. Nesu mėgėja ir šio gėrimo, bet ilgus ir šiltus vakarus su geriausiai draugais ir šiltais arbatos puodeliais dievinu :)
Žiema – Išteisinta. Negaliu nuteist pirmojo sniego, milžiniškų pusnių, stebuklingo laikotarpio iki Kalėdų ir jau esant joms. Jaukumas ir šiluma - štai ką man suteikia žiema, nes tik ilgais jos vakarais galiu pajusti, jog esu ne viena :)
Mokykla – Ech, tebūnie išteisinta ;D Nuteist iš ties negaliu, nes juk ten praleidžiu daugybę laiko, ten dažniausiai nutinka daugybė nuotykių, tebūnie kartais ir nesmagių, tačiau vis tiek.Veju mintį apie mokyklos baigimą kuo toliau^^
Mada –Atvirai? Nuteista. Galbūt ir keistai skamba, bet man tai tiesiog ne prie širdies.Taip, man patinka pamatyt gražiai apsirengusius žmones, mokančius derinti drabužius ir t.t., tačiau pati to tikrai nesivaikau.

Laura: Ar galėtum pavadinti save pedante? Kodėl?
Brigita: Oi, tikrai ne ;D Nemėgstu, kai aplink esti ideali tvarka, tuomet nesijaučiu savimi :) Mano stalas visuomet yra nukrautas begale daiktų, tiesa, mamos akimis puse ten jų galėtų nebūt, tačiau man atrodo kur kas kitaip ;DTačiau didelės netvarkos taip pat labai nemėgstu, mano manymu, kai saikingumas esti - netvarka tampa savotišku grožiu.

Laura: Kokiems dalykams jauti priklausomybę?

Brigita: Muzikai - su ja visur, net į sapnų karalystę. Ech, maistui. Negera priklausomybė, bet ką turiu tai turiu ;D Dar be abejo žvaigždėtam dangui - jį stebėdama jaučiuosi lyg būčiau kažkur kitur, toli toli nuo visko ir nuo visų.

Laura: Paprastai merginos skundžiasi, kad valgydamos negali išsaugoti gražios figūros. Tau taip nėra?

Brigita: Eh, yra. O taip norėčiau, kad kitaip būtų.. nors truputuką. Žinau, turiu mylėt save tokią, kokia esu, bet tikrai nenuliūsčiau, jei maistas figūrai imtų daryt mažesnę įtaką...:)

Laura: Ką manai apie pranašaujamą pasaulio pabaigą?

Brigita: Vos perskaičius nusišypsojau :) Nesu prietaringa. Žinant, jog iki šiol jau daugybę kartų turėjome iškeliaut anapilin, manęs tai neįtikina. Keistai man skamba tokie drastiški pranašavimai. Juk tokia būtybė kaip žmogus negali nuspėt tokių masinių ir nesuvokiamų įvykių. Man tai kartais skamba labai juokingai ir pamažu ima atsibost. Taip, per šiuos metus (ar per pastaruosius kelerius) įvyko tikrai daug katastrofiškų įvykių: potvyniai, tornadai ir t.t., bet ar iki tol tai nevyko? Man įdomu, jei nebūtų rastas tas Majų kalendorius ir nebūtų išpranašauta pasaulio pabaiga, ar būtų tiek ieškoma sutapimų, ar būtų sekamas kiekvienas, atsiprašant, motinos Žemės pirstelėjimas?Aš kažkodėl tuo labai abejoju. Visi žemės pokyčiai dabar nuolat siejami su pranašyste. Ech, man tai kelia tik juoką ;D Nors galbūt kartais tai atrodo pakankamai įtikinama ;DDD

Laura: Kokiais mistiniais padarais, įvykiais tiki?

Brigita: Jei vaiduoklį ir angelą pavadinsim padarais - tai tada ok ;D Jais tikiu, o įvykiais... Kažkodėl iškart pagalvojau apie Bermudų Trikampį. Tikiu, kad tai yra mistinė vieta, jog joje įvyksta nepaaiškinami dingimai, tik nežinau kuria iškelta teorija turėčiau tikėt. O daugiau kažkaip jokie įvykiai neateina į galvą.

Laura: Ką tau reiškia istorija? Kaip manai, kokia ji gali būti?

Brigita: Hmm, žiūrint kokią istoriją turim omeny. Jei istoriją, kaip pamoką, tuomet ji gali būt visokia: istorinė, muzikos, dailės ir man vienu metu gali reikšti ir daug, ir mažai...Tačiau, jei kalbam apie šiaip istoriją (kad ir apie ff), tuomet jau giliau įklimpstu. Būtent tuomet man ji įgauna didelę reikšmę: vienu metu galiu išgyvent daugybę nuotykių, jausmų, pralaimėjimų ir laimėjimų, nusivylimų ir netekčių.O būti ji gali pati įvairiausia ir nenuspėjama. Nuolat mintyse kuriu istorijas ir neretai nežinau kas vyks toliau. Dažnai vieną veiksmą perkuriu galybes kartų.

Laura: O visuotinės, muzikos, dailės istorijos nereikšmingos? Kodėl?

Brigita: Ne,nesakau,kad jos nėra nereikšmingos.Visos trys daugybei žmonių reiškia labai daug.Kaip ir minėjau vienu metu(na tarkim muzikos istorija) man gali reikšti ir daug ir mažai.Man asmeniškai labai daug ką duoda tai,iš ko ir kaip išgirstu informaciją apie vieną ar kitą kompozitorių,jo parašytus kūrinius ir t.t.Jei manęs nesudomina,tuomet ir atkeliauja tas nesureikšminimas.Nepuolu ieškot info apie man nesuprastus dalykus,tokia jau aš.Ir šeip,dažnai apie tai ką mokiaus labai greit pamirštu,mano smegenėlės daug rimtos informacijos nesuvirškina ir dėl to dažniausiai nukenčiu...Kai visko esti per daug,mano manymu imi sureikšminti visai kitus dalykus :) Nors muzikos istorija labai vertinu :)


Laura: Su kuo tau asocijuojasi pabaiga ir nauja pradžia?

Brigita: Pabaiga - su nauja pradžia. Nauja pradžia - su nepatirtais nuotykiais, jausmais, išgyvenimais.

Laura: Jei turėtum galimybę filmuotis filme, koks filmas tai būtų? Kokia rolė?

Brigita: Hmm, ko gero filmas būtų sudarytas iš šių žanrų: siaubo/veiksmo/dramos/religijos bei mistikos... viskas viename. Sunku būtų, bet efektinga :) O rolė... be abejo viena iš pagrindinių ;D Norėčiau būt atstovė gerųjų pasauliui, kuri kovotų su...tamsos valdovu.

Laura: Gal turi kokį nors konkretų filmo pavyzdį?

Brigita: Emm, ko gero ne. Galbūt keletas fragmentų iš filmo "Stigmos" atitiktų bent dalelę mano minties, tačiau tik dalelę. Nežinau, gal blogai ieškau, bet iki šiol neradau tokio filmo, kuris atitiktų mano fantaziją, o taaaip norėčiau rasti...

Laura: Ar mėgsti vaikščioti į teatrus? Kokio pobūdžio teatrai tau labiausiai patinka? Koks spektaklis buvo įsimintiniausias?

Brigita: Nesu ten dažna lankytoja, tačiau, kiek kartų esu buvus, tiek man patiko :) Sykį esu buvus dramos teatre, labai patiko. Kitus kartus esu buvus Operos ir baleto teatre.Pamenu, kai maža buvau, stebėjau ten spektaklį, rodos, "Čipolino nuotykiai". Vienintelį dalyką turbūt pamenu - tik didelį raudoną pomidorą - daugiau nieko. Nenutuokiu kodėl tas personažas man taip įsiminė ;D Pamenu ir "Gulbių ežerą".Šiais metais teko pabuvoti operoje "Figaro vedybos".Išsinešiau tikrai nuostabius prisiminimus, galbūt dar ir dėl to, jog ši opera man būtent šiais metais buvo labai aktuali :)

Laura: Kuo „Figaro vedybos“ buvo tau aktualios?

Brigita: Kadangi mokaus menų mokykloje (Čiurlionkė kitaip ;DDD) ir esu muzikantė neišvengiamai tenka susipažint su daugybę kompozitorių, jų kūriniais, pastarųjų analizavimu. O būtent šių metų kurse mes buvome supažindinami geriau su W. A. Mocarto gyvenimu bei jo kūryba, su jo operomis ir t.t.,negalėjau praleist progos pamatyt gyvai tai, apie ką mokiaus :)


Laura: Iš ko tavęs nepažįstantys, bet apie tave girdėję žmonės, galėtų tave pažinti gatvėje?

Brigita: Hmm, galbūt iš makiažo (juodų akių), marškinių ir šiaip tamsių spalvų (nors dėl pastarųjų ne visada) ;DDD

Laura: Palinkėjimas BIZOKU.

Brigita: Ką gi,linkiu BIZOKU nuolatinio gausėjimo,gausybės gyvavimo metų,didelio didelio aktyvumo,to juk nebus per daug,ir išlikimo tokia draugiška,vieninga,miela,sava šeima.Šeima,kurioje jaučiuos sava,džiaugiuos dėl mažiausių smulkmenų ir dėl to,jog esu BIZOKU dalis^^

Kai tik perskaičiau sakinį ''Ji tiki Dievu visa širdimi.", man, kaip netikinčiai, iškart kilo klausimas: kodėl? turėjai kažkokių antgamtinių apsireiškimų ar tiesiog taip nuo vaikystės auklėjo tėvai?

Taip,iš dalies prisidėjo ir tėvai,nuo mažens buvau auklėjama kaip katalikė,tačiau tai toli gražu ne viskas.Giliau tuom tikėt ir į tai gilintis ėmiau visai neseniai ir manyčiau jog tai atėjo kažkaip savaime.Niekad nesileidau būti verčiama tikėt.Tikėjimas per prievarta-man tai visko galas.Žmogus pats turi atrasti tą norą pažint,pajaust stiprybę,valią galų gale prasmę :)
Neesu ta,kuri lankosi bažnyčioje kiekvieną sekmadienį,žino kiekvieną maldą ir t.t.Kaip ir sakiau,tikiu Dievu visa širdimi,o tai reiškia jog tas tikėjimas glūdi manyje,sieloje,širdyje,aš nesistengiu jo skelbti,reikšti garsiai,todėl dažnai iš išorės jis neatsispindi.Tiesiog taip yra,kūriuos savo pasaulėlį,kuriame ir tikėjimas mano atžvilgiu egzistuoja kiek kitoks nei daugumos nuomonė.O įvykiai...tokių super duper mistinių ar dar kažkokių neteko patirt,tačiau kelis syk yra tekę išgyvent keistus,pakylius jausmus.Tačiau nepyk,juos ir toliau norėčiau netraukt į dienos šviesą :)Jie yra tiesiog nenupasakojami ir tiek :) Ech,ši tema yra tokia plati ir taip diskutuotina,tikiuos bent kažką supratai ką čia bandžiau perteikt vos keliais sakiniais,nes šeip šia tema aš nelabai moku rašyt,manau labiau man pavyksta perteikt pasakojant gyvai :)Na,o kodėl laikai save netikinčia?

bizariuke rašo:

<...> Na,o kodėl laikai save netikinčia?

nežinau. netikiu ir viskas. mane vaikystėj vertė eiti į bažnyčia, melstis ir visa kita, tai tik dar labiau mane atgrasė nuo tikėjimo. negaliu būti bažnyčioje. mirties nuotaika mane slegia nors tu ką. jaučiuosi uždaryta tarp mirtininkų. klaiku.