Sveiki visi Cinema Bizarre gerbėjai! Jūs užsukote į pirmąjį ir didžiausią Cinema Bizarre gerbėjų forumą visoje Lietuvoje, kuriame galėsite sužinoti viską apie šią grupę bei dalyvauti kitose mūsų diskusijose ir konkursuose. Tad nedelsdami prisijunkite prie mūsų, nes čia esate visada laukiami. :)
Sveiki visi Cinema Bizarre gerbėjai! Jūs užsukote į pirmąjį ir didžiausią Cinema Bizarre gerbėjų forumą visoje Lietuvoje, kuriame galėsite sužinoti viską apie šią grupę bei dalyvauti kitose mūsų diskusijose ir konkursuose. Tad nedelsdami prisijunkite prie mūsų, nes čia esate visada laukiami. :)
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.



 
rodiklisLatest imagesRegistruotisPrisijungti

'to change the world, go change yourself.' yu


 

 Imperfection

Go down 
5 posters
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
Donata*
BIZOKU narys
Donata*


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 29
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeSk. 03 27 2011, 02:12

Malonu matyti naują skaitytoją :)
Ačiū labai ^^

Gal esu vienintelė tokia pakvaišus rašytoja, kuriai patinka kurti savo veikėjų portretus ne tik žodžiais, bet ir vaizdais :) Panaudojus mane įkvėpusias nuotraukas, pateikiu jums pagrindinių Imperfection veikėjų portretus ^^ Ir naują dalį.

https://2img.net/r/ihimizer/i/32607668.jpg

11 skyrius

Antradienį, po pirmosios repeticijos su prie jų prisidėjusiu Aronu, Džo susitiko su Sandra. Vos joms spėjus įeiti į vienintelę normalią miesto kavinę, už lango prapliupo lietus, susimaišęs su paskutinėmis vasario snaigėmis.
- Kavos? – Džo pasidėjo rankinę ant aukštos kėdės prie lango.
- Kaip visada, - linktelėjo Sandra, ir išsiėmė piniginę iš krepšio. Jos užsisakė po puodelį kavos su pienu ir nusinešė puodelius prie savo mėgstamiausių vietų – aukštų kėdžių prie lango per visą sieną. Čia visi praeiviai matydavo tave, bet tu taip pat matydavai visus. Džo atsisėdo ir išsitraukė telefoną, pažiūrėjo, ar nėra naujų pranešimų, pasidėjo šalia. Sandra pasikabino paltą ir atsisėdo ant kėdės šalia Džoelės.
- Na, tai kas naujo? – Džo maišė cukrų savo kavoje.
- Na, kaip ir nieko tokio ypatingo... Tiesa, girdėjau vieną gandą, bet labai abejoju, ar pasitvirtins, bet bent jau trečiokės taip kalbėjo. Sako, viskam vadovauja Kami, - Sandra gurkštelėjo kavos. Ji mokėsi vienoje gimnazijoje su Sebu ir Kami, bet dar nuo senų laikų buvo Džo, Nati ir Erikos draugė. Dabar kitos buvo nutraukę bendravimą su ja, Erika galbūt ir dėl to, kad Sandra mokėsi kitoje gimnazijoje nei jos. Bet Džo retkarčiais susitikdavo su Sandra ir taip palaikydavo ryšį.
- Kami? – nesuprato Džo.
- Na, viena trečiokė iš C klasės. Kartu su ja mokosi tas, kažkada lankęs su manim muzikos mokyklą... Kaip jis... Sebastianas, atrodo, - Sandra pasitaisė nukritusią sruogą, - Manai, sklando gandai, kad ir mūsų gimnazijoje bus Valentino dienos šokiai, ir kad ten gros Sebo grupė. Bet aš žinau, kad jo grupė iširo jau po muzikos mokyklos baigimo. Todėl manau, kad tai paprasčiausi gandai, - paaiškino ji. Džo susimąsčiusi stebėjo pro šalį einančius žmones. Vėjas siūbavo aukštų medžių kitoje gatvės pusėje viršūnes. Lietus piešė ant šaligatvio.
- Ar kartais Kami ne...
- Nerašo? – linktelėjo Sandra, - Taip, ji pas mus vienintelė bent kiek aktyvi, o tiksliau užtektinai kvaila, kad prasidėtų su gimnazijos veikla. Ji kartais aprašo gimnazijos renginius.
- Aš ir pamaniau, kad man tas vardas girdėtas, - Džo atsigėrė kavos ir pabandė susišildyti rankas prie šiltų puodelio šonų, - O gal ji iš tiesų organizuoja šokius ir pas jus? Nemanai, kad tai gali būti tiesa? Jeigu ji aktyvistė...
- Manau, kad tai būtų visai smagu, jeigu tik suorganizuos. Mūsų direktorius toks bjaurus, kad neleistų daryti šokių, jeigu jų metu nepasirodytų kas nors iš gimnazijos, net ir chorą sukviestų, kad tik renginys turėtų bent kokią „meninę vertę“, - pirštais parodė kabutes Sandra ir nusijuokė. Džo mintyse viską sudėliojo į savo vietas.
- Aišku... – ji lėtai dar gurkštelėjo kavos, - Na, užteks apie pas gimnazijas. Papasakok, kaip tau sekasi su muzika. Juk nesimatėm jau kokius tris mėnesius.
- Laimė, kad tu vienintelė, kuri dar nori su manim susitikti, - Sandra pastatė puodelį ir, lyjant lietui ir siūbuojant medžiams už lango, pradėjo pasakoti. Džo bent kuriam laikui nustūmė į šalį mintis apie gimnazijas ir susikaupusi klausėsi.

Direktorius ilgai tylėjo. Sebas nervingai barbeno pirštais į savo gitarą. Repeticija buvo ką tik pasibaigusi, jis paleido kitus grupės narius, ir su Kami nuėjo pas gimnazijos direktorių, kuris turėjo priimti galutinį sprendimą.
- Vadinasi, jie grojo gerai? - nepatikliai paklausė jis Kami. Ji linktelėjo.
- Ir tu manai, kad mokiniai tikrai susirinktų į tą... diskoteką? – dar kartą pasitikslino jis.
- Taip, ir manau, kad tai pakeistų visos gimnazijos vaizdą. Kita gimnazija jau ne pirmą kartą rengia temines diskotekas, o mūsų mokiniai nusivylę, nes pas mus tokie dalykai nevyksta. Tai būtų labai... įdomu visiems šios gimnazijos mokiniams, - Kami pabandė viską pasakyti taip, kad aiškiai neparodytų, jog, jos nuomone, jų gimnazija – tikras vienuolynas su kalėjimo prižiūrėtojų santvarka, todėl visoks šlamštas vyksta tik pogrindyje, ir taip gimnaziją jau prieš kelis metus imta laikyti prastesne už Smetonos gimnaziją kitoje gatvės pusėje, kur mokosi ta rašytoja.
- Ir be to, mes pasirodysime labai gerai ir... – pradėjo Sebas. Kami nepastebimai įbedė alkūnę jam į šonkaulius, kad nutiltų. Tik jo laisvamaniškų kalbų čia ir trūko.
- Gerai, vaikai, sutinku. Aš duodu leidimą rengti diskoteką, bet turėsit pasirūpinti viskuo patys – muzika, apšvietimu... – direktorius nutilo, nebe sugalvodamas, kas dar turėtų būti diskotekoje.
- Aš viskuo pasirūpinsiu, - užtikrino jį Kami. Sebas jau nekantraudamas slinko link durų.
- Ir dar, - direktoriaus balsas nuskambėjo griežtai, - kad man jokių nesusipratimų, alkoholio ir jokių kvailysčių. Girdėjau, kitoje gimnazijoje per diskotekas sukiojasi policija ir mokytojai. Čia bus lygiai taip pat.
Sebas nusivylęs papūtė lūpas.
- Jokių nesusipratimų, - užtikrino Kami.

Džo, po susitikimo su Sandra, stotelėje laukė autobuso. Tada pastebėjo čia ateinantį Sebą su kažkokia mergina. Pagarsino muziką ausinėse ir prisiminė, ką jai pasakojo Sandra. Jie irgi rengia diskoteką Valentino dienos proga. „Koks skirtumas“ – pagalvojo Džo. Tai ne jos reikalas. Ji turi pasirūpinti savo klasės pasirodymu ir be to, jos gyvenime problemų užtenka. Ji pagalvojo apie Nati. Nerašei ir neskambino jai nė karto. Na, ji pati pasirinko išvažiuoti nepasakius Džo nė žodžio. Tai jos sprendimas. Džo pirmą kartą suprato, kad atėjo laikas kurti savo pačios gyvenimą. Ji jau seniai širdyje žinojo, kad Nati nestovės šalia visą laiką. Anksčiau ar vėliau joms teks sukti skirtingais keliais. Na, dabar tai ir įvyko. Džo nusisuko nuo Sebo ir apsisprendė. Užuot aiškinusis smulkmenas apie kitos gimnazijos diskoteką, ji turi pasirūpinti savo pačios gyvenimu.
Autobusas sustojo visai šalia jos, ir netrukus aplink ėmė grūstis žmones. Džo pasitraukė ir praleido kitus. Kai jau manė, kad įlips paskutinė, pastebėjo, kad Sebas stovi prie durų ir nelipa. Jis ranka parodė, kad praleidžia ją, ir įlipo tik iš paskos.
„Sumautai džentelmeniškas“ – pagalvojo Džoelė, sėsdamasi į vietą prie lango autobuso gale. Laimė, Sebas liko kažkur autobuso priekyje, kitaip Džo vėl nebūtų nuleidusi nuo jo akių visą kelią.

- Tu šoki siaubingai, - Aleksas išpūtė cigaretės dūmus ir padavė kitą Miai. Ji numetė cigaretę ant žolės. Jie vaikščiojo parke, ten, nuo kur matėsi visa Ukmergė ir kalbėjosi apie statomą šokį, nes Mia jau kokį dešimtą kartą bandė prikalbinti savo geriausią draugą šokti su ja.
- Tai kodėl nešoki su manim?
- Kad būtume ideali siaubingai šokančiųjų pora? Niekada gyvenime, - Aleksas užmynė ant tuščio tarškučių pakelio.
- Man atrodo, kad tau patinka Erika, - staiga nė iš šio, nė iš to išpyškino Mia. Aleksas neišspjovė cigaretės.
- Iš kur tu trauki tokius siaubingai gąsdinančius faktus? – paklausė jis. Mia atrodė pikta.
- Tada kodėl pasirinkai šokti su ja, o ne su manim? Aš nekenčiu Andriaus, šoka kaip burundukas, elgiasi kvailiau nei įmanoma, atrodo...
- Supratau, daugiau palyginimų nereikia, - Aleksas praeidamas įmetė cigaretę į balą, - Bet paprasčiausiai, kai Marius man pasakė, kad neturi jokio noro šokti, o aš jau mačiau, kad mane tikrai pakeis Aronas, pasisiūliau užimti Mariaus vietą. Nesukau galvos, su kuo šokti, man buvo svarbu, negaliu patikėtai, kad tai sakau, bet man buvo svarbu apskritai šokti, kad į Mariaus vietą nebūtų pastatytas koks antras Andrius, ir tada mūsų klasė tikrai bus pati blogiausia, - Aleksas atsirėmė į žibintą, - Jėzau, kaip galva skaudą.
- Pamiršau, kad tu dar ir ligonis, - Mia jau kiek supratingiau išsitraukė telefoną, - tuoj suorganizuosiu transportą namo. Ir atsiprašau dėl šokių.
- Suprantu, su Andrium niekas nenorėtų šokti, - pasakė Aleksas, - bet man atrodo, kad tik tu ir gali priversti jį šokti bent kiek normaliau.
- Dabar jau visai nebepykstu, - šyptelėjo Mia, rinkdama telefono numerį.

Tą patį antradienio vakarą Džo susitiko su Aronu senoje šokių studijoje. Jis elgėsi daug normaliau nei prie visų jos klasiokių.
- Tai sakiai, kad ir tu pasiilgai šokių? – paklausė jo Džo, jiems prasišokus ir besiruošiant statyti naujus žingsnius jų numeriui mokykloje.
- Taip, beprotiškai. Kai turėjau mesti, buvo tikrai bjauru, - Aronas atsistojo, jau apsiavęs šokių batus, ir nuėjo prie kompiuterio.
- Ką šoksim? – paklausė jis, žiūrinėdamas turimą muziką.
- Sambą? Čia čia? Džeivą? – vardino Džo. Ji pasitaisė juodą palaidinę trumpomis rankovėmis ir juodą sijoną. Užsisegė antrą juodą šokių batelį ir nuėjo į aikštelę. Aronas įjungė muziką. Tik po dviejų valandą šokių, kai Džo pavargusi atsisėdo ant žemės ir atsigėrė vandens, ji suprato, kad nors Nati iš jos gyvenimo dingo, bent jau šokiai į jį grįžo. Aronas ištiesė jai ranką ir padėjo atsistoti.
- Žinai, turiu pasiūlymą, - pasakė jis.
- Kokį? – susidomėjo Džo.
- O jeigu prie bendro tavo klasės numerio mes pastatytume dar vieną, kaip atskirą mūsų šokį?
- Turi omeny, ne paprastą šokį, bet profesionalų, kaip sambą ar čia čia? – pasitikslino Džo.
- Taip, - linktelėjo Aronas.
- Turėsi laiko repetuoti? – nusišypsojo Džo.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys
Ra2g@


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 27
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeSk. 03 27 2011, 03:23

Sebas Hottt xD
Ok, baigiu xDDD
............
va kaip čia dabar džentelmėniškas Sebas :D
Žodž, puikiai tu rašai..
ir tavo žodžiai palieka mane be žodžių :D
Tęsinio :D
Atgal į viršų Go down
https://www.facebook.com/Shinny.ninja
gretuliukas94
BIZOKU narys
gretuliukas94


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 29
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeSk. 03 27 2011, 22:40

Pagaliau pagaliau sulaukiau :D
Visi labai grazus Dzo ir Sebas nearelus
Lauksiu tesinuko :)
Atgal į viršų Go down
Donata*
BIZOKU narys
Donata*


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 29
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeAntr. 03 29 2011, 01:08

<3!

Rekomenduoju:
Džo ir Arono šokis - Glee - Total Eclipse of the Heart
Sebo kambary groja - My Chemical Romance - Famous Last Words
Pabaiga - Skillet - Whispers in the Dark

12 skyrius

Trečiadienio rytas buvo tamsus ir labai šaltas, lyg žiema dar nė neketintų trauktis. Aleksas su Erika jau autobuse į mokyklą pastebėjo, kad Džo vėl paniurusi. Ir tik prasidėjus repeticijai jos nuotaika pasitaisė.
Po pamokų visi šokėjai susirinko į salę. Aronas jau laukė ateinančių jų prie salės durų, priėjo prie Džo, pasisveikino, kažką pasakė, Džo šyptelėjo.
- Tikriausiai sakė „Labas, saulele, aš pats gražiausias gėjus pasaulyje“, - suburbėjo Aleksas tyliai Erikai. Krizendami jie įėjo į salę iš paskos Džoelės ir Arono. Mia ir Andrius įėjo paskutiniai.
- Gerai, mes turim pasiūlymą, - Aronas užlipo ant scenos. Džo pasidėjo daiktus ant laiptų ir atsistojo šalia jo.
- Taip, mes jums parodysim vieną šokį, kurį sukūrėm. Tai ne įprasta kompozicija, ji yra kaip profesionalių šokėjų, turiu omenyje, sportinis šokis, kaip konkursuose. Mes siūlom pašokti mūsų bendrą visiems kartu, o paskui mes su Aronu sušoktume atskirai šitą šokį, - paaiškino Džo. Visi žiūrėjo su nepritarimu.
- Eik ruoškis, aš pasikalbėsiu su jais, - pasakė jai tyliai Aronas. Džo linktelėjo ir nuėjo prie savo daiktų. Pasiėmė krepšį ir nuėjo už scenos. Aronas atsisuko į kitus.
- Gal jūs ir nepritariat, bet pasakykit savo nuomonę tada, kai pamatysit šokį, gerai? – paprašė jis.
- Gerai, mes pažiūrėsim, - sutiko Erika.
- Ačiū. Aleksai, galėsi paleisti muziką? Man reikia persiauti, - paprašė Aronas. Aleksas burbėdamas nuėjo prie kompiuterio. Aronas nulipo į salę, persiavė šokių batus ir vėl užlipo ant scenos. Nuėjo pas Džo, netrukus vėl pasirodė.
- Leisk, - linktelėjo jis Aleksui.

Jie sėdėjo nuščiuvę. Tylėjo. Žiūrėjo. Atrodė, kad Džo ir Aronas tiesiog sklendė oru. Jie nežinojo, koks tai šokis. Muzika buvo rami, romantiška, lyriška. Paskui Erika prisiminė, kad Džo jai kadaise sakė, kad lėta būna rumba. Romantiški žodžiai plaukė kartu su išraiškinga muzika, o Džo tiesiog sklendė virš scenos. Ji atrodė nuostabiai. Palaidi plaukai, juodas sijonas, juoda palaidinė, juodi bateliai. Aronas sugaudavo ir paleisdavo ją grakščiai ir nė karto nesuklydo. Jų šokis buvo nuostabus. Su kiekvienu stipresniu garsu jie idealiai sutikdavo, prisitaikydavo prie muzikos, lyg susiliedavo su ja. Atrodė, lyg tai iš tiesų būtų dviejų įsimylėjusių žmonių šokis. Erika nejučiom prisiminė Romeo ir Džiuljetą. Titaniką. Visas gražias meilės istorijas. Jie visi matė tokią Džo, kokios dar niekada neregėjo. Ji šoko šypsodamasi, Aronas nenuleido akių nuo jos. Ir tik su paskutine nata jiedu sustojo ir lėtai nusilenkė. Erika, Aleksas, Mia ir Andrius sėdėjo nuščiuvę. Aronas apkabino Džo per pečius. Jie matė, kaip jos akys sublizgėjo taip, kaip niekada seniau nebuvo blizgėję. Džo apkabino jį ir kelias sekundes jie taip stovėjo. Paskui ji atsitraukė nuo Arono ir nulipo žemyn pas kitus.
- Ką manot? – paklausė ji šypsodamasi.

- Buvo labai gražu, - pasakė Mia.
Andrius su Aleksu tylėjo.
- Manau, jeigu taip sušoksit, mes tikrai būsim geriausia klasė, - nusijuokė Erika.
- Tai jūs sutinkat? – Džo pažvelgė į vaikinus.
- Gražu, - burbtelėjo Andrius.
- Bet... – Aleksas atsistojo, - ar jie užskaitys tai kaip klasės šokį? Juk jis iš kitos klasės, - jis parodė į Aroną.
- Be jo mes to nesušoksim, - priminė jam Erika.
- Kodėl negali to pastatyti su kuriuo nors iš mūsų klasės? – paklausė jos Džo.
- Žinoma, kad negali. Nori pasakyt, pakeltum Džo ir apsuktum, sugautum po visų šuolių ir dar sugebėtum pats gerai sušokti savo žingsnius? – Aronas nulipo nuo scenos prie jų. Atsistojo šalia Džo.
- Ne, bet juk nebūtina statyti tokio akrobatinio šokio, - šyptelėjo Aleksas.
- Būtina, - vienu balsu ištarė Erika ir Mia.
- Kitaip mes vėl pasirodysim prasčiausiai, - dar pridėjo Erika.
- Gerai jau, tegul šitas mėnuliukas šoka, - burbtelėjo Aleksas.
- Puiku, - nusišypsojo Aronas Džoelei.
- O dabar tada visi repetuot, - pasakė Džo, eidama per kompiuterio pakeisti muzikos.

Po bendros repeticijos Džo dar liko dirbti prie jų atskiro šokio su Aronu. Erika, Mia ir Aleksas ėjo kartu iki autobusų stotelės.
- Man tas Aronas nepatinka, - burbė Aleksas, jau šimtą kartų spėjęs iš jo išsityčioti.
- Nemačiau Džo tokios laimingos jau seniai, - pasakė Erika, - ji visada labai ilgėjosi šokių.
- Bet su tuo gėjum šokti... Brrr... – Aleksas toliau laikėsi savo.
- Man tai jie tokia tobula pora, - išsišiepė Mia, - matėt, kaip jie atrodė, kai šoko? Labai romantiškai, ir Aronas beveik tik su ja ir bendrauja. Gal jie rimtai ims draugauti, - svarstė Mia toliau. Erika su Aleksu apsimetė, kad juos jau pykina.
- Abejoju, ar Džo susidėtu su tokiu, kaip jis, - pasakė Erika. Jie sustojo stotelėje. Mia nuėjo namo, Aleksas su Erika liko laukti autobuso.
- Manai, tas jų šokis padės mums laimėti? – paklausė jos Aleksas.
- Geriau jau padėtų, - suburbėjo Erika.

Džo atsisveikino su Aronu prie mokyklos ir nusprendė eiti namo pėsčiomis. Kelias buvo gana ilgas, bet minčių galvoje buvo gerokai per daug. Net ir rakindama namų duris, ji dar tebemąstė apie dainą, kurie jie buvo nutarę išsirinkti atskiram pasirodytum, apie patį šokį, apie Aroną, apie tai, kaip į jį reaguoja jos draugai. Apie Nati. Bet pravėrus namų duris, į sieną prie pat Džo galvos trenkėsi ir sudužo lempa. Džo instinktyviai pasilenkė, šukes pabiro jai ant palto. Tėvai, ką tik rėkę vienas ant kito, nutilo. Džo pažvelgė į juos. Tėtis rankose laikė daiktus, galbūt jau rinkosi juos ir kraustėsi. Mama velniai žino ką bandė daryti. Skyrybos tęsėsi jau du mėnesius, bet situacija nė kiek negerėjo. Neblogėjo. Nejudėjo iš vietos. Džo apsisuko ir išėjo iš namų, užtrenkė duris kaip galėdama garsiau ir skubiais žingsniais nuėjo gatve.

Būgnai.
- Now I know that I can't make you stay, but where's your heart? But where's your heart? But where's your...
- And I know there's nothing I can say to change that part, to change that part, to change...
Garsiau.
- So many bright lights, they cast a shadow, but can I speak? Well is it hard understanding - I'm incomplete. A life that's so demanding I get so weak, a love that's so demanding, I can't speak!
- I am not afraid to keep on living, I am not afraid to walk this world alone , honey if you stay, I'll be forgiven, nothing you can say can stop me going home..!
Sebas leido skambėti gitaroms ir langų stiklus daužančių būgnų garsams namuose. Jis rinko muziką pasirodymui mokykloje. Priėjo prie lango, klausydamasis viską aplink verčiančios kažkuo kitu dainos. Atsigėrė arbatos, puodelis drebėjo rankose nuo garso. Jis pažvelgė į gatvę, žinodamas, kad nepamatys nieko įdomaus. Ir nustebo išvydęs tą paslaptingąją rašytoją, skuodžiančia pro jo namą. Ji atrodė labai susinervinusi – praėjo greitu žingsniu, kalbėjo su kažkuo telefonu. Sebas dar pagarsino muziką.
- Na gi, atsisuk...
Bet ji neatsisuko.

Džo pralėkė pro Sebo namus, aiškiai girdėdama ten skambančią My Chemical Romance dainą Famous Last Words. Jei būtų bent akimirkai sustojusi, būtų čiupusi akmenį ir metusi į bet kurį to namo langą, tikėdamasi, kad pataikys tiesiai į Sebo kambarį, dar geriau – tiesiai į kompiuterį, kad muzika nutiltų. „I am not afraid to walk this world alone” – kalte kalė jai muzika už jo langų. Ir niekas neklausė, bijai ar ne. Paprasčiausiai turi gyventi toliau.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
gretuliukas94
BIZOKU narys
gretuliukas94


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 29
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeAntr. 03 29 2011, 01:35

WOW
Gaila Dzo :(
TESINIO
Atgal į viršų Go down
Ra2g@
BIZOKU narys
Ra2g@


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 27
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeAntr. 03 29 2011, 02:09

„Labas, saulele, aš pats gražiausias gėjus pasaulyje“
"Man tas Aronas nepatinka"
Mes su Aleksu - bendraminčiai :DDDD

O dabar metas durniems klausimams :
Kaškodėl įtariu, kad daugumoje veikėjų atsispindi gal didelis gabalas tavęs , ane?
Jau vien ten kur apie skyrybas Džo tėvų rašei.
ANE?

Žodžiu, žn kad nemoku net komentarų rašyt, tai tęsinio xD
Atgal į viršų Go down
https://www.facebook.com/Shinny.ninja
Donata*
BIZOKU narys
Donata*


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 29
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimePen. 04 01 2011, 01:44

Ačiū ^^
Gyte, taip, čia labai didelis gabalas manęs ir apskritai visos mano aplinkos ;)

Privalu klausyti skaitant:


13 skyrius

Erika išsitraukė iš kišenės skambantį telefoną ir atsiliepė nė nepažiūrėjusi, kas skambina.
- Kur tu? – paklausė Džo. Jos balsas skambėjo kažkaip keistai.
- Prie šeštos, su Aleksu. Kas tau, kad tokia uždusus? Nori ateit ir tu?
- Tuoj būsiu.
Džo įsimetė telefoną atgal į kišenę ir nuėjo prie mokyklos, kur buvo Erika. Jai reikėjo kažkur dingti bent šiam vakarui, į namus nenorėjo kelti kojos.

Sebas dar kelias minutes pasėdėjo, klausydamas muzikos, kol suvokė, kad pasiekė tą stadiją, kai sėdėjimas namie dar bent minutę ilgiau prilygsta pasilaidojimui gyvam. Apsirengė striukę, pasiėmė telefoną ir ausines ir, užrakinęs buto duris bei palikęs visu garsu groti Skillet, tuo suteikdamas malonumo kaimynams, išėjo pasivaikščioti. Nuėjo link šeštos vidurinės, esančios prie pat jo namų.

- Labas, ką tu čia darai? – nustebo Aleksas, kai Džo uždususi atsisėdo prie Erikos ant suolelio stadione. Jie sėdėjo prie šeštos vidurinės mokyklos, visai netoli visų jų namų.
- Supyksi, jei pasivogsiu Eriką minutei? – paklausė jo Džo, jau tempdama Eriką nuo suolelio.
- Ką? Kokios čia nesąmonės? – nesuprato Aleksas. Erika liepė jam sėdėti ir laukti, ir paėjo kiek toliau pasikalbėti su Džo.
- Kur man dėtis visą vakarą? – paklausė Džoelė. Erika susiraukė.
- Kas namie?
- Nesąmonės.
- Mums rytoj į mokyklą, turėsi grįžt namo.
- Žinau, bet noriu grįžt kuo vėliau. Ką veikti visą vakarą?
- Būk su mumis, - pasiūlė Erika.
- Em, kada tau mama liepia grįžt namo? – priminė jai Džo.
- Ai, nenervuok, pasakysiu, kad reikėjo tau kompaniją palaikyt, - Erika nusivedė Džo atgal, ir jos susėdo ant suoliuko.
- Kas per *** čia buvo? – Aleksas spoksojo į jas nieko nesuprasdamas.
- Palaikysim Džo kompaniją visą vakarą? – paklausė jo Erika.
- Ūūū, jėga! Būtinai, - Aleksas išsitiesė ant suolo, - ką veiksim? – išsišiepė jis.

Sebas negalėjo ramiai pasivaikščioti stadione, nes ten sėdėjo žmonės, kaip ir kiekvieną vakarą, susispietę būreliais ant sukrypusių suoliukų palei bėgimo taką, besikalbantys, rūkantys, tiesiog nuobodžiaujantys. Jis irgi įsitaisė ant vieno iš suolų. Netrukus tarp tų žmonių pastebėjo Džo, Aleksą ir dar vieną merginą, kuri visada būna su jais. Pagarsinęs muziką, stebėjo juos ir pamatė, kad jie, atrodo, nė nesiruošia grįžti namo, nors jau temo, o kaip tik kažką planuoja. Džo atrodė gan liūdna, bet nuolatinės Erikos ir Alekso kalbos ją, atrodo, blaškė, ji kartais juokdavosi. Sebas susinervinęs perjungė One Night Only - Say You Don‘t Want It, Džo mėgstamą dainą. Matė ją visagaliame Facebook‘e. Nesuprato, kuo ji jam patiko, bet įsikėlė į grotuvą. Dabar neturėjo jokio noro jos klausytis. Po kelių minučių juokdamiesi Džo, Erika ir Aleksas pakilo ir pasuko į miesto pusę. Sebas užgniaužė norą sekti paskui.

Temo, ir visos spalvos, buvę tokios nenatūraliai ryškios, dabar šiek tiek susiliejo, apšviestos žibintų ir šviesoforų, nusidažė kitaip. Džo, Aleksas ir Erika įlipo į vieną iš paskutinių autobusų, vežančių į miesto centrą, ir susėdo tuščio autobuso gale. Čia buvo maloniai šilta ir jauku, Džo užsitraukė aukščiau šaliką, pasitaisė trumpą languotą paltą, Erika suraišiojo ilgų juodų batų raištelius. Aleksas sėdėjo prie lango ir žiūrėjo į gatvę.
- Čia tiktų muzika, - kažkaip leptelėjo jis.
Netrukus Džo išsitraukė telefoną, ir muzika nebe nutilo.
Jie išlipo miesto centre, šalia seno kino teatro. Šviesoforai tamsoje ryškiai švietė, mašinų šviesos maišėsi su šviesomis iš namų langų. Trijulė nuėjo per tuštėjančią Ukmergę iki pagrindinės aikštės, ir Erika jau užsidarinėjančiame kioske išprašė tris puodelius kavos išsinešimui. Atsigerti kavos jie susėdo ant suolų priešais kultūros rūmus, ir netrukus, pradėjus groti Say You Don‘t Want It, Džo su Erika jau nebegalėjo ramiai sėdėti. Šokant vidury miesto naktį viskas atrodė kažkaip kitaip – nei kvaila, nei juokinga, nei beprotiška. Tiesiog nepaprastai linksma. Jos nusitempė šokti ir Aleksą, mašinos kažkur toli jiems signalizavo, bet garsai maišėsi ir miestas atrodė tiesiog per gražus tokiame laike, kokiame buvo jie, ir sustoti nesinorėjo. Džordžui Kraigui dainuojant tuos paprastus, bet genialius žodžius, uždegančius sielas, jis visi trys šoko ir dainavo taip, kad kaimyninių namų gyventojai netrukus atsidarė langus ir pasigirdo pirmieji pikti šūksniai.
- „The big screens, the plastic-made dreams, say you don‘t... einam toliau nuo čia!! – suriko jiems Džo. Muzikai netylant ir tai energijai niekada nesibaigiant, jie su visu garsu toliau ėjo per miestą, ir viskas atrodė tik dar nuostabiau.

Ketvirtadienis išaušo saulėtas ir šviesus, beveik iš tiesų pavasariškas. Džo pramerkė akis ir pašoko iš baimės, nes suvokė, kad nežino, kur ji yra.
- Jėzau Marija, tu galėtum būti vietoj žadintuvo, - sumurmėjo kažką Aleksas per miegus. Džo apsidairė.
- Galėtum paaiškint, ką aš čia darau? – paklausė ji.
- Miegi, - informavo Aleksas.
- Kur miegu?
- Pas mane.
- Ką aš veikiu pas tave?
- Miegi.
- Aleksai, daugiau gyvenime negausi lietuvių nusirašyt.
- Aš tik vykdau nurodymus, nereikia taip gąsdint! – jis pagaliau pakankamai plačiai pramerkė akis.
- Parodysiu aš tau nurodymus! – Džo čiupo po ranka pasitaikiusią pagalvę ir sviedė į jį, - Palauk, kieno nurodymus?
- Erikos. Prašė surast, kur tau pernakvot, kad neturėtum grįžt namo, nors taip ir nesupratau, kodėl negali ten pareit. Tave ką, tėvai išmetė? – nusijuokė Aleksas.
Džo atsistojo, pasiėmė nuo grindų savo rankinę ir pasuko link durų.
- Ei, palauk, ką tokio pasakiau? – Aleksas nusekė jai iš paskos.
- Nieko. Dėkui, kad priėmei. Gal dabar jau galiu išeit?
- Gal gali paaiškint, kodėl nenorėjai grįžt namo? – jis parodė jai, kur durys, bet nebelaukė atsakymo.
- Kada nors kitą kartą, - atsiprašė Džo, ir netrukus dingo laiptinėje. Aleksas susimąstęs tebežiūrėjo į duris.

Jie visi trys pavėlavo į pirmas tris pamokas, gavo už tai mielų žodžių nuo auklėtojos, kuri per pirmąją pamoką visai klasei pranešė apie Nati išvažiavimą. Visą dieną nuo Džo neatstojo klasiokai, kaulydami naujienų ir paaiškinimų. Tik atėjus repeticijai pasidarė ramiau. Aleksas, Erika ir kiti ruošėsi bendro šokio repeticijai, o Aronas norėjo atskirtai pasikalbėti su Džo.
- Kas tau? Atrodai labai pavargus, - paklausė jis. Džo išsitraukė iš kuprinės šokių batelius.
- Vakar vėlai... nuėjau miegoti, - pasakė ji.
- Bet viskas gerai? Džo, tu kažkokia... nežinau, liūdna, - Aronas atsisėdo prie jos, - Gal nori papasakoti?
- Ne, man viskas gerai, - Džo atsiavė batus, - Verčiau pradedam šokti, o jeigu ką, galėsim pasikalbėti su repeticijos, gerai?
- Gerai, - Aronas praleido ją pirmą į sceną ir linktelėjo Andriui įjungti muziką.

- Tu, prakeiktas šleivakoji burunduk..!
Džo net pašoko. Tikriausiai bus prisnūdus bežiūrėdama, kaip likusios dvi poros šoka bendrą šokį.
- Man tuo pasirūpint? – pasiteiravo jos šalia sėdintis Aronas.
- Galėsi? Aš šiandien tikrai kiek pavargus, - atsiprašė Džo, su dėkingumu žiūrėdama į jį.
- Aišku, tuoj sutvarkysiu, - Aronas pašoko ir nuėjo į sceną.
- Kas tu toks, kad man aiškintum!? – užklykė Andrius ant visos salės po dešimties minučių.
- Jėzau... – Džo atsistojo ir nuėjo į užkulisius, iš kur sklido klyksmai.
- Kodėl aš turiu šokti su ja?! – stūgavo Andrius. Aronas su Aleksu bandė jam paaiškinti situacijos rimtumą, taip pat tuo metu Aronas guodė ant ašarų ribos pakibusią Mią. Džo sustojo tarpduryje.
- Kas vėl nutiko? – paklausė ji.
- Atleisk, mieloji, tavo klasiokai yra gan nesuvaldomi, - paaiškino Aronas.
- Mieloji?! Matot? Ar matot? Kodėl tu, - Andrius bedė pirštu į Aroną, - gali šokti su Džo ir dėtis labai kietu, o aš turiu trypti su Mia?!
- Trypti?! Ir to nesugebi! – Mia pasitraukė nuo Arono ir, pastūmusi Džo, kuri atsitrenkė į Aleksą, tvirtu žingsniu išėjo iš užkulisių.
- Tau viskas gerai? Ar dar reikia muzikos, kad pabustum? – paklausė jos Aleksas tyliai. Džo papurtė galvą.
- Susitvarkysiu su šituo, - pasakė ji šypsodamasi, ir žengė link Andriaus, - Paklausyk, tu įžeidei Mią. Negalima taip bjauriai kalbėti, kai pats šoki kaip nelankstus lašinių kalnas ir to net nematai.
- Džo, kodėl taip su manim kalbi? Tau, žinoma, geriau tas pasipūtėlis, nors ir su Aleksu jau abu buvot labai kieti, kai kartu šokot. Kas per neteisybė?! Lyg tu pati būtum balerina! Tik kažkada šokusi nemokša, daugiau nieko, – protestavo Andrius.
- Man jį pasikviest į lauką? – atsistojo Aronas. Džo priėjo prie jo.
- Nereikia pradėt, - paprašė ji.
- Ne, reikia, - pritarė Aronui Aleksas. Erika tyliai viską stebėjo.
- Tik jau negąsdinkit, - išsiviepė Andrius.
Aleksas su Aronu linktelėjo vienas kitam, susitardami.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys
Ra2g@


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 27
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimePen. 04 01 2011, 02:44

Tu, prakeiktas šleivakoji burunduk..!

Ou, muštynėm kvepia :DD
Dar vienas mano pastebėjimas, kad tu pati šokius lankei, todėl viską tobulai aprašai :DD
Nu o va dabar tesinio :D
Atgal į viršų Go down
https://www.facebook.com/Shinny.ninja
gretuliukas94
BIZOKU narys
gretuliukas94


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 29
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimePen. 04 01 2011, 19:27

Tikrai mustynem kvepia TESINIO
Atgal į viršų Go down
Donata*
BIZOKU narys
Donata*


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 29
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimePir. 04 04 2011, 02:46

Ačiū :*

14 skyrius

Ketvirtadienio naktis buvo labai šalta ir žvaigždėta. Džo, susisupusi į pledą, sėdėjo prie lango pirmojo aukšto svetainėje. Pirmasis jų namo aukštas priklausė jos močiutei, bet dabar, kai Džo pasakė, kad nenori būti antrame aukšte su besiriejančiais tėvais, močiutė leido jai pagyventi pirmajame aukšte. Džo nakčiai įsikūrė ant patogios, minkštos sofos svetainėje, bet užmigti negalėjo, todėl po pusvalandžio jau sėdėjo prie lango su puodeliu arbatos ir žiūrėjo į gatvę. Staiga ėmė skambėti telefonas. Dvyliktą nakties. Džo pakėlė jį nuo stalo ir pamatė, kad skambina Aleksas. Nieko nesuprasdama atsiliepė.
- Labas, - prabilo jis kaip niekur nieko.
- Labas. Dabar vidurnaktis, - priminė jam Džo. Aleksas nusijuokė.
- Tu gal dar girtas? – pasitikslino Džo.
- Ne ne ne, aš blaivus ir panašiai. Tiesiog nesimiegojo, tai pamaniau, bent išnaudosiu gerai laiką ir išsiaiškinsiu, kas dedasi su tavim.
- Dedasi su manimi? Nieko su manim nevyksta, - išsigynė Džo.
- Baik. Kodėl tada nakvojai pas mane? Kodėl nenorėjai grįžti namo? Kažkas vyksta, ir Erika žino, bet man nieko nesako.
- Taip, kai kas vyksta, bet tai mano reikalai ir jie visiškai nesusiję su tavim, be to, visai nenoriu to pasakoti telefonu dvyliktą nakties, kai net nesu tikra, ar tu negirtas man skambinėji, - paaiškino Džo.
- Tada aš ateisiu, - pasiūlė Aleksas.
- DABAR?!
- Taip, o ką?
- Aleksai, padaryk paslaugą - eik miegoti, gal išsiblaivysi, - pasakė Džo.
- Tai kad aš visai čia netoli, beveik prie tavo namų, - atsakė Aleksas.
- Kokį velnią darai šitam rajone vidury nakties? Juk rytoj pamokos, kodėl tu kažkur bastaisi? – Džo jau beveik rėkė ant jo.
- Jėzau, Džo, nestauk taip. Čia gyvena mano teta, buvau pas ją po pamokų ir likau per ilgai, o dabar prisiminiau, kad knygos namie, todėl turiu grįžt nakvot. Nori, kad bent trumpam užeičiau ar ne?

Džo susinervinusi atidarė Aleksui duris. Pridėjo pirštą sau prie lūpų, kad jis tylėtų, ir įvedė į svetainę.
- Negaliu degt šviesos, visi pabustų. Nesuprantu, kodėl apskritai tu čia, - Džo burbėdama nuėjo išvirti dar arbatos. Aleksas atsisėdo ant palangės ir laukė. Netrukus ji grįžo su dviem puodeliais garuojančios, cinamonu kvepiančios pasakos. Puodelis, kurį ji padavė, šildė ledines Alekso rankas. Džo susirangė ant plačios palangės šalia jo.
- Na, pasakok, - Aleksas atrėmė galvą į lango stiklą.
- Ką pasakoti? – Džo gurkštelėjo arbatos.
- Kas darosi tavo gyvenime? Kodėl tu miegi čia, kodėl nenori grįžti namo? – Aleksas žiūrėjo į ją kiek susirūpinęs.
Džo kelias sekundes tylėjo ir stebėjo nuo puodelio kylančius garus. Paskui atsikvėpė.
- Mano tėvai skiriasi, - pasakė ji. Aleksas tylėjo.
- Jie skiriasi, jie pešasi, šaukia, beveik kiekvieną vakarą namie ta bjauri įtampa, tas nerimas, nervinimasis, ir man kartais atrodo, kad daugiau nebegaliu, bet jie manęs... jie manęs tiesiog negirdi! – Džo nusibraukė ištryškusias pykčio, o gal nevilties ašaras, - Viskas jau seniai nebuvo taip blogai. Nati išskrido, ji net neatsisveikino, ji mane paliko, dabar tas pats ir su tėvais, ir žinai... – Džo pakėlė į jį akis, - Kartais atrodo, kad lieku tiesiog... visiškai viena.
Ji nutilo ir tiesiog žiūrėjo į savo puodelį arbatos. Aleksas irgi sėdėjo tylėdamas. Paskui padėjo arbatą, apkabino Džo ir daugiau nieko nesakė.

Penktadienis reiškė ir beveik galutinę repeticijų dieną, pirmadienį jau laukė pasirodymas. Autobusas rytą lėtai stūmėsi pilkomis Ukmergės gatvėmis, nuo miško artėdamas prie centro, bet pasukdamas galų gale link gimnazijų, kad išleistų visus gimnazistus, kuriems paskutinė repeticijų diena prieš Valentino dieną gerokai gadino nervus. Erika viena važiavo autobusu, ir gerokai nustebo, kai iš jo neišlipo nei Džo, nei Aleksas. Rado juos jau klasėje.
- Kur buvai? – paklausė ji, sėsdamasi šalia Džo. Aleksas tuo metu kalbėjosi su kitais.
- Atėjau pėsčiom su Aleksu, - paaiškino ji.
- O manęs pakviesti nereikėjo? – Erika pasižiūrėjo į ją toli gražu ne draugiškai.
- Mes... Erika, atsiprašau, viskas taip gavos šiandien gan neplanuotai.
- Aš tuoj neplanuotai mesiu tą prakeiktą šokį, - Erika atsistojo ir nuėjo prie kitų. Džo suprato, kad Erikai nepatiko tai, jog ji liko viena, bet taip dėl to pykti...?
- Ei, kas tau? Vis dar jaudinies dėl tėvų? – Aleksas atsisėdo prie Džo.
- Ne, Erika atėjo, pyksta, kad nepakvietėm jos eiti kartu ryte, - atsiduso Džo. Kaip jai viskas atsibodo.
Suskambėjo skambutis.
- Paaiškinsim jai viską per repeticiją, gerai? Ir jai gali, perduok šitą Aronui, - paprašė Aleksas, įspraudė jai į delną kažkokį raštelį ir grįžo į savo suolą. Džo įsidėjo raštelį į kišenę. Erika piktai viską stebėjo.

Pamokos kartais atrodo gan nuobodus laikas. Tuo metu mintys laksto kažkur kitur.
Erika piktai spigino akimis į Aleksą. Tai, kad jis šiandien atėjo į mokyklą kartu su Džo ir dar padavė jai kažkokį raštelį, jai nepatiko. Ji nežinojo, kodėl, bet būdavo geriau, kai Džo taip gerai su Aleksu nesutardavo. O dabar Eriką apėmė pavydas.
Aleksas stebėjo Džo. Pats nesuprato, kokias kvailystes krėtė. Erika buvo gera jo draugė, bet kažkodėl jis visai ją pamiršo. Jam norėjosi rūpintis Džo. Padėti jai. Apsaugoti. Aronas gal ir buvo gera pora jai, ir Aleksas nebuvo tikras, kad galėtų būti su tokia mergina kaip Džo, bet dabar viskas, ko jis norėjo, tai buvo kaip galima padėti jai pereiti per viską, ką jai tenka išgyventi.
Džo mąstė apie viską ir apie nieką – mintyse išplaukdavo Aronas, paskui Aleksas, tada Erika, o paskui kažkodėl Sebas, nors nė nebuvo sveikinusis su juo. Nors visi šie žmones jai kažką reiškė, viskas, ko ji norėjo dabar, tai tiesiog palikti visą šį sambrūzdį, grąžinti Erikai Aleksą, kuri ji, atrodo, iki ausų įsimylėjusi, Sebą palikti roko scenai, Aronui leisti rasti jam tinkančią merginą, padėkoti Aleksui už visą jo paramą ir, prieš leidžiant pasauliui nuspręsti, kas dabar bus su ja, tiesiog pailsėti. Atrodė, kad nebėra oro.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys
Ra2g@


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 27
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimePir. 04 04 2011, 20:07

Uh.. Kokie meilių daugiakampiai. :D
Kadangi nesugebu parašyt komentaro, tj ir baigiu.
Davaj tęsiny duodi :D
Atgal į viršų Go down
https://www.facebook.com/Shinny.ninja
gretuliukas94
BIZOKU narys
gretuliukas94


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 29
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimePir. 04 04 2011, 20:28

Pritariu ra2g@
TESINUKO
Atgal į viršų Go down
Donata*
BIZOKU narys
Donata*


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 29
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeAntr. 04 05 2011, 02:46

Man taip gerai dabar rašosi šita istorija ^^
Ačiū <3

15 skyrius

Salėje buvo tamsu. Aleksas užlipo ant scenos ir tyliai uždegė šviesą. Nušvito keli palubėje kabantys šviestuvai, išvaškuotos grindys suspindo jų šviesoje. Salė iškart pasidarė jaukesnė, bet kartu ir didesnė. Parketas, rodės, skleidė šilumą. Aleksas nulipo laiptais nuo scenos ir priėjo prie didelio, lubas siekiančios lango. Pažvelgė į tamsų dangų ir lempų apšviestą gatvę. Po pamokų įprastai vykstančią repeticiją teko nukelti, nes salės reikėjo kitai klasei, todėl jie susitarė repetuoti vakare. Aleksas atėjo kiek per anksti ir laukė kitų. Staiga salės durys girgždėdamos prasivėrė ir į salę įėjo Džo.
- O, labas. Maniau, kad ateisiu pirma, - ji perėjo tarpu tarp eilių ir sustojo priekyje. Pasidėjo savo daiktus ant kėdės pirmoje eilėje, atsisėdo persiauti šokių batelių.
- Ar Erika dar pyksta? – paklausė Aleksas. Jis nuėjo nuo lango ir atsisėdo prie Džo.
- Atrodo, taip. Žinai, jeigu taip visi pešimės, nieko nesušoksim, - Džo užsegė bato dirželį. Aleksas žiūrėjo į tolį nieko nematydamas.
- Nesuprantu jos, - galų gale pasakė jis.
- O aš suprantu. Ir padarysiu tai, ko ji nori, kad galėtume ramiai šokti pirmadienį, - Džo išsiėmė iš rankinės kitą batelį.
- Ką padarysi? – nustebo Aleksas.
- Aleksai, Erika nurautų galvą bet kuriai, kuri tik prisiartintų prie tavęs. Kaip dar aiškiau pasakyti? – Džo apsiavė ir antrą batelį, atsistojo, pažiūrėjo, ar gerai laikosi dirželiai.
- Tu nori pasakyti... palauk... feeee! Aš ir Erika?! Gal juokauji? – Aleksas pašoko nuo kėdės, - Man Erika patinka tik kaip draugė, aš ne... nemaniau nieko kito. Iš kur tu apskritai tai žinai? – jis įsistebeilijo į Džo.
- Vaikinai, - ironiškai burbtelėjo Džo, ir staiga jos akys užkliuvo už salės durų. Ten stovėjo Erika. Ji apsisuko ir išėjo. Tikriausiai klausėsi jau netrumpai.
- Greičiau, mulki tu, eik paskui ją, - Džo bandė tempti Aleksą prie durų.
- Ką? Kodėl? Džo, aš nieko blogo nepasakiau, tik tiesą! – Aleksas išsisuko, Džo susinervinusi pati nubėgo link durų.
- Erika, palauk! – ji dingo koridoriuje. Aleksas atsisėdo, susikėlė kojas ant kėdės ir mąstė, kokios keistos tos merginos.

- Tobula! – Kami plojo.
Vaikinai nusilenkė, Sebas su visa gitara nuskrido nuo scenos, bet laimingas vėl pašoko nuo grindų. Čia jos nebuvo išvaškuotos, salė nespindėjo, šviesos nedegė, bet tikėjimo buvo tiek, kad jis galėtų apšviesti ir tamsiausius šios salės kampus.
- Viskas, mes pasiruošę! – Kami užsirašė kažką į savo sąsiuvinį ir nuėjo prie Sebo, - viskas sutvarkyta, Valentino diena jau pirmadienį, ir visiems jau pranešta apie diskoteką ir tavo grupės mini koncertą. Tiesa, jūs dar be pavadinimo, - priminė ji. Sebas susimąstė.
- Gal Super Mega Cool Rock Stars? – pasiūlė.
Kami trenkė su sąsiuviniu jam per galvą, pasistengė ne per daug skausmingai.
- Įjunk vaizduotę, - pasiūlė. Sebas kelias sekundes pamąstė.
- Imperfection, - pagaliau pasakė. Kami sužavėta nusišypsojo. Jie tikrai pasiruošę, ir stiprūs kaip niekada.

- Ei, atsargiau! – Aronas vos nesusidūrė su Erika, prašvilpusia pro jį koridoriumi nepaprastus greičiu. Ji nubėgo nė neatsigręžusi.

- Erika! – iš paskos jai bėgo Džo.
Aronas sugavo ją už rankos.
- Kas čia vyksta? Žaidžiat gaudynių? – paklausė jis šypsodamasis.
- Paleisk mane, po galais, man reikia ją pasivyti! – Džo ištraukė ranką ir nulėkė koridoriumi. Po kelių minučių grįžo pikta ir nusivylusi.
- Išėjo, - pranešė ji, įžengusi į salę, kur sėdėjo Aleksas, Aronas, Mia ir Andrius.
- Kas išėjo? – nesuprato Mia.
- Erika. Išėjo. Ir jūs abu, - Džo parodė į Aleksą su Aronu, - be galo padėjot.
- Mes? – vaikinai išpūtė akis.
Džo jau norėjo išrėžti jiems visą pamokslą apie merginas ir jų mąstymą, kai durys vėl atsidarė. Įėjo Nati ir Džo pajuto, kaip linksta keliai ir žemė po kojomis banguoja. Aronas pašoko ir prilaikė ją už rankos.
- Em... labas. Aš grįžau, - šyptelėjo Nati, artėdama prie jų.
- Užmuškit mane kas nors... – sušnibždėjo Džo.

- Ir vienas, ir du, ir... Jėzau Marija, pas tave kojos ar pagaliai? – Aronas pakėlė pabandė apsukti Nati, bet ji nevikriai sukrypavo ir vos neparkrito.
Atsidususi atsisuko į Džo.
- Kodėl aš turiu šokti su juo?
- Kodėl aš turiu šokti su ja? – pratestavo Aronas.
- Nes Erika išėjo, Nati nemoka nė vieno žingsnio, o tu šoki geriausiai, be to...
- Be to, Džo įsimylėjo Aleksą, kaip romantiška, - sucypsėjo Andrius. Aleksas su Aronu susižvalgė. Kol kas tylėjo. Džo atsiduso ir liepė Aronui toliau mokyti Nati, pati atsistojo šokti su Aleksu.

Repeticija baigėsi jau gerokai po aštuonių. Džo, Aleksas ir Nati spėjo į paskutinį autobusą į jų rajoną. Nati bandė pasikalbėti su Džo, Džo tylėjo, Aleksas baimingai jas stebėjo. Džo neramino dar ir tai, kad jis tikrai kažką planavo su Aronu, bet nei vienas, nei kitas nieko nesakė. Autobuse tebuvo vienas žmogus. Džo neatkreipė į jį dėmesio ir atsisėdo prie Alekso. Nati teko sėstis už jų. Aleksas bandė palaikyti pokalbį, kartais klausinėdamas Nati, kodėl ji grįžo ir išvažiavo, kartais nusisukdamas nuo jos, kad morališkai palaikytų Džo. Galų gale jis su Nati išlipo savo stotelėje, o Džo nuvažiavo toliau. Staiga vienintelis be jos žmogus autobuse atsistojo, priėjo ir atsisėdo prie Džo.
- Labas, - Sebas pakėlė akis iš po kapišono.

Naktis vėl buvo žvaigždėta, nors ir vėlgi šaltoka. Sebas patogiau atsisėdo ant medinio suolo stadione. Džo sėdėjo šalia ir keistai žiūrėjo į jį.
- Kodėl priėjai? – paklausė ji.
- Nes, atvirai sakant, atrodei tokia liūdna, kad pamaniau, jog vos išlipusi iš autobuso eisi žudytis... arba žudyti kitų, o juk aš čia netoli gyvenu, - atsakė Sebas. Pralinksmėjo pastebėjęs, kad Džo šyptelėjo.
- Aš tave pažįstu, - prisipažino ji.
- Aš tave irgi, - linktelėjo Sebas.
- Rimtai? – nusijuokė Džo.
- Galiu papasakoti visą istoriją, kaip sužinojau apie tokią rašytoją, kuri kasdien važinėja su manim autobusu, - šyptelėjo jis.
- Gal ir neturiu daug laiko, bet istoriją mielai išklausysiu, - nusišypsojo jam Džo.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
gretuliukas94
BIZOKU narys
gretuliukas94


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 29
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeTr. 04 06 2011, 21:59

Pagaliau Sebas ir Dzo susitiko Kvepia meiles daugiakmpiu :D
TESINUKO :)
Atgal į viršų Go down
Ra2g@
BIZOKU narys
Ra2g@


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 27
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeTr. 04 06 2011, 22:40

Whahahah, mėgstu tokius dalykus xD
Dabar Džo+Sebas=? Dž+Aleksas= ?? Aleksas+Erika= ???

Žodžiū, tęsinūūko :D
Atgal į viršų Go down
https://www.facebook.com/Shinny.ninja
Donata*
BIZOKU narys
Donata*


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 29
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeKv. 04 14 2011, 03:39

16 skyrius

Šeštadienio rytą Džo sutiko su Sebu ant suolelio stadione. Jie praktiškai visą naktį vaikščiojo, kartais tylėjo, kartais kalbėjo, galų gale vėl grįžo į stadioną ir žiūrėjo, kaip patekėjo saulė, ir jų rajonas pabudo. Tiksliau, tai buvo šeštadienis, todėl pabudo toli gražu ne visi. Sebas pasisiūlė palydėti ją namo, bet Džo atsisakė. Jie išsiskyrė prie jo namo, ir Džo, pamojavusi, nuėjo toliau.

Viskas buvo lyg keistas mirguliuojantis tekančios saulės spinduliuose sapnas. Ji, Nati, Erika, Sebas, Aleksas, Aronas... Paprasti žmones, nežinia kodėl ir nežinia kaip atsidūrę vienas šalia kito šioje dėlionėje. Jie galėjo būti bet kur. Gimti kitame pasaulio kampelyje, kitoje šalyje, mieste. Jie galėjo niekada nesutikti vieni kitų. Bet taip jau lemta, kad šitas mažas Ukmergės mietas su tyliomis gatvėmis, gražiais saulėlydžiais ir sekmadieniais pučiančiu stipriu vėju visus juos atvedė čia. Ir ne tik juos. Nauji veidai atsirasdavo ir dingdavo greitai, o kai kurie išlikdavo ir ilgesnį laiką. Tai buvo amžinybė – tos pačios gatvės, vietos, gimnazijos, klasės, suolai, ir jie visi, suvesti kasdienybės. Tai buvo daug netobulų bėglių, su senomis, apiplyšusiomis, prisiminimų pilnomis kuprinėmis ant pečių, tokiomis menkomis, bėgantys nuo savęs ir nuo kitų tais plačiais vėjuotais saulėlydžiais ir saulėtekiais. Netobulybės.

Kai Džo vidury dienos pabudo, pamatė praleistus tris Nati skambučius ir Alekso žinutę. Viską ištrynė ir per kokias penkiolika minučių susirinko reikalingiausius daiktus, tada trumpai pasikalbėjo su mama ir, gavusi truputį pinigų bei sutikimą, išėjo į stotelę laukti autobuso. Pakeliui parašė žinutę Emai, savo draugei iš Kauno.

Aleksas su Aronu susitiko boulinge, kur rinkdavosi visas vadinamasis „kietas“ miesto jaunimas. Aleksas čia jautėsi beveik kaip namie, o Aronas atrodė nusiteikęs tik rimtam pokalbiui, viskas aiškiai rodė, kad kitais tikslais jo čia nebūtų, nes jis visiškai nevertina tokių pramogų.
- Taigi, - Aronas žiūrėjo, kaip Aleksas užsivertė skardinę, - ką darysim su visa šita painiava?
- Pirma, Andrius. Mano nuomone, geriausia būtų visus dantis išmušt, - pasiūlė Aleksas. Aronas papurtė galvą.
- Pagalvok apie Džo, kvailį. Turim pasirūpinti ja, o jai tikrai nepadės, jei vienas iš šokėjų bus be dantų.
- Turim pasirūpinti ja? Čia tau kas, Gerumo akcija? Darom 2011? Gelbėkit vaikus? – krizeno Aleksas, iš tiesų negalėdamas pakęsti bet kokio Arono dėmesio Džo.
- Gal tau ir dzin, bet man Džo rūpi, - nė kiek nesutriko Aronas. Aleksas jau ėmė svarstyti apie dantų išmušimą pačiam Aronui.
- Man Džo irgi rūpi, ji mano klasiokė ir draugė, jeigu dar nepamiršai, - atkirto Aleksas, - Gerai, Nati grįžo, Erika pabėgo. Andrium, jeigu kas, pasirūpinsime po renginio, o šiaip jis šok su Mia, tada tu su Nati...
- O siaube, tik ne su ja! – sudejavo Aronas.
- Turi ką prieš modelius? Maniau, ji tau patiks, - šyptelėjo Aleksas.
- Turiu kai ką prieš pasipūtusias, bjaurias, nerangias, nors ir labai „modeliukas“ merginas, - paaiškino Aronas, - Noriu šokti su Džo.
- Tada aš su Nati? Džo pasius, - apsimetė susirūpinusiu Aleksas.
- Rimtai manai, kad jai tai nepatiks? Na gerai, tada tegul lieka, kaip yra – aš su pasipūtėle, tu su Džo. Tik žiūrėk, nesugadink šokio, juk turėsi vesti viską, - pagrasino jam Aronas. Aleksas laimingas nusišypsojo.

- Kamiiii, negaaaaalim to daryyyyyyyyti... – zirzė Sebas.
Kami kurią laiką tylėjo, paskui susitvardė ir neiškeikė jo tą pat akimirką.
- Turiu tik vieną simple klausimą – kokio velnio girdžiu tavo įkyrų balsą šeštadienį ryte?
- Tau nereikia konkuruoti su ta rašytoja. Ji... tu nesupranti. Ji nesistengia nieko pralenkti. Mes buvom kvaili. Ji tiesiog... ji daro, kas jai patinka. Tau nereikia to laikyti konkurencija. Tu gali tiesiog rašyti, mėgautis tuo, Kami, ar supranti?
- Eik velniop, Sebai, - Kami išjungė telefoną.
Sebas nusikeikė ir numetė mobilųjį ant lovos. Pažvelgė pro langą. Pro namus pravažiavo autobusas. Viskas atrodė labai keista. Muzika kažkodėl pasikeitė. Jis leido Skillet‘ams trumpam tylėti. Įsijungė Owl City. Tą švelnesnį skambesį. Sniego gatvėse jau visai nebebuvo.

Džo žiūrėjo pro autobuso langą. Kelias, medžiai, mašinos, mintys plaukė kažkur pro šalį. Ausinėse tyliai grojo Owl City – Vanilla Twilight. Ji irgi jautė tas permainas. Ar tai artėjančios Valentino dienos įtaka, ar iš tiesų kažkas pasikeitė jų gyvenime? Tik muzikoje, kažkur giliai, tarp natų, eilučių, buvo atsakymai. Tik muzika tą rytą galėjo kalbėti. Tik muzika.


Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys
Ra2g@


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 27
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeKv. 04 14 2011, 23:17

Hamn. Nors tavo Ff' vadinasi "imperfection", tačiau tau rašyti pavyksta Perfect xD
Tesinio.
Atgal į viršų Go down
https://www.facebook.com/Shinny.ninja
gretuliukas94
BIZOKU narys
gretuliukas94


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 29
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeKv. 04 14 2011, 23:46

WOW !!!!! Neitiketina
Ziaurei laukiam TESINUKO
Atgal į viršų Go down
Donata*
BIZOKU narys
Donata*


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 29
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimePen. 04 22 2011, 20:24

Ačiū, mano ištikimosios <3

17 skyrius

Autobusas greitai lėkė Kauno gatvėmis. Džo pirštais barbeno į sėdynės atlošą pagal būgnų ritmą ir probėgšmais stebėdavo vaizdus. Pradėjo lyti, ji neturėjo skėčio, netgi kapišono. Autobusui nardant tarp mašinų ir artėjant prie stoties, ji apsivilko savo odinę striukę, kurią per kelionę buvo pasidėjusi šalia, nes autobuse buvo pakankamai šilta, ištraukė iš už apykaklės jau ataugusius plaukus, jie nusidriekė ant pečių. Autobusas sustojo, degė raudonas šviesoforo signalas. Gatvė ėjo žmones su skėčiais. Netrukus užsidegė žalia šviesa, autobusas pajudėjo, lietus ėmė pilti dar stipriau. Džo tvirtai laikėsi už priešais esančios sėdynės, nes vairuotojas gatvėmis lėkė milžinišku greičiu. Gal jau vėlavo. Jis pasuko į siaurą gatvę, pralėkė duonos gaminių parduotuvė, ir ėmė leistis nuo kalno, o Džo tolumoje jau išvydo parką ir už jo esančią autobusų stotį. Lietus barbeno į langus, mašinos skriejo pro juos. Netrukus autobusas jau suko į stoties įvažiavimą. Džo atsistojo, susirinko daiktus, kiti keleiviai irgi ėmė ruoštis išlipti. Vairuotojas sulėtino greitį ir autobusas sustojo Kauno autobusų stotyje. Džo, vos durims atsidarius, iššoko iš jo ir per lietų skubiais žingsniais pasileido tolyn, pralenkdama žmones, ranka mėgindama pridengti plaukus nuo lietaus, spausdama kitoje rankoje savo rankinę ir tik jos odinė striukė šildė ją, kad kiaurai nepermerktų lietus.

Erika niūriai vaikščiojo po prekybos centrą. Įsimetė į krepšį paką čipsų, šokoladą, riešutų ir kolos, nutarusi, kad tai gali padėti pamiršti visas nesąmones gimnazijoje, su Aleksu, Džo ir kitais. Tiesa, tai, kad pirmadienį jie jau turi pasirodyti ir kad priešingos gimnazijos komanda irgi ruošia kažkokį grandiozinį renginį, ne taip lengva išmesti iš galvos. Erika svarstė, kaip jie galės ką nors gerai sušokti, pykdami vienas ant kito? Tik šeši žmones – Džo, Aronas, Mia, Andrius, ji ir Aleksas. Ji ir Aleksas. O Dieve, kaip ji galėjo sau leisti taip kvailai įsimylėti? Erika pasiėmė dar dėžutę sausainių ir jau žengė prie kasos, kai kaktomuša susidūrė su Nati.
- Tu? – Erika įsitvėrė į lentyną, lyg pamačiusi vaiduoklį.
- Aš, - Nati nelabai draugiškai žvelgė į ją.

- Tai nori pasakyti, kad aš jau ir išmesta iš šokio? – Erikai atrodė, kad dabar galėtų nurauti Džo galvą.
Nati papurtė galvą.
- Ne, ji tavęs neišmetė. Tu neatėjai į repeticiją, aš buvau ten, ir ji pastatė mane su Aronu...
- Tave? Vadinas... A, viskas aišku, - Erika ironiškai nusišypsojo, lyg supratusi gudrų planą, - Džo su Aleksu. Kaip visada.
- Kaip visada? – nesuprato Nati, - Erika, ar tu apskritai nori šokti?
- Dabar jau tikrai ne, - Erika apsisuko eiti namo.
- Ne, palauk. Jei tau patinka Aleksas, eik ten ir šok su juo. Kovok bent truputį, - Nati viską pasakė tiesiai. Erika sutrikusi atsisuko.
- Kodėl manai, kad man jis patinka?
- Gal aš akla, ar kas? Tą sugebėtų ir visiškas kvailys pastebėti, - šyptelėjo Nati.
- Klausyk, - Erika grįžo prie jos, - aš nežinau, ką man daryti. Aleksas aiškiai pasakė, kad jam nepatinku.
- Nieko jis nepasakė, o jei ir pasakė, tai tik dėl Džo. Bet Džo... supranti, Aleksas ne jai. Nei vienas iš jų ne jai, - Nati kažkaip keistai užsižiūrėjo į tolį, lyg kažką prisimindama.
- Ne jai? – nesuprato Erika.
- Tai, kokia yra Džo... Aleksas ne jai, tau užteks ir tai žinoti. Nepaleisk savo šanso, - palinkėjo jai Nati ir taip pat pasuko eiti. Erika nusistebėjo, kokia ji atrodė pasikeitusi. Kažkokia... suaugusi, geresne, supratingesne. Paslaptingesne.
- Nati! – dar šūktelėjo Erika.
Nati atsisuko.
- Kodėl tu grįžai?– paklausė jos Erika. Jos jau seniai stovėjo lauke, netoli parduotuvės. Ėmė lyti.
- Kad pasirūpinčiau Džo, - atsakė Nati ir apsisukusi nuėjo gatve. Ją netrukus kiaurai permerkė lietus.
Erika parbėgo namo, mąstydama, kiek tiesos buvo jos draugės žodžiuose. Ar Džo iš tiesų nekalba dėl viso šito? Ar iš tiesų ja reikia pasirūpinti? Ji staiga prisiminė, kad Džo tėvai skiriasi. Kad Nati buvo ją palikusi. Juk jos pasaulis griuvo. Kaip nei vienas nesugebėjo to pamatyti? O gal kas nors pamatė? Aleksas... Gal viskas dėl to? Gal jis tiesiog norėjo padėti Džo? Erika nusišypsojo. Juk viskas bus gerai. Viskas privalo baigtis gerai. Ir ji nesitrauks. Dabar ji tikrai nesitrauks.

Džo apkabino Emą ir nusijuokė, mašinai aptaškius jas nuo galvos iki kojų. Jos stovėjo autobusų stotelėje Kaune. Buvo gera pagaliau susitikti su gera drauge, kuriai galės viską papasakoti ir galbūt tada sugebės pati susigaudyti.
Jos nuėjo į kavinę, gėrė obuolių arbatą, grojant Maroon 5, žiūrėjo, kaip už lango vis dar lyja, kalbėjosi apie viską, pasakojo naujienas, ir Džo netrukus Emai nupiešė visų pagrindinių savo istorijos Ukmergėje veikėjų portretus.
- Taigi, - Ema užsikėlė koją ant kojos, suskambo apyrankės, - turim tris vaikinus – Aleksą, Aroną ir Sebą. Kaip aš supratau, suki galvą tik dėl vieno?
- Problema ta, kad Erika suka galvą dėl Alekso, o Aleksas dėl jos nesuka. O Aronas apskritai čia atsirado beveik per klaidą, nes turėjom bjaurų šokėjų trūkumą, - paaiškino Džo.
- Vadinas, lieka Sebas, - išsišiepė Ema.
- Sebas palauks. Ką man daryti su Erika ir Aleksu? – nejučia šyptelėjo Džo.
- Suvesti, užrakinti vienam kambarį ir laukti, kol išsiaiškins santykius, - Ema išsiėmė telefoną ir pažiūrėjo, ar nėra naujų žinučių.
- Bet kaip jie šoks, jei bus susipykę?
- Tai nestatyk jų kartu. Tu su Aleksu, Ema su Aronu.
- Dar yra Nati... Nežinau, kuri iš jų šoks. O Dieve, imsiu nekęst to renginio, - Džo užsikišo neklusnią plaukų sruogą už ausies ir atsigėrė arbatos.
- Gerai, tada tu šok su Aronu. Nati arba Erika su Aleksu. Nes jeigu tu šoksi su Aleksu, Erika tavęs bet kokiu atveju nekęs, o jeigu jie šoks kartu, gal viskas kaip tik išsispręs, ji supras, kad tu nori jai padėti, - protingai patarė Ema.
- Ką aš be tavęs daryčiau, - Džoelė susidaužė su ja arbatos puodeliais.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys
Ra2g@


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 27
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeŠt. 04 23 2011, 00:07

Hė hė, negerai, kai draugs pykstasi dėl bernų :D
Bet gi viskas bus normalėj , ane? :D
Tėsiniaus :>>
Atgal į viršų Go down
https://www.facebook.com/Shinny.ninja
gretuliukas94
BIZOKU narys
gretuliukas94


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 29
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeŠt. 04 23 2011, 21:12

Kaip gerai kad Erika suprato kodel Aleksas su Dzo >... Bet man atrodo Aleksas myli Dzo !!1
Nu zodziu cia tokia painiava!!!!! Bet tu neareliai gerai rasai!!!! Taip ir toliau!! :)
TESINELIUKO!!!! :D
Atgal į viršų Go down
Donata*
BIZOKU narys
Donata*


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 29
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeŠt. 05 28 2011, 00:07

Dėkui ir atsiprašau, kad taip ilgai ^^

18 skyrius

Sekmadienio naktį pylė kaip iš kibiro, ir antrą nakties, kai Džo pagaliau išjungė kompiuterį ir apsiklojo pledu, dangų nušvietė žaibai. Ji apsisėdo lovoje ir pasižiūrėjo pro langą. Dangus, akimirką sužibęs, vėl nurimo. Džo telefonas išleido garsą. Ji paėmė jį ir perskaitė žinutę.

Matei?

Siuntėjo numeris jai buvo nežinomas. Džo išjungė telefoną ir vėl palindo po pledu, tikėdamasi numigti bent tas kelias likusias valandas iki susidūrimo su jų visu likimu.

Pirmadienis, vasario 14-oji atsivėrė prieš jų visų akis dengiamas rūko. Džo parašė žinutę Nati ir Erikai, prašydama susitikti prieš pamokas kavos. Kai Erika įėjo, Džo su Nati jau sėdėjo kavinėje, kur paprastai nesilankydavo nei vienas žmogus, nes ji buvo netoli gimnazijos ir įsikūrusi šalia mašinų remonto dirbtuvių, čia lauke dvokdavo benzinu ir kava nebuvo pati geriausia. Bet Džo su Nati jau gurkšnojo cappuccino iš baltų puodelių ir netgi kalbėjosi. Netgi juokėsi. Erika sutrikusi priėjo prie jų.
- Ekspreso? Latte? Cappuccino? – pasiūlė jai padavėja iš už prekystalio.
- Latte, - paprašė Erika. Ji atsisėdo šalia Nati, nužvelgė Džo.
- Na, tai kodėl norėjai čia susitikti?
- Labas ir tau, - Džo pastūmė jai cukrų, kai atnešė kavą, - Gerai, pirmiausia, šiandien mes pasirodom. Turim būti vieningi. Visi, - pabrėžė ji, - ir turim nuspręsti, kas su kuo šoks. Nors ta problema jau lenda per gerklę, bet privalom dėl to susitarti, - Džo žiūrėjo į Eriką. Nati pataliukais gurkštelėjo savo kavos ir tylėjo. Pro langą smelkėsi lietaus kvapas, girdėjosi, kaip švilpia pralekiančios mašinos, kažkur toliau pasigirdo ir balsai. Džo pasižiūrėjo į laikrodį. Penkiolika minučių iki pirmos pamokos.
- Aš noriu šokti su Aleksu, - staiga pasakė Erika. Džo vos nenukrito nuo kėdės, atrodė, kad problemos ištirpo ore, Nati pasižiūrėjo į Eriką susižavėjusi jos drąsa.
- Gerai, tada... puiku, - Džo nusišypsojo, - Nati, ar tu nieko prieš, jeigu liksi užkulisiuose?
- Žinoma, man ten tik geriau, nekenčiu scenos, be to, nemoku bendrauti su tuo tavo pamaiva Aronu, - pasibjaurėjusi nusuko akis Nati. Erika nusijuokė.
- Tada džiaugiuos, kad viskas išsisprendė, - pasakė Džo. Erika jai pritardama linktelėjo.

Gimnazijos ūžė nuo pat ryto. Vakaro diskoteka, tiksliau, vakaro varžybos, kuri iš konkuruojančių mokyklų nuo pat jų senelių laikų pasirodys geriau ir surengs geresnę diskoteką, visus varė iš proto, pamokos jiems menkai terūpėjo. Sebas staipėsi priešais veidrodį savo gimnazijoje, mėtydamas įvairias „rock“ minas. Kai kažkas paleido jam į galvą obuolio graužtuką, rimtai supykęs jis nuėjo į klasę ieškoti Kami.
- Hello, my dear, how we are today? – atčiuožė jis prie jos per suolą.
Kami nusisuko, parodydama, kad tikrai neturi ūpo atsakyti į šį klausimą.
- Kami, nebūk bjauri, mums vis vien reikia pasikalbėti. Dėl šiandienos. Vakaro. Diskotekos, - Sebas tol baksėjo ją pirštu, kol ji atsisuko.
- Ko nori? – paklausė, užmesdama savo neklusnią trumpų plaukų sruogą aukščiau.
- Kokie planai šįvakar? Tu sakei, kad tai bus renginys, kuris privers aną gimnaziją ir Dž... tą rašytoją pavydėti. Ką konkrečiai tu suplanavai? – Sebas pasirėmė alkūnėmis ant suolo.
- Tik pasilinksminti, daugiau nieko, - Kami šyptelėjo ir vėl nusisuko.
- Kami, tik aš tau rimtai sakau, jinai...
- Sebai, jeigu tau taip rūpi, kodėl tada sėdi su manim šitoj klasei? Turėtum būti ten, kitoj gatvės pusėj, anoje gimnazijoje, - Kami nušoko nuo suolo ir sustojo prie jo, - bet tu sėdi čia. Todėl ir turėtum būti už saviškius. Už mus.
- Už mus... – Kami nuėjo, o Sebas liko sėdėti susimąstęs, ką iš tiesų jam reiškia „jie“.

Po pamokų 1a klasės šokėjų komanda namo nėjo. Jie susirinko salėje paskutiniai, generaliniai repeticijai. Aronas nusišypsojo pamatęs Džo jau ramesnę, be to, atėjo ir Erika, tik Nati vėl kažkur pradingo, bet jį tai tik džiugino. Aleksas su Džo kalbėjosi nedaug, bet stengėsi būti malonesnis Erikai. Netrukus Džo su Aronu jau vadovavo paskutiniams judesių patobulinimams. Mia kovojo su Andrium dėl kiekvieno žingsnelio ir abu nekentė vienas kito labiau nei buvo įmanoma.
Kai per pertrauką merginos nuėjo persirengti tikromis šokių suknelėmis, Džo sustojo prie Arono pasikalbėti. Jis padavė jai atsigerti ir paklausė, ar ji sutiks pašokti su juo diskotekoje. Džo jau norėjo atsisakyti, bet jos akys pro langą staiga nukrypo į priešingą gimnaziją. Ant durų jau kabėjo balionai, kviečiantys į šios nakties diskoteka. Atrodo, Sebas jos idėjas puikiai pritaikė savo gimnazijai. Eina jis velniop. Džo nusišypsojo Aronui ir pažadėjo su juo pašokti.
Juos visą laiką pavydžiai stebėjo Andrius. Aronui nuėjus patikrinti aparatūros, jis tuoj prisigretino prie Džo.
- Džo, kodėl man reikia šokti su ta kvaiša Mia?
Džo numalšino pagundą atsakyti, kad jis negeresnis už tą pačią Mią.
- Nes daugiau nėra su kuo.
- O kodėl ne su tavim?
- Nes aš šoku su Aronu.
- Tik todėl, kad jis seniau su tavim lankė šokius. Turėtum duoti pamėginti ir kitiems.
- Būk geras, atsikabink nuo manęs, - Džo pasuko už scenos, kad galėtų persirengti kartu su kitomis. Andrius įkyriai sekė iš paskos, kai prie jo priėjo Aronas.
- Palik man, - linktelėjo jis Džoelei, ji dingo už užuolaidų.
Aronas piktai dėbtelėjo į Andrių, jau sprunkantį nuo jo kuo toliau.

Kai po kelių minučių užuolaidos nedrąsiai prasivėrė ir merginos išėjo su tikromis, šokiui paruoštomis suknelėmis, vaikinai iškart nutilo. Jos atrodė stulbinamai. O nuostabiausia buvo tai, kad to net nežinojo. Džo paskubomis pribėgo prie Arono.
- Nagi, junk muziką, nes nespėsim, tuoj reikės užleisti salę kitiems, - priminė ji jam. Aronas apsvaigęs paspaudė mygtuką. Muzika pradėjo groti.

Iki diskotekos buvo likusi tik valanda, kai merginoms besidažant klasėje suskambėjo Erikos telefonas.
- Taip, ko tu nori? Mes klasėj ir... Hm, - Erika sutrikusi pažvelgė į Džo su Nati. Ji buvo atėjusi joms padėti. Mia dar nesirodė.
- Kas yra? – tyliai paklausė Nati.
- Čia Aleksas, prašo, kad...
- Eik, tik tai eik! – Džo su Nati išgrūdo ją pro duris nespėjus Erikai nieko nė paaiškinti.
Dabar jau vėl garsus leisti ėmė Džo telefonas. Nati krizenant, Džo atsiliepė.
- Išlįsk į lauką, turiu tik penkias minutes, kitaip mane gimnazijoj muš ir kankins. Bet kada gali kas nors atpažinti, - tyliai murmėjo Sebas. Džo užmerkė akis.
- Kokio velnio čia atėjai?
- Greitai, tik prie šoninio įėjimo.
Džo padėjo ragelį ir užsimetė paltą.
- Kur tu? – Nati atsisuko, jai jau einant pro duris.
- Atrodo, išgelbėsiu gyvybę, - suburbėjo Džo, prieš pradingdama koridoriuje.

Lauke vėl pylė lietus. Džo pamatė Sebą, pasislėpusį nuo smalsių besirenkančių mokinių žvilgsnių po kapišonu. Jis stoviniavo netoli durų.
- Na, ko norėjai? Kaip matau, pas jus irgi tikrų tikriausia šventė, - šaltai pasakė Džo. Sebas atsiprašydamas papurtė galvą.
- Aš to tikrai nenorėjau. Nepavogiau šitos idėjos iš tavęs. Kai tada kalbėjomės, ir tu man viską papasakojai, apie šokius ir diskoteką, aš jau žinojau, kad visa tai bus rengiama ir mūsų gimnazijoje. Džo, aš atėjau atsiprašyti ir paaiškinti, kad negalvotum, jog aš...
- Ei, Džo, juk lyja, ką tu čia darai? – Aronas atsirado šalia tarsi iš niekur.
- O, - Sebas pažvelgė į jį taip, lyg pažinotų.
- Ką jis čia veikia? – Aronas įsmeigė akis į Sebą.
- Eik iš čia, - Džo atsisuko į Sebą, kol dar ko blogesnio nenutiko.
- Aš...
- Geriau dink iš mūsų gimnazijos, nes tikrai blogai baigsis, rokeri, - Aronas kalbėjo taip, lyg irgi matytų Sebą nebe pirmą kartą.
Danguje sužaibavo. Sebas lyg ir pasuko eiti, bet dar greitai žengė prie Džo. Žaibas vėl perskrodė dangų.
- Matei? – tyliai paklausė jis, šyptelėjo jai ir dingo tarp kitų mokinių.
Džo žvelgė jam pavymui. Suvokė, nuo ko buvo ta žinutė naktį. Suvokė, kad nesvarbu nei skirtingos gimnazijos, nei skirtingi draugai, net skirtingi pasauliai. Aronas kažką kalbėjo, bet ji negirdėjo.
- Džo! – galų gale jau sušuko jis.
- Kas? Atsiprašau, aš tik...
- Konkursas prasideda. Turim grįžti.
- Gerai, - linktelėjo Džo. Jautėsi kaip prieš kelis metus, kai turėjo mesti šokius. Ant kažkokios pasirinkimo ribos. Lietus nenustojo lijęs, net kai jie grįžo į salę, šviesos užgeso ir vedėja paskelbė jų pasirodymą.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys
Ra2g@


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 27
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeŠt. 05 28 2011, 02:56

Ar tu taip užimta, ar idėjų trūksta, ar tyngi dėt tęsinius dažniau?:D
Betkokiu atveju, graito tęsinuko ;D
Atgal į viršų Go down
https://www.facebook.com/Shinny.ninja
Donata*
BIZOKU narys
Donata*


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 29
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeSk. 05 29 2011, 03:13

Ai, viskas į vieną susimetė. Ir naujų idėjų atsirado, o pas mane kartais taip būna, kad naujos užtemdo senas ir neleidžia jų pilnai išbaigti. Bet šįkart greitas tęsinys ^^
Dėkui :*

19 skyrius

Salėje buvo tamsu. Tyliais akordais prasidėjo Jar f Hearts, nauja daina, kurią jie išrinko Džoelės ir Arono atskiram šokiui. Džo išėjo į sceną, bateliai slydo per parketą taip lengvai, lyg niekada ir nebūtų palikusi šokių. Su pirmais žingsniais atgijo rankos, lengvais, beveik nejaučiamais judesiais pritarė šokiui, plaukai, kaskart jai sukantis ar darant staigesnį žingsnį, suspindėdavo vienišo prožektoriaus šviesoje. Balsas plaukė kartu su muzika, nešė toliau, per sceną. Kelius siekiančius suknelės klostės šiugždėdamos skrodė orą. Salė nutilusi žiūrėjo. Džo atrodė grakštesnė nei kada nors anksčiau, šokis atgaivino joje kažką kito, kažko, ko kasdien negali pamatyti. Jos rankos elegantiškai tiesėsi į priekį, kojos grakščiai atliko sunkius, ištobulintus, profesionalius žingsnelius, suknelė plazdėjo, plaukus nušvietė prožektoriaus šviesa. Ji nesišypsojo, bet spinduliavo kažką kitokio. Iš vidaus. Lyg tai būtų nebe tas pats žmogus.

Sebą kažkas pastūmė prie durų, jis atsitrenkė į šalia stovėjusį mokinį. Laimė, gimnazijos salėje buvo tamsu, jau grojo muziką, Džo buvo ant scenos. Vienišas prožektorius gaudė tik ją.
- Ei, atsargiau.
- Atsiprašau.
Sebas atsargiai nusiėmė kapišoną, bent kiek susiglostė plaukus, kad niekas jo nepažintų, ir per tamsią salę lėtai nuėjo prie sienos, ieškodamas vietos, iš kur galėtų gerai matyti. Netrukus tokią vietą surado, atsirėmė į sieną, apsidairė, ar dar niekas nepažino, kad jis čia prasmuko nekviestas ir dar iš kitos gimnazijos, ir tuomet atsisuko į sceną. Džo šoko kaip tikra profesionalė, to jis dar niekada nebuvo matęs. Ji atrodė visai kitokia. Gražesnė nei kada nors anksčiau. Sebas žiūrėjo ir negalėjo atitraukti akių. Muzika tiesiog traukė sekti tą būtybę scenoje, tokią trapią ir kartu tokią stiprią, šokančią taip elegantiškai, kaip niekas kitas nesugebėtų. Sebas žiūrėjo susižavėjęs.

Vos prasidėjus priedainiui, Aronas irgi žengė į sceną. Džo atrodė fantastiškai, ir jis žinojo, kad visą šokį tik ir tematys ją. Lengvai sugavo ją, apsuko. Džo šoko taip, lyg niekada ir nebūtų to pamiršusi. Salė nuščiuvusi stebėjo juos. Kiekvienas akordas, kiekviena nata turėjo savo žingsnį, savo išraišką, savo emocijas. Džo lengvai nusileido laiptais, jie perkėlė šokį nuo scenos į aikštelę priešais visus žiūrovus. Jos juodai apvestos akys spindėjo, Aronas atrodė taip, lyg mielai neleistų dainai pasibaigti. Rumbą keitė valsas, žingsniai maišėsi, bet tik stebėtojams, o šokėjai susitvarkė su jais taip lengvai, lyg šoktų tiesiog improvizuodami, nė nerepetavę, nesiruošę. Lyg filme, kuomet žmones tik pamato vienas kitą ir nieko daugiau nebereikia.

- O Dieve, buvot nuostabūs! – Erika sutiko juos abu užkulisiuose. Džo atsirėmė į Aroną. Skaudėjo visus raumenis. Lengvas ir nuostabus šokis tik iš išorės atrodė toks paprastas.
- Ačiū, - Aronas priglaudė Džo, manydamas, kad ji vis dar šokio emocijose. Džo atsitraukė bent kiek toliau nuo jo.
- Man reikia pailsinti kojas, einu atsisėsiu salėje. Kada dabar mes vėl pasirodysim? – paklausė ji, svajodama bent minutei nusiimti aukštakulnius.
- Po dar trijų klasių, - atsakė Erika.
- Eisi į salę? Gal man eiti kartu? – paklausė Aronas.
- Ne, geriau prižiūrėk Andrių su Aleksu, - paprašė jo Džo ir dingo už durų į salę.

Salėje vėl buvo tamsu, šoko kita klasė. Džo nuėjo į galą pasiieškoti laisvos vietos. Netrukus atsisėdo prie pat praviro lango. Atsivarstė šokių batelius ir įkvėpė gaivaus nakties oro.
- Žinai, šokai fantastiškai, bet tas vaikis vaizdą gerokai gadino, - pasigirdo balsas jai už nugaros.
Džo pašoko. Sebas stovėjo tiesiai už jos.
- Beproti tu! – tik tiek tespėjo pasakyti ji, nes kažkokie trečiokai staiga griebė Sebą ir ėmė rėkti, kad jis ne iš tos gimnazijos.
- O ne ne ne, jis su manim, jau išeina, - Džo prasigrūdo pro juos ir jėga šiaip ne taip nutempė Sebą nuo jų.
- Sakai, su tavim? Ir ką gi jis čia veikei? – neatstojo kažkoks raumenų kalnas iš trečios klasės. Džo užvertė akis.
- Jis...em... atėjo palaikyti mūsų. Ir jau išeina, - ji ištempė Sebą už durų, kol įkyruoliai dar neišsekė iš paskos.
- Ką tu čia darai? Ar visai nušokai nuo proto? – Džo skubiai vedė jį laiptais prie pirmo aukšto durų. Pakeliui suvokė, kad eina be batų ir su plona suknele, o išėjus iš salės šilta toli gražu nebuvo. Ji sustirusi patrynė rankas. Sebas, nieko nesakęs, nusivilko švarką ir užmetė jai ant pečių.
- Sebai, turi dingt iš čia. Pasiimk švarką ir eik, - Džo nusivilko švarką. Jie sustojo prie šoninio išėjimo.
- Aš tik norėjau pasakyti, kad nuostabiai šokai, - Sebas pravėrė duris. Lauke tebelijo.
- Tu išprotėjai, - nenoromis nusijuokė Džo, - jeigu tave čia pamatys... Geriau eik. Nereikėjo tau eiti į salę. Apskritai, nereikėjo eiti čia. Nereikėjo prasidėti su manim, - pabrėžė ji. Dabar jau Sebas nusijuokė.
- Aišku, kad reikėjo. Man atsibodo tas gimnazijų karas. Ir visos kitos nesąmonės, - jis dėbtelėjo į lauką.
- Nebus geriau, jeigu stovėsi čia, - pasakė Džo. Sebas pasilenkė, pabučiavo ją į skruostą ir žengė į lietų.
- Tik žinok, kad man rūpi ne kuri gimnazija surengs geresnę diskoteką ar taps populiaresne. Kad man tai jau neberūpi. Man rūpi tu.
Džoelė linktelėjo.
- Tik eik, - paprašė, išgirdusi žingsnius kažkur už nugaros.
Staiga pro ją pralėkė visas būrys mokinių, išbėgo į lauką, ištempdami ją su savim ir užtrenkė
duris. Sebas sugavo Džo, kol ji neįlėkė tiesiai į balą, nors ir po sekundės lietumi jau buvo visa kiaurai šlapia.
- O siaube, - Džo juokdamasi ir baisėdamasi pažvelgė į savo suknelę. Plaukai visai sušlapo, garbanos išsileido. Sebas žvengė, kol pats vos nesitėškė į balą.
- Pats ne geriau atrodai, - nusijuokė Džo, ir pasilenkusi aptaškė jį. Sebas neatsiliko. Jiems besijuokiant, Džo išgirdo tylant muziką. Tai jau trečias pasirodymas. Dabar jų klasės eilė. Fuck. Ji puolė prie durų, bet jos aiškiai užsitrenkė.
- Ką man daryti? – ji atsisuko į Sebą.
- Greičiau, - jis ištiesė ranką ir nubėgo su ja prie pagrindinių durų. Jos buvo užrakintos, mokytojai, turėję stovėti prie jų ir išleisti bei įleisti mokinius, buvo kažkur dingę. Džo pabeldė į stiklą, paskui nubėgo prie langų, bet viskas buvo uždaryta.
- O Dieve, jie mane užmuš, - sumurmėjo ji. Staiga kažkas atrakino duris. Tai buvo Aronas.
- Kur tu buvai? – jis pažvelgė į Džo, tada pamatė už jos Sebą. Nužvelgė jos šlapią suknelę ir jo akys sustojo prie Sebo.
- Viskas, - jis šoko prie jo, užsimojęs kumščiu, Džo persigandusi puolė juos skirti, bet Sebas, atrodo, irgi visai norėjo tęsti muštynes. Netrukus į lauką išbėgo mokytojai. Jie greitai išskyrė Sebą su Aronu. Abu atrodė ne per geriausiai, nors nesusižeidę, bet permerkti lietaus ir purvini.
Džo atsisėdo ant mokyklos laiptų, aiškiai suvokdama, kad vakaras baigėsi.

- Tai taip romantiška, - Nati užsikėlė kojas ant Džo fotelio ir paėmė arbatos puodelį nuo stalo. Džo baigė džiovintis plaukus, užsimetė megztinį ir atsisėdo ant sofos.
- Tai taip kvaila, - ji susinervinusi įsidėjo cukraus į arbatą ir susimąsčiusi maišė tol, kol Nati pati paėmė iš jos rankų šaukštelį.
- Juk tai miela, jie susimušė dėl tavęs. Visos apie tai svajotų, - Nati atsilaužė mažą gabalėlį šokolado. Jų naktipiečiai buvo pakankamai saldūs ir pakankamai kartųs nuo Džo pykčio.
- Jie sugadino viską. Mes nebegalėjom pasirodyti. Visų savaičių darbas buvo perniek. Mes nešokom, Nati. Kas per mėšlas, - Džo atsigėrė arbatos ir atsidususi atsirėmė į sofą.
- Ir vis vien tai romantiška, - išsišiepė Nati.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
gretuliukas94
BIZOKU narys
gretuliukas94


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 29
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitimeŠt. 06 04 2011, 16:35


- O siaube, - Džo juokdamasi ir baisėdamasi pažvelgė į savo suknelę. Plaukai visai sušlapo, garbanos išsileido. Sebas žvengė, kol pats vos nesitėškė į balą.
- Pats ne geriau atrodai, - nusijuokė Džo, ir pasilenkusi aptaškė jį. Sebas neatsiliko. :D




geros abi dalys :)
Lauksim tesinuko :)
Atgal į viršų Go down
Sponsored content





Imperfection - Page 2 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Imperfection - Page 2 Icon_minitime

Atgal į viršų Go down
 
Imperfection
Atgal į viršų 
Puslapis 23Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Fan fiction :: writer'ių namai-
Pereiti į: