Sveiki visi Cinema Bizarre gerbėjai! Jūs užsukote į pirmąjį ir didžiausią Cinema Bizarre gerbėjų forumą visoje Lietuvoje, kuriame galėsite sužinoti viską apie šią grupę bei dalyvauti kitose mūsų diskusijose ir konkursuose. Tad nedelsdami prisijunkite prie mūsų, nes čia esate visada laukiami. :)
Sveiki visi Cinema Bizarre gerbėjai! Jūs užsukote į pirmąjį ir didžiausią Cinema Bizarre gerbėjų forumą visoje Lietuvoje, kuriame galėsite sužinoti viską apie šią grupę bei dalyvauti kitose mūsų diskusijose ir konkursuose. Tad nedelsdami prisijunkite prie mūsų, nes čia esate visada laukiami. :)
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.



 
rodiklisLatest imagesRegistruotisPrisijungti

'to change the world, go change yourself.' yu


 

 Iš viršūnių į dugną ir atgal.

Go down 
+3
MaNiaaKyTe
ex - MaNiaaKyTe
sima
7 posters
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
sima
BIZOKU narys
sima


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 32
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitimeSk. 05 05 2013, 07:50

Ch.79.

Šeila glostė Leilai nugarą ir bandė ją raminti. Leila verkė pasikūkčiodama.
-Nagi. Viskas buv gerai...-murmėjo Šeila. Leila atsitraukė ir giliai įkvėpė.
-Taip. Viskas bus gerai. Ar galėtum man padėti baogti krautis daiktus?
Šeila linktelėjo ir abi merginos sugrįžo į kambarį. Tomo jame nebebuvo, o Bilas sėdėjo ant lovos krašto ir liūdnai spoksojo į Leilos lagaminą. Pastebėjęs merginas jis pašoko.
-Mieliau iškraustyčiau jį, o ne tave...-sumurmėjo jis.
-Bilai. We‘ll keep in touch. Okay?-Leila paplekšnojo jam per patį ir vėl pradėjo krauti daiktus.-Kuris nors iš jūsų galės mane mestelti iki viešbučio?
Bilo akys išsiplėtė.
-Viešbučio?-nesuprato jis.
-Na taip, juk gyvebti tai neturiu kur. Pagyvensiu visšbutyje, kol rasiu tinkamą vietą sau.-Leila gužtelėjo pečiais.
-Aš maniau...-pradėjo Bilas, bet sustojo ir minutėlę pamąstė. Po kiek laiko jo veide atsirado šypsena.-Aš maniau, kad tu išvis išvažiuoji...
Leila dėptelėjo į Bilą ir sukikeno.
-Aš neketinu VĖL mesti to ką pradėjau, Bilai.-Leila papurtė galvą ir užsegė lagaminą.-Judam?
Bilas linktelėjo galvą ir paėmęs lagaminą nubildėjo žemyn. Leila pasisuko į Šeilą.
-Pažadu dažnai su jumis susisiekti.-nusišypsojo ir apkabino merginą.
-Čia bus liūdna be tavęs...

-Tomai pasitrauk, po velnių!!!-rėkė Bilas per visą koridorių. Tomas stovėjo koridoriuje ir ketino nieko neišleisti iš namų.
-Niekur aš nesitrauksiu, kol ji su manim nepakalbės.-Tomas atsirėmė į duris ir žiūrėjo tiesiai Leilai į akis.
-Aš neturiu tau ką pasakyt.-susiraukė Leila.-Ir nemanau, kad kada nors turėsiu. Praleisk.-Leila prasibrovė į priekį pro Bilą ir stumtelėjo Tomą į šoną. Šis neišlaikęs pusiausvyros sudribo ant grindų.-Viso, Tomai.-Leila peržengė per vaikiną ir pro praviras duris nėrė lauk. Bilas praeidamas pro brolį demonstratyviai iškišo jam liežuvį.
-Šeila, padėk.-suinkštė Tomas, kai lauko durys užsidarė. Šeila stovėjo sunėrusi rankas ant krūtinės ir prisimerkusi stebėjo Tomą.
-Žinai, pats prisidirbai...-pamgrūmojo prištu mergina.
-Žinau...-Tomas atsiklaupė ant kelių ir užsidengė rankomis veidą.
-Tai vat pats ir srėbk.-Šeila pasisuko ant kulno ir paliko Tomą vieną. Tomas, nieko nelaukęs pakilo nuo grindų, ant spintelės sugraibė savo automobilio raktelius ir išdūmė pro duris.

Ch.80.

Leila basidairydama apėjo kmabrį.
-Ačiū.-šyptleėjo iš paskos ėjusiam Bilui. Šis priėjęs apkabino merginą.
-Padėsiu kuo galėsiu.-šyptelėjo. Leila dar stipriau jį suspaudė glėby.-Ir dar iškaršiu Tomui kailį.
-Cha. Norėčiau tai pamatyt.-sukikeno mergina.
-Neliūdėsi čia viena?-Bilas nenorėjo palikti Leilos vienos, bet turėjo grįžti namo.
-Tikrai ne. There‘s stuff to do.-Leila mirktelėjo ir iš tašės išsitraukė pluoštą lapų. Padavusi juos Bilui davė ženklą, kad jis paskaitytų. Bilas prisėdo ant fotelio ir rimtu veidu skaitė primargintus lapus.
-Kada tu spėjai?-pakėlė galvą.
-Kada ne kada.-numojo ranka Leila.-Noriu kuo greičisu visa tai įrašyt.
-Tu šaunuolė. Visa tai...gražu...-Bilui trūko žodžių.-Žinai, dėl vieno dalyko būsiu Tomui dėkingas.
-Ir dėl kokio gi?
-Kad atrado tave.-Bilas išsišiepė. Leila skaisčiai nuraudo ir nusuko akis.
-O aš visad graušiu save, kad su tavim elgiausi kiauliškai.
Bilas skardžiai nusijuokė.
-Tai buvo maloni patirtis man.-kvatojo.-Manau man jau metas.-priėjęs jis vėl apkabino merginą.-Skambink, kada tik panorėsi.-mirktelėjo ir patraukė link durų.
-Bilai?-dar kreipėsi į jį Leila. Bilas sustojo ir atsisuko.-Ačiū, ir...Ar galiu paprašyt, kad nesakytum Tomui, kur aš?
-Jei tik tau taip bus geriau...-truktelėjo pečiais vaikinas ir paliko kambarį.
...
Tomas sustojo ties Rėjos namais. Užrakinęs automobilį jis priėjo prie durų ir paspaudė skambutį.
-Ir ko tau čia prisireikė?-tarpduryje pasirodė susraukęs rėjos veidas.
-Aš...-Tomas pritūko žodžių. Tiesą sakant jis nei pats nežinojo, kodėl čia atvažiavo.
-Ateik čia.-Rėja čiupo už Tomo marškinių atlapų ir įsitraukė vidun.-Viskas aišku. Nebeturi su kuo miegot, tai prireikė manęs? Tu nepataisomas.
-Aš prisidirbau. Ir tik per tave.-metė Tomas.
-Ach per mane. Žinai, man giliai dzin. Bet šįkart, pasirodo, aš esu pranašesnė už Leilą. Ir to man užtenka.
Rėja pasistiebė ant pirštų galų ir liežuviu perbraukė per Tomo lūpas. Tomas nusipurtęs atsitraukė.
-Tik nesakyk, kad to nenori. Juk būtent to čia atvažiavai.-nusijuokė Rėja ir ėmė nurenginėti Tomą.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys
sima


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 32
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitimeSk. 05 05 2013, 07:52

Ch.80.

Leila basidairydama apėjo kmabrį.
-Ačiū.-šyptleėjo iš paskos ėjusiam Bilui. Šis priėjęs apkabino merginą.
-Padėsiu kuo galėsiu.-šyptelėjo. Leila dar stipriau jį suspaudė glėby.-Ir dar iškaršiu Tomui kailį.
-Cha. Norėčiau tai pamatyt.-sukikeno mergina.
-Neliūdėsi čia viena?-Bilas nenorėjo palikti Leilos vienos, bet turėjo grįžti namo.
-Tikrai ne. There‘s stuff to do.-Leila mirktelėjo ir iš tašės išsitraukė pluoštą lapų. Padavusi juos Bilui davė ženklą, kad jis paskaitytų. Bilas prisėdo ant fotelio ir rimtu veidu skaitė primargintus lapus.
-Kada tu spėjai?-pakėlė galvą.
-Kada ne kada.-numojo ranka Leila.-Noriu kuo greičisu visa tai įrašyt.
-Tu šaunuolė. Visa tai...gražu...-Bilui trūko žodžių.-Žinai, dėl vieno dalyko būsiu Tomui dėkingas.
-Ir dėl kokio gi?
-Kad atrado tave.-Bilas išsišiepė. Leila skaisčiai nuraudo ir nusuko akis.
-O aš visad graušiu save, kad su tavim elgiausi kiauliškai.
Bilas skardžiai nusijuokė.
-Tai buvo maloni patirtis man.-kvatojo.-Manau man jau metas.-priėjęs jis vėl apkabino merginą.-Skambink, kada tik panorėsi.-mirktelėjo ir patraukė link durų.
-Bilai?-dar kreipėsi į jį Leila. Bilas sustojo ir atsisuko.-Ačiū, ir...Ar galiu paprašyt, kad nesakytum Tomui, kur aš?
-Jei tik tau taip bus geriau...-truktelėjo pečiais vaikinas ir paliko kambarį.
...
Tomas sustojo ties Rėjos namais. Užrakinęs automobilį jis priėjo prie durų ir paspaudė skambutį.
-Ir ko tau čia prisireikė?-tarpduryje pasirodė susraukęs rėjos veidas.
-Aš...-Tomas pritūko žodžių. Tiesą sakant jis nei pats nežinojo, kodėl čia atvažiavo.
-Ateik čia.-Rėja čiupo už Tomo marškinių atlapų ir įsitraukė vidun.-Viskas aišku. Nebeturi su kuo miegot, tai prireikė manęs? Tu nepataisomas.
-Aš prisidirbau. Ir tik per tave.-metė Tomas.
-Ach per mane. Žinai, man giliai dzin. Bet šįkart, pasirodo, aš esu pranašesnė už Leilą. Ir to man užtenka.
Rėja pasistiebė ant pirštų galų ir liežuviu perbraukė per Tomo lūpas. Tomas nusipurtęs atsitraukė.
-Tik nesakyk, kad to nenori. Juk būtent to čia atvažiavai.-nusijuokė Rėja ir ėmė nurenginėti Tomą.

Ch.81.

After half year...

Leila sėdėjo savo persirengimo kambaryje ir graužė nagus. Beprotiškai jaudinosi prieš pasirodant scenoje. Pirmą kartą dalyvavo apdovanojimuose, bijojo, ,kad ko nesumautų...
-Tu pasiruošusi?-galvą pro duris kyštelėjo Alisa.
Alisa jos dešinoji ranka, geriausia draugė. Jos susipažino Leilai beieškant gyvenamosios vietos. Viena gyventi ji nenorėjo, tad ieškojo vieno ar dviejų nuomuojamų kambarių. Būtent Alisa savo erdviame name nuomojo visą antrąjį aukštą, tad Leila ilgai negalvodama persikraustė ten. Su Alisa ji sutarė puikiai – apsispirkinėjimai kartu, nuoširdūs pokalbiai iki pat ryto... Taip Alisa tapo neatskiriama Leilos gyvenimo dalis.
-Jau laikas?-Leilos balsas drebėjo lygiai taip pat kaip ir rankos.
-Taip.-nusijuokė Alisa.-Aš suprantu, kad jaudiniesi, bet...
-Viskas bus gerai.-vietoj jos užbaigė Leila.-Tu teisi. Aš pasiruošus.-Leila pakilo nuo minkštos kėdės ir paliko persirengimo kambarį. Vis dar drebėdama ji ėjo ilgais koridoriais link scenos.
-Sėkmės.-dar palinkėjo Alisa ir Leila išsišiepusi iki ausų žengė į sceną. Salėje aidėjo griausmingi plojimai, garsus švilpimas ir klyksmai. Leila vėl pasijuto, lyg stovėtų tik jai skirtoje vietoje. Viskas išnyko – visos jos gyvenimo problemos, visi širdies skausmai.Liko tik ji, scena, muzika ir jos gerbėjai.
Nuskambėjus pirmiesiems dainos akordams, ji giliai įkvėpė ir laimės pilnomis akimis nužvelgė salę.


https://www.youtube.com/watch?v=wXMeZwO2qZ0

La, la, la, la, la, la, la
La, la, la, la, la, la, la

There's a little creepy house in a little creepy place
Little creepy town in a little creepy world
Little creepy girl with her little creepy face
Saying funny things that you have never heard

Do you know what it's all about
Are you brave enough to figure out
Know that you could set your world on fire
If you are strong enough to leave your doubts

Feel it, breath it, believe it
And you'll be walking on air
Go try, go fly, so high
And you'll be walking on air

Feel this, unless you kill it
Go on, and you're forgiven
I knew that, I could feel that
I feel like, I am walking on air

She has a little creepy cat and a little creepy bat
Little rocking chair and an old blue hat
That little creepy girl, oh, she loves to sing
She has a little gift, an amazing thing

With her little funny eyes of hazel
With her little funny old blue hat
She will go and set the world on fire
No one ever thought she could do that

Feel it, breath it, believe it
And you'll be walking on air
Go try, go fly, so high
And you'll be walking on air

Feel this, unless you kill it
Go on, and you're forgiven
I knew that, I could feel that
I feel like, I am walking on air

Flitter up, and
Hover down, be
All around, be
All around

You know that I love you
Go on

Feel it, breath it, believe it
And you'll be walking on air
Go try, go fly, so high
And you'll be walking on air

Feel this, unless you kill it
Go on, and you're forgiven
I knew that, I could feel that
I feel like, I am walking on air

I am walking on air

Padėkojusi fanams ji bėgte nubėgo nuo scenos ir nuleidusi galvą nukulniavo į savo persirengimo kambarį. Uždariusi duris ji į jas atsirėmė ir stipriai užsimerkusi gaudė kvapą. Stovėjo taip, kol į duris nepabeldė.
-Įsileisi?-tai buvo Alisa. Leila plačiau pravėrė duris ir įleidusi merginą jas vėl užtrenkė.-Kas čia buvo?-Alisa gręžė Leilą žvilgsniu.
-Jis ten.-Leila parodė galva į duris.
-Jis tai...?-Alisa pamosikavo pirštu ore.
-Jis, jis...-Leila rankomis užsidengė veidą.-Prisiekiu, norėjau ten numirt... Jis vis dar...-blondinė vos tramdė ašaras. Alisa apkabino Leilą savo liesomis rankomis ir raminamai glostė jai nugarą.
-Aš...-pradėjo ji norėdama nuraminti merginą, bet nespėjus pasakyti daugiau į duris pabeldė.
-Nenoriu jo matyt.-Leila buvo įsitikinusi, kad tai buvo jis. Alisa nužingsniavo prie durų, jau galvodama pateisinimą Leilai, kad ją išsuktų nuo susitikimo su Tomu.
-Leila? O jį tu matyt nori ar ne?-pasimetusi paklausė Alisa, kai tarpduryje išvydo Bilą. Leilą pasisuko durų link ir vos tik pamačiusi jį puolė jam į glėbį.
-Didžiausi, nuoširdžiausi ir visokie kitokie –iausi sveikinimai.-bėrė Bilas.-Tu buvai nuostabi! Tavo balsas, tavo daina, tavo pasirodymas... Tai buvo nepakartojama!
-Ačiū.-kvatojo mergina. Alisa ištaikiusi progą paliko juos vienus.-Sveikinu gavus apdovanojimą.
-Apdovanojimas – niekis, palyginus su tuo, ką mačiau ant scenos.-Bilas pavėlė Leilai plaukus.
-Aha... Mano pasirodymas...-murmėjo Leila.-Viskas būtų buvę gerai, jei ne...
-Viskas ir buvo gerai. Tai netgi pridėjo žavesio.-mirktelėjo vaikinas.
-O taip, tikrai. –pasimaivė mergina.
-Aš nemeluoju. –Bilas žiūrėjo tiesiai jai į akis.-Jis nenorėjo šiandien čia eiti. Bet akimirksniu apsigalvojo, kai sužinojo, kad čia būsi ir tu. Jis tave myli, kad ir koks asilas jis bebūtų.
Bilas keletą sekundžių patylėjo ir įdėmiai žvelgė į merginą. Leilos akyse spindėjo ašaros.
Praėjo jau lygiai pusė metų, kai Leila išėjo iš namų. Tada ir matė Tomą paskutinį kartą. Deja, po to karto Bilas nebematė Leilos laimingos. Jis keikė brolį, kad atėmė iš šitos būtybės džiaugsmą. Norėjo jį užmušti, bet Tomas pats save pakankamai graužė už tai ką padarė, ir tai jam buvo daug didesnė bausmė.
-Bilai, nemėgink visko sutvarkyti.-Leila nežymiai šyptelėjo.-Beje, kaip Šeila?-nukreipė temą.
-Oooo, ji didelė kaip tankas, visad pikta ir rėkauja. Netveriu džiaugsmu, kad ji jau tuoj gimdys ir pasikeis.-Bilas nusijuokė. Leila nepatikliai į jį žiūrėjo.-Aš juokauju. Jai viskas gerai. Mažyliui irgi. Šeila norėjo šįvakar būti čia, bet...
-Ar galiu užeiti?-Bilą pertraukė pro duris užėjęs Tomas.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys
sima


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 32
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitimeSk. 05 05 2013, 07:57

Ch.82.
Bilas išsišiepė pamatęs brolį tarpduryje. Leila sumišusi stebėjo Tomą ir bandė sugrąžinti savo organus į vietą, mat pamačius jį, jos viduje viskas susimaišė.
-Ne.-mestalėjo ji ir nusisuko, kad daugiau nereiktų žiūrėti į jo nuostabų veidą, kad daugiau nekiltų pagunda pulti jam į glėbį ir visa gerkle rėkti „Aš tave myliu!“.
Bilas jau visiškai be šypsenos stebėjo Leilą ir galvoje suko planą, kaip greičiau palikti juos vienus.
-Bet...-Tomas ieškojo žodžių.-Ar galėtume bant pasikalbėti?-jis neturėjo ko griebtis. Norėjo bet kokiu būdu susigrąžinti tą, kuri atsotojo jam visą gyvenimą.
-Aš neturiu su tavim apie ką kalbėtis.-Leila stengėsi išlaikyti savo balsą šaltą ir lygų, tačiau šis atrodo jos visiškai nebeklausė ir nuolatos lūžinėjo. Bilas nutaikęs jam palankų momentą nėrė pro duris.
Tomas atsargiai žengė link merginos.
-Bet...
-Tomai.-Leila atsisuko į vaikiną ir pakėlė į jį ašarotas akis.-Aš nenoriu su tavim kalbėtis. Aš neturiu tau ką pasakyt. Būk geras, išeik.
Leila delnais įsirėmė į Tomo krūtinę ir nežymiai stumtelėjo link durų. Tačiau Tomas stovėjo kaip uola ir visiškai nesijudino iš vietos. Pasinaudodamas tokiu artumu jis mikliai pasilenkė ir prisitraukęs Leilą arčiau ją pabučiavo.
Leilai po kojomis išnyko žemė. Rankos pačios surado Tomo kaklą ir jį apsivijo, neketeindamos kada nors paleisti. Kūnas pats reagavo į Tomą ir visiškai nebeklausė Leilos proto.
-Aš atsiprašau. –atsitraukęs sušnibždėjo Tomas.-Aš velniškai gailiuosi to, ką padariau.
Leila stovėjo stipriai užmerkusi akis. Patraukusi rankas nuo Tomo kaklo ji prispaudė jas sau prie šonų ir teištarė vieną žodį:
-Išeik.
Tomas akimirksniu suglebo, jo akys prisipildė skausmo. Tačiau daugiau nieko nesakęs jis lėtai nužingsniavo prie durų ir paskutinį kartą pažiūrėjęs į merginą ją paliko.

Tomui išėjus Leila visiškai palūžo. Jos kūnas reikalavo Tomo kaip oro, tačiau protas rėkė primindamas tai, ką Tomas padarė. Leila norėjo, kad Tomas dabar pat grįžtų, apkabintų ir daugiau niekad nebepaleistų, bet tuo pačiu ji norėjo niekada daugiau jo nebepamatyti.
-Tau viskas gerai?-šalia Leilos priklaupė Alisa.
-Alisa, man jo reikia kaip oro.-sukūkčiojo Leila.
...
Bilas laukė Tomo koridoriuje atsirėmęs į sieną ir plačiai besišypsodamas. Vos Tomui pasirodžius Bilas prie jo prišoko.
-Pasakyk, kad jūs susitaikėt. Pasaky, kad jūs ten pasimylėjot greituku ir viskas vėl yra gerai.-spygavo Bilas.
-Bilai, dink man iš akių.-sušnypštė Tomas ir nėrė tarp žmonių išėjimo link.
Šypsena nuo Bilo veido dingo akimirksniu. Niekas nepasikeitė. Jam ir toliau kasdien teks matyti save graužiantį Tomą, ir vis dar nelaimingą Leilą...

Ch.83.

Alisa palydėjo Leilą iki automobilio ir sugrįžo surinkti visų daiktų iš persirengimo kambario. Įėjusi pro duris ji sustingo – ant sofos sėdėjo Bilas.
-Leila jau išvažiuoja.-tarė Alisa ir ėmė rinkti daiktus.
-Žinau.-šyptelėjo Bilas.-Ar galėtumėm pasikalbėti?
Alisa klausiamai žvelgė į juodaplaukį.
-Gerai.-šyptelėjo ir klestelėjo ant sofos šalia jo.-Apie ką?
-Apie Leilą ir mano brolį.
-O. Neturiu ką apie tai pasakyti.-Alisa truktelėjo pečiais.
-Tu geriausia Leilos draugė...Tu tikrai turi ką apie tai pasakyti.-nenusileido Bilas.
-Ką tu nori išgirst? Kad Leila jį myli? Tai akivaizdu. Ji be jo gyvent normaliai negali. Ar ji jam atleis? Nežinau.-Alisa giliai atsiduso.-Leila toks žmogus, kuris ilgai viską laiko savyje ir jei sunku pamiršt praeitį. Tomas ją įskaudino, pačiu šlykščiausiu būdu.
Bilas nuleido galvą ir Alisa kurį laiką tylėjo.
-Nežinau ką turėtų padaryti Tomas, kad ji jam atleistų. Tikrai nežinau.-sušnabždėjo Alisa ir pakilusi vėl ėmė rinkti daiktus. Bilas taip pat pakilo nuo sofos ir žengė pro duris.
-Norėčiau, kad viskas būtų kaip anksčiau.-dar sumurmėjo ir dingo. Alisa baigusi rinkti diaktus nuskubėjo į automobilį.
-Kalbėjau su Bilu.-vos įsėdusi pranešė Leilai. Leila klausiamai pažvelgė į draugę.-Jis norėjo sužinoti, ar ketini atleisti Tomui.
-Neketinu.-nukirto Leila ir nusisuko nuo Alisos.
-Bet...
-Alisa, aš neketinu atleisti Tomui. Taškas.
-Bet Leila.-laikėsi savo Alisa.-Kad tu galėtum matyti save iš šono. Tu visiškai nebesišypsai. Tu negyveni. O šiandien... Nesakyk, tu norėtum būti su juo ir tik su juo. Tai kodėl negali bent jau suteikti jam dar vieną progą? Bent pabandyti?
Leila nieko neatsakė. Žiūrėdama pro langą ji braukė nuo veido riedančias ašaras. Žinojo, kad Alisa teisi. Leila galėtų suteikti Tomui dar vieną progą. Tik ji per daug bijojo...
...
Bilas grįžęs namo rado brolį sėdintį ant laiptų priešais namą. Bilas kiek laiko stebėjo savo brolį.
-Pamiršau raktus.-sumurmėjo Tomas pakėlęs galvą.
-Tu negalėjai pamiršt raktų. Namo raktai yra kartu su tavo automobilio raktais.-Bilas prisėdo šalia brolio.
-Užsi...-pradėjo Tomas, bet Bilas jį pertraukė.
-Žmogau, daryk ką nors. Bet ką.
-Ką tavo menymu aš turėčiau daryti?-susiraukęs paklausė Tomas.
-Tavo vietoj aš kasdien maldaučiau jos atleidimo.-Bilas iš kišenės išsitraukė pakelį cigarečių ir išsitraukęs vieną atkišo pakelį Tomui.-Sekiočiau paskui ją kiekvieną dieną ir prašyčiau atleidimo.-Bilas prisidegė cigaretę ir įtraukė pirmuosius dūmus.
-Tai nepadės.-Tomas sukiojo savo cigaretę tarp pirštų.
-O tu pabandyk.
Tomas nieko nebesakęs sutrynė cigaretę tarp pirštų ir palikęs brolį vieną sėdo į automobilį ir pasuko miesto centro link...
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys
sima


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 32
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitimeSk. 05 05 2013, 08:02

Ch.84.

Tomas važiuodamas siauromis Londono gatvelėmis ieškojo jam reikiamo namo. Šiandien grįžęs namo anksčiau, Tomas brolio knygelėje susirado Leilos adresą ir būtent dabar ieškojo jos namo. Sustojęs prie didelio namo kažkur Dagenhamo pakraštyje, Tomas ilgai stebėjo tamsius langus. Keletą kartų giliai įkvėpęs jis išlipo iš automobilio ir nuėjęs prie durų garsiai pabeldė.
Po kelių minučių durys prasivėrė ir pro jas išlindo apsimiegojusios Alisos galva. Ji keistai nužvelgė Tomą, o Tomas ją.
-Aš turbūt ne čia pataikiau.-sumurmėjo Tomas ir ruošėsi eiti atgal į mašiną.
-Ne, tu pataikei čia.-sulaikė jį Alisa ir pagriebusi jį už rankos įsitruakė namo vidun. Tomas gręžė ją žvilgsniu nieko nesuprasdamas.-Aš Alisa, Leilos kambariokė, ar kaip ten sakoma...-tyliai sukikeno.-Leila miega.
-Tai kodėl mane įsileidai?-Tomas buvo visiškai pasimetęs.
-Nes noriu pažiūrėti, koks tas žmogus, dėl kurio Leila lieja ašaras.-truktelėjo pečiais mergina. Tomas nuleido akis.-Neketiu tavęs teisti ar kažką.-nuramino jį Alisa.-Aš noriu, kad jūs susitaikytumėt. Nenoriu, kad mano geriausia draugė būtų tokia...
Tomas vėl žiūrėjo į merginą ir akimis maldavo pagalbos.
-Neveltui tave įsileidau. Eik pas ją. Pabandyk. Durys dešinėje, koridoriaus gale.-Alisa stumtelėjo Tomą laiptų link ir šis jais užlipo. Suradęs riekiamą kambarį jis tyliai pabeldė. Nesulaukęs atsakymo, pabeldė garsiau. Galiausiai sulaukė tylaus „užeikit“.
-Leila?-Tomas nedrąsiai žengė į kambario gilumą.
-Ką tu čia darai?-Leila plačiomis akimis stebėjo vaikiną.
-Aš noriu...-pradėjo Tomas, bet nesugabėjo daugiau nieko pasakyti.-Leila, po velnių, aš esu didžiausias asilas šioj žemėj, mylintis tiktai tave.
-Taip, tu esi didžiausias asilas šioj žemėj, bet šitą asilą aš myliu...
-Aš esu kvailas se... ką tu pasakei?-Tomas kvailai dėbsojo į Leilą nieko nebesuprasdamas.
-Aš pasakiau, kad tu esi didžiausias asilas šioje žemėje, bet šitą asilą aš myliu.-Leila droviai šyptelėjo ir kantriai laukė tolimesnės Tomo reakcijos.
Tomas keletą sekundžių nemirksėdamas žiūrėjo į blondinę ir bandė suprasti jos pasakytus žodžius. Iš lėto jo veide ėmė rastis šypsena, jis puolė prie merginos ir apkabinęs ją ėmė sukti ore. Kambaryje nuskambėjo skardus juokas.
-Myliu tave, Leila. Myliu myliu myliu myliu...-krykštavo Tomas.
-Šššš...Alisa...
-Alisa apačioje, ko gero džiaugiasi už mus.-nusijuokė Tomas.
-Manyčiau.-šypsojosi blondinė.-Bilas...
-Bilas pridės į kelnes sužinojęs..-kvatojo vaikinas.-Jau net dabar matau jo veido išraišką...
...
Šeila gulėjo lovoje ir glostė savo didelį pilvą. Bilas tyliai priėjęs prigulė šalia ir paėmė Šeilos ranką.
-Kaip sekėsi?-mieguistu balsu paklausė ji.
-Am...Nežinau...-patraukė pečiais Bilas.
-Kaip Tomas?
-Jis kažkur išvažiavo. Nežinau, jis kalbėjosi su Leila, bet nieko iš to neišėjo...
-Viskas susitvarkys...-nuramino jį Šeila ir pabučiavusi jam pakaušį vėl ėmė glostyti pilvą.

Ch.85.

Bilas įdėmiai klausėsi Šeilos pilvo garsų. Jo veide švietė palaiminga šypsena, bet šiam gražiam momentui sutrukdė skambutis. Murmėdamas sau po nosim, Bilas sugraibė savo telefoną kišenėje ir greitai atsiliepė.
-Tikiuosi tai labai svarbus reikalas.-vietoj labas rėžė Bilas.
-Pasiimk Šeilą ir atvažiuok į studiją.-greitai išbėrė Tomas kitoj telefono pusėj.
-Kažkas atsitiko?-Bilas persigando.
-Taip. Ir kuo greičiau būsi čia, tuo geriau.-telefone pasigirdo pypsėjimas – Tomas padėjo ragelį. Bilo rankos drebėjo ir jis plačiom iš baimės akim pažiūrėjo į Šeilą.
-Kažkas atsitiko, jis nori, kad atvažiuotumėm.
-Tai ko tu lauki?-pakilo iš lovos Šeila ir čiupusi savo vyrą už pakarpos nusitysė iš kambario.
...
Leila sėdėjo ant sofos ir kramtė nagus. Tomas su kreiva šypsena ją stabėjo.
-Aš nesuprantu, ko tu taip jaudiniesi?
-Tu jį išgąsdinai, ar tu bent nutuoki, ką jis dabar galvoja? Ir kaip jis reaguos sužinojęs?-burbėjo Leila, bet nežymiai šyptelėjo.
-Nusiramink, jo reakcija bus dvigubai geresnė, nei tu įsuvaizduoji.-Tomas ėmė prunkšti. Leila priėjo prie jo ir apsikabino.-Kaip man šito trūko.-surimtėjo jis.
-Man visko trūko, Tomai. Trūko tavo artumo ir šilumos, trūko tavo juoko, tavo bučinių.-Leila šyptelėjo.-Bet aš bijau, Tomai. Aš paniškai bijau.
Tomas kreivai į ją pažiūrėjo.
-Bijai?
-Taip. Aš velniškai bijau, kad tu vėl nueisi klystkeliais ir aš daugiau nebesugebėsiu tau atleisti...
-Leila. Aš daugiau niekada neisiu paskui kitą sijoną...
Leila sukikeno, bet greitai nutilo, mat prie durų kažkas subildėjo. Po kelių sekundžių pasigirdo ir Bilo balsas.
-Tomai? Tomai tu čia?
-Čia čia.-riktelėjo Tomas ir stipriau prispaudė Leilą prie savęs. Netrukus pro duris įvirto paklaikęs Bilas, paskui save tempdamas žmoną. Abu jie stebėjo porą kambario viduryje.Bilo veido spalva nuo baltos perėjo iki raudonos, nuo raudonos iki mėlynos, paskui vėl iki raudonos.
-Tu prakeiktas idijote! Aš galvojau, kad tu miršti ar dar kokį galą! Tu nori man infarktą įvaryt???-rėkavo Bilas mosikuodamas rankomis ore. Tomas stebėdamas brolį gardžiai juokėsi.
-Aš tau pasijuoksiu, tu kvailas mažas suski!
-Kas tau mažas?-kvatojo Tomas.-Aš dešimčia minučių už tave vyresnis.
-Tos dešimt minučių tuoj nieko nereikš, nes aš taip tau įspirsiu į sėdimąją...
-Bilai, raminkis.-nusijuokė Šeila ir priėjusi Tomą stipriai jį apkabino.-Nesitikėjau, kad tau pavyks.-nusijuokė ir pasisuko į Leilą.-Pasiilgau tavęs.-nusišypsojo ir apsikabino blindinę.
-Aš toooks laimingas, kai visi laimingi...-sukrykštė Bilas ir pripuolęs prie Leilos sutraiškė ją glėbį.
-Va tau, ir pykčio kaip nebūta.-vėl kvatojos Tomas ir gavo niuksą nuo Šeilos.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys
sima


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 32
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitimeSk. 05 05 2013, 08:06

Ch.86.

-Negi negalima sujungti abiejų turų?-su viltim balse paklausė Tomas David.
-Jos turas prasideda dar tik po mėnesio, o jūsų jau rytoj. Beto, koncertuojat visiškai skirtingose šalyse.-David stengėsi kalbėti ramiai, kad nesusipyktų su Tomu. Juk keistai skamba „Tokio Hotel“ be gitaristo?
-Tomai, juk mano turas trumpesnis nei jūsų, baigsim beveik tuo pačiu metu.-ramino Leila ne tik Tomą, bet ir save.
-Aš neištversiu katurių mėnesių be tavęs.-patempė lūpą Tomas kaip mažas vaikas. Leila nunarino galvą, jai taip pat nebus labai lengva. Mergina stipriai apkabino Tomą ir prispaudė veidą prie jo krūtinės.
-Klausykit,-kreipėsi į juos David.-Kol prasidės Leilos turas, ji gali važiuoti su jumis.-nors tai menka paguoda, bet David bent taip stangėsi padėti. Leilos ir Tomo akys sublizgo.
-Vis geriau negu nieko...-sumurmėjo Tomas ir karštai pabučiavo merginą.
...
Bilas liūdnai žiūrėjo į Šeilą ir bandė susitaikyti su ta mintim, kad nematys jos keturi mėnesius. Jis velniškai bijojo ją palikti vieną, nes Šeila turėjo netrukus gimdyti.
-Su manim pabus Alisa.-ramino vyrą Šeila.-Kai gimdysiu, tu pirmas apie tai sužinosi.-Šeila paglostė Bilo skruostą ir meiliai į jį pažiūrėjo.
-Skambinsi man kasdien, taip?
-Būtinai, kaip aš be tavęs? M?
Bilas pabučiavo savo žmoną ir rankomis slydo jos kūnu žemyn.
-Bilai, liaukis...
-Bet aš taip to noriu...-vaikinas kramtė lūpas.Šeila skardžiai nusijuokė ir stipriau jį apsikabino.
...
Leila krovėsi į lagaminą reikalingiausius daiktus. Bus keista visą mėnesį praleisti autobuse tarp keturių vaikinų. Alisa ją įdėmiai stebėjo.
-Tu tikrai nepyksti, kad tave taip palieku?-atsisukusi paklausė Leila.
-Ko tu čia šiki į batą dėl manęs?-pasimaivė mergina.-Aš važiuosiu pas Šeilą. Jai reiks pagalbos, tad nei aš, nei ji nebūsim vienos.
Leila priėjusi prie draugės stipriai ją apkabino.
-Kaip baigsis mano ir vaikinų turai, perkraustysim tave pas mus.-nusišypsojo.-Manau jie bus nieko prieš, o ir man tavęs visuomet reikia. Kaip ir dabar.-nusijuokė Leila žiūrėdama, kaip Alisa į jos lagaminą deda du megztukus, kuriuos ji pati visiškai pamiršo.
-Tu be manęs kaip be rankų.
-Tu visiškai teisi.-kvatojos blondinė.
-Ar jau susiruošei?-pro duris galvą kyštelėjo Tomas.-Ko čia krykštaujat? Normalūs žmonės verktų, o jūs čia žvygaujat.-nužvelgė mergina kreivu žvilgsniu.
-Ką tu supranti.-papurtė galvą Leila.
-Taip, Tomai, ką tu supranti.-nusijuokė Alisa ir išeidama iš kambario paplekšnojo Tomui per petį.
-Dabar jau aš nesuprantu nieko.-suburnėjo Tomas ir klestelėjo ant Leilos lovos.

Ch.87

Tomas stovėjo tarpdury ir su šypsena stebėjo kaip visi atsisveikina. Bilas visiškai isterikavo, negalėdamas iš glėbio paleisti Šeilos. Tomas džiaugėsi, kad jam dar nereikia atsisveikinti su Leila, nes kitu atveju turbūt atrodytų juokingiau nei brolis. Tomas džiaugėsi iškovotu mėnesiu su Leila, nes norėjo atsigriebti už tuos pusę metų, kai jie buvo atskirai.
-baik čia durnai šypsotis.-šnirpštė Bilas.-Ateis ir tavo eilė.
Tomas tik dar labiau išsišiepė ir apsikabinės savo blondinę išėjo iš namų.
-Visas mėnesis...-laimingas atsiduso jis ir pakštelėjo Leilai į smilkinį.
-Visas mėnesis.-su šypsena pritarė jam ji. Susikibę už rankų jie įlipo į autobusą ir nelaukę kitų susirado savo gultą.
-Kiek siaurokas...-lyg teisindamasis numyko Tomas ir delnu pasitrynė sprandą.
-Bet mes tilpsim.-mirktelėjo mergina iršyptelėjusi Tomui atsisėdo. Tomas lengviau atsiduso.
-Mes tikrai tilpsim.-pakilnojo antakius ir užkėlė savo bei Leilos tašes virsš jūdviejų lovos.-Neverta nei išsikraut. Vėlai vakare turėtumėm būti viešbutyje.
-Šaunu.Leila įdėmiai stebėjo savo vaikiną.
-Jūs sudarot kamštį.-krenkštelėjo georgas, ir vos tik Tomas klestelėjo šalia Leilos atlaisvindamas kelią, praėjo.
-Tiesa, privatumo čia irgi nėra...-Tomas susiraukė. Leila nieko nesakius stipriai jį apsikabino ir pabučiavo. Tomas be žodžių suprato, kad jai, kaip ir jam, nusispjauti į tokį daiktą, kaip privatumas.
Jis įsirangė ant lovos arčiau prisitraukdamas Leilą ir užtraukė tamsias užuolaidėles.
-Daugiau niekad tavęs nepaleisiu.-sušnibždėjo jai į ausį ir pradėjo lūpomis keiliauti jos kaklu. Leila užsimerkė iš malonumo ir visiškai atsidavė Tomo galmonėms. Jo rankos plaindo jai po maikute ir švelniai lietė kiekveną jos nuogo kūno milimetrą. Leila apsisuko ir Tomas patogiau atsigulė ant nugaros. Leila kojomis apsižergė Tomą ir atsargiai savomis lūpomis prigludo prie jo. Tomas užsimerkė ir nusišypsojo. Leilos širdis ėmė plakti stipriau. Nieko nelaukusi ji pakėlė Tomo merškinėlius viršun ir lūpomis keliavo jo kūnu žemyn. Pasiekusi džinsus ji mikliai atsegė diržą, po to džinsų užtrauktuką. Tomas tyliai kvėptelėjo. Nutraukusi kelnes žemyn ji pradėjo daryti tai, kas jam kėlė didžiausią malonumą. Tomas sudejavo.
-Ei, gal galėtumėt susilaikyt iki viešbučio?-pasigirdo nepatenkintas Bilo balsas už plonos sienelės.
-Užsičiaupk, Bilai!-susšuko Tomas kartu su Leila.
Leila vėl grįžo prie Tomo lūpų. Jis kilstalėjo jos sijoną aukštyn ir rado kelią į ją. Leilą tyliai suaimanavo.
-Asilai.-metė Bilas ir Leila išgirdo tolstančius žingsnius. Sukikenusi ji pasilenkė prie Tomo lūpų ir į jas įsisegė...


-Myliu tave...-murmėjo Tomas bučiuodamas Leilos pirštų galiukus. Leila apsivijo jį kojomis ir patogiau įsitaisė.
-Taip, kaip ir aš tave.-tyliai sušnibždėjo.-Bilas pyksta.
-Ir aš jo vietoje pykčiau.-nusijuokė Tomas.-Įsivaizduok, beveik devyni mėnesiai be sekso.
-Tu ištvėrei šešis.
-Jis trim mėnesiais daugiau. Baisu ir pagalvot, kas dėsis, kai Šeila galų gale pagimdys.-Tomas nebegalėjo suvaldyti juoko.
-Tikrai nesidulkinsiu autobuse prie visų.-iš už sienelės prabilo Bilas.
Leila tik plačiom akim pažiūrėjo į Tomą ir jie abu garsiai nusijuokė.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys
sima


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 32
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitimeSk. 05 05 2013, 08:18

Ch.88.

Leila pirštu kažką piešė ant nuogo Tomo pilvo. Ji mėgavosi kiekviena sekunde, nes buvo be proto išsiilgusi jo artumo.
-Jūs ten ir toliau plėšit meilę ar ketinat persikelti į viešbutį, kur jum niekas netrukdys?-šalia lovis už užuolaidų paklausė Gustavas.
-Dar vienas.-sumurmėjo Tomas. Leila trinktelėjo jam petin ir pakilusi tiek, kiek leido žemos lubos, iškojo savo drabužių. Gustavas jų nelaukęs paliko autobusą. Tomas sukikenęs taip pat ėmė rengtis.
Pasiekę viešbutį jie iškart gavo raktus ir išsiskirstė kas sau.
-Noriu dušo.-sumurmėjo Leila, vos tik atsidūrė kambaryje. Tomas supratingai linktelėjo ir paėmęs abiejų tašes nunešė prie lovos.
-Turim dar visą naktį kartu.-šiltai nusišypsojo jis.
-O ryt?-paklausė Leila savo krepšyje beieškodama ką apsirengti.
-iki pietų aš visas tavo. Po pietų soundchek‘as, tada koncertas.
-Noriu jame būti.-nusišypsojo Leila.
-Taigi būsi.-nesusiprato Tomas.
-Ne, aš noriu būti tarp fanių, Tomai. Noriu pamatyti tai, ką mato jos. Noriu tai išgyventi su jomis.-užsidegė mergina.
-Jos tave ten gyvą suės.-pakraupo Tomas. Leila kreivai į jį pažiūrėjo.
-Aš sugabėsiu apsiginti nuo tų merginų.-patikino ji ir dingo už vonios durų. Tomas giliai atsiduso.
-Jei jau taip nori...-sumurmėjo pats sau ir laisvai krito ant lovos.
...
Bilas susiraukęs kuitėsi tašėj, kai suskambo jo telefonas. Jis dirstelėjo į ekraną. Šeila.
-Mažute!-sustugo jis, lyg šimtą metų nebūtų jos girdėjęs.
-Bilai.-sudrausmino jį Šeila.-Kaip sekasi?-kiek švelniau paklausė ji.
-Gerai.-sumurmėjo juodaplaukis.
-Pasakok.-suprato Šeila.
-Nėra ką pasakot.-išspaudė jis. Bet paskui pridėjo:
-Jie nesitvardo. Mylėjosi tiesiog autobuse, kai viskas ne tik girdisi, bet dar ir matosi...
-Bilai...-nutęsė mergina.
-Tai šlykštu.
-Bilai, baik. Juk tai neilgam.
-Tu teisi.-nusileido jis, bet vis tiek buvo surūgęs.
-Myliu tave.-švelniai tarė Šeila.
-Aš tave taip pat.-sumurkė Bilas, bet pats susiraukė nuo šių žodžių.
-Paskambinsiu tau rytoj. Iki.-Šeila pasiuntė jam telefoninį bučkį ir telefone pasigirdo pypsėjimas.. Bilas patraukė telefoną nuo ausies ir įsispitrijo į vieną tašką sienoje. Ar jis kątik suabejojo savo jausmais žmonai?
...

Kitos dienos vakarą visi stovėjo salėje ir nervingai laukė koncerto.
-Liko kelios minutės, kol pradės visus leisti vidun.-sumurmėjo Bilas.
-Mums laikas.-Tomas pasisuko į Leilą ir žvilgsniu paprašė jos apsigalvoti.
-Tada judinkis.-ji laikėsi savo. Tomas giliai atsiduso.
-Linkiu sėkmės.-suburbuliavo jis ir pakštelėjęs jai į kaktą pasišalino. Tuo pat momentu salėje pasigirdo klyksmai ir link Leilos ėmė bėgti merginos.

Netrukus salė buvo sausakimša. Leila stovėjo apsupta klykiančių ir iš laimės verkiančių merginų. Leila stebėjosi – iš kur tokios emocijos, kai koncertas dar neprasidėjo? Ar jos fanai elgiasi lygiai taip pat?
Salėje pritemo ir fanės ėmė rėkti vienu balsu. Leila įsispitrijo į sceną. Pasigirdo priemiji dianos „Noise“ garsai ir fanės jau visiškai savęs nevaldė. Sulig pirmaisiais gitaros garsais, apšviestas ryškios šviesos, scenoje pasirodė Tomas, o paskui ir Georgas. Kelios merginos šalia Leilos ištiesė rankas į Tomą ir rėkė nepadoriausius pasiūlymus. Leila sukikeno. Netrukus scenos viduryje prasivėrė metelinė konstrukcija ir pasigirdo nuostabus Bilo balsas. Salė trumpam nutilo ir tai visiškai šokiravo Leilą. Fanės pradėjo dainuoti su Bilu. Jos mokėjo kiekvieną dainos žodį. Jos žinojo, kada pradėti ir kada sustoti.
Leila, apimta keisto jausmo, laimės susimaišiusios su šoku, vėl nukreipė akis į sceną. Per priedainį Bilas trumpama nutilo, leisdamas sau šiek tiek atsipūsti. Prie mikrofono priėjo Tomas ir plačiai besišypsodamas sudainavo savo back vokalo partiją. Bet jo nesigirdėjo, nes fanės dainavo žymiai garsiau. Leila apsidairė aplink. Merginų veiduose spindėjo beprotiška laimė, akyse spindėjo džiaugsmo ašaros.
-Tomai!Aš noriu tavo vaiko!-suklykė mergina stovėjusi Leilai iš dešinės.
-Galiu išpildyti visas tavo fantazijas!-klykė kita. Leila kreivai jas nužvelgė. Nusprendusi daugiau nebekreipti dėmesio į jų svaičiojimus ji nukreipė žvilgsnį į Tomą. Į žmogų, kuris svrbiausias visoms toms merginoms, stovinčioms šalia Leilos. Į žmogų, kuris buvo svarbiausias jai.

Susižavėjusi ji stebėjo kaip metalinė konstrukcija užsiveria, tai paslėpdama keturis vaikinus. Šviesa užgęsoir salę apėmė visuotinė isterija. Merginos verkė, nes jų laimingiausas vakaras baigės. Šiandien jos jų daugiau neišvys. Leila panoro kuo greičiau iš ten dingti, nes merginos jau visiškai savęs nebevaldė. Jos rėkė ir stumdės, lipo viena per kitą bandydamos patekti kuo arčiau scenos, lyg tai ką nors keistų. Leila pasisuko dešinėn, ketindama prasibrauti iki sienos. Bet vos pasisukusi ji tik pamatė greitai artėjantį kumštį ir pajautė, kaip stipriai suskaudo nosį.

Ch.89.

Susiėmusi už nosies Leila akimis susiieškojo merginą, kuri jai trenkė.
-Tau geruoju nesibaigs!-suriko Leila ir puolė merginą kumščiais. Leilai trenkusi mergina buvo smulkutė, tačiau turėjo jėgos. Leila viena ranka įsikibo į merginos plaukus ir kita jau ruošėsi vožtelti, bet mergina buvo greitesnė ir skėlė delnu Leilai per veidą. Leila sudejavo iš skausmo ir dar tvirčiau sugniaužusi kumštį vėl ruošėsi puolimui. Bet nespėjus jai nieko padaryti, Leila pajuto kaip ją sugriebia dvi tvirtos rankos ir perkelia per tvorą. Apsauginis pastatė ją toliau nuo visų merginų. Šios tai pamatę dar labiau įsiuto ir bandė versti apsauginę tvorelę. Leila nusispjobusi pasuko link užkuliusių, kuo toliau nuo šio pragaro.
Užkuliusiuose jos jau laukė piktas Tomas.
-Juk sakiau, kad ten neitum!-rėkavo jis. Leila tik numojo ranka ir praėjusi pto jį susirado Bilą ir paprašė ledo.
-Kodėl tu manęs nepaklausei? Aš gi žinojau, kad baigsis liūdnai.
-Nusiraminsi tu pagaliau ar ne?-pratrūko Leila.-Dėl to, ką pamačiau ir ką jaučiau, buvo verta gauti į nosį.-išspjovė ji. Tomas užtilo ir nemirksėdamas žiūrėjo į ją.
-Verta?-nesuprato jis.
-Taip, verta. Jei tik išklausytum...-Leila nusišypsojo.
-Aš visad išklausysiu.-Tomas nusiramino ir kalbėjo ramiai.
-Tik palauk, kol aš susitvarkysiu nosį.-Leila paėmė ledą iš Bilo. Pridėjusi prie nosies ji susiraukė.
-Skauda?-tyliai paklausė Bilas.
-Ištversiu.-numojo ranka blondinė.-Jūs neįsivaizduojat, koks jausmas yra stovėti ten ir matyti bei jausti tai, ką mato ir jaučia tos merginos.
Bilas kreivai nužiūrėjo merginą ir patogiau atsisėdo, ketindamas išklausyti.
-Jos moka visas jūsų dainas. Jos net žino, kada kiekvienas iš jūsų giliau atsidūsta. Jos eina iš proto, kai tu,-Leila pažiūrėjo į Bilą,-taip laisvai judi po sceną. Jos pameta galvą nuo kiekvienos Gustavo veido išraiškos, nuo kiekvieno Georgo plaukų krestelėjimo. Jos galėtų numirti dėl tavo šypsenos.-mergina pažiūrėjo į Tomą.-Tu net neįsivaizduoji, kokius pasiūlymus jos tau rėkavo.-Leila nusijuokė ir nutilo vėl prisimindama visą koncertą.
-Juk jos mūsų fanės.-palčiai nusišypsojo Bilas ir pakilęs paliko Tomą ir Leilą vienus.
-Manęs nedomina jų pasiūlymai. Juk turiu tave.-tyliai sušibždėjo jis. Leila nušvito ir jį stpriai apsikabino. Daugiau žodžių ir nebereikėjo.

-Parodyk.-Tomas priklaupė priešais merginą ir patraukė ledo maišelį nuo nosies. Vos pamatęs susiraukė
-Labai blogai?-Leila taip pat raukėsi, nes patraukus šaltį vėl suskaudo.
-Am, nosis tai pusė velnio, bet...
-O ne..-sudejavo Leila ir pirštais perbraukė paakius.
-Gal nieko is nebus. Jie tik paraudę.-bandė taisyt padėtį vaikinas.
-Aį negaliu leisti sau tokios prabangos prieš turą. Tikiuosi raudonis nevirs žaliom mėlynėm. Tomas prunkštelėjo pabandęs įsivaizduoti Leilą su mėlynėmis aplink akis.
-Nejuokinga.-suniurzgėjo jo, bet nežymiai šyptelėjo.-Grąžink mano ledą.-ji išplėšė iš Tomo rankų maišelį su ledukais ir vėl pridėjo prie nosies.
...
Bilas iš tolo stebėjo Tomą ir Leilą,kurie dabar kikeno iš Leilos sumuštos ir patinusios nosies. Jis, stebėdamas juos, tarp pirštų sukiojo telefoną ir sprendė ar nori skambinti Šeilai, ar ne. Galiausiai giliai atsidusęs jis surado jos numerį telefonų knygelėj ir paspaudė žalią mygtuką.
-Bilai?-po kelių pypsėjimų pasigirdo apsimiegojęs Šeilos balsas.
-Npyk, kad pažadinau.-tyliai atsiprašė jis.-Kaip praėjo diena?
-Nieko ypatingo. Su Alisa pažiūrėjome keletą filmų iš tavo kolekcijos. Alisa neleidžia man nieko daryti. Bijo, kad kas nors neatsitiktų.-lyg ir pasiskundė.
-Taip ir turi būti. Nenorėčiau, kad tau ir vaikui kas nors nutiktų.
-Nieko neatsitiks.-nuramino Šeila.-Kaip tu?
-Gerai. Tik neseniai nulipome nuo scenos. Žinai, Leila gavo į nosį.-sukikeno, nes ir jam jau tai atrodė juokinga.
-Kaip tai?
-Na, ji stebėjo koncertą kartu su fanėmis. Pasibaigus koncertui viena mergina davė Leilai nosin.
-O siaube. Ar jai viskas gerai?-Šeila nusigando.
-Jai viskas gerai.-patikino Bilas.-Ji netgi juokiasi iš šio nutikimo. Juk pati nenusileido, ketino gerai įkrėsti tai merginai. Bet nespėjo, nes apsauginis ją iš ten ištraukė.
-Nebūtų Leila, jei nebūtų ketinusi duoti atgal.-Šeila nurimo ir tyliai kikeno.
-Kągi. Tiek naujienų.-Bilas daugiau nežinojo ką jai pasakyti.-Pasakmbinsiu rytoj.
-Gerai. Labanakt. Myliu tave.-sumurkė mergina.
-Ir aš tave.-vos išspaudė Bilas ir patraukė telefoną nuo ausies.Pasimetęs jis nužvelgė grupės narius, kurie buvo užsimėmę savais reikalais. Niekieno nepastebėtas Bilas movė į tualetą. Užsirakinęs jis pasisuko į veidrodį ir pasirėmęs į kriauklę įsižiūrėjo į savo atvaizdą. Galvoje sukosi įvairios mintys, neduodančios jam ramybės. Kas nutiko, kad jis negali nuoširdžiai pasakyti žmonai, kaip ją myli? Kodėl paskutiniu metu, vos pažvelgus į laimingą brolį su Leila, jį apimdavo pavydas. Negi...
-Bilai? Tu čia?-į tualeto duris beldė Gustavas.
-Kas yra?-suirzo juodaplaukis.
-Jau važiuojam.
-Tuoj ateisiu.-suniurnėjo Bilas ir nebuvo tikras, kad būgnininkas jį išgirdo. Bilas atsuko šaltą vandenį ir suvilgęs rankas, delnais perbraukė per veidą. Jo veidu nubėgo tušas susimaišęs su šešėliais. Vaikinas giliai atsiduso ir atrakinęs duris nuėjo link laukiančių draugų.

Vos grįžus į viešbutį Leila iš mini baro išsitraukė naują maišelį ledukų ir sudribusi ant lovos vėl šaldė nosį. Akimis ji sakė Tomą, vaikštantį pirmyn atgal ir renkantį išmėtytus savo drabužius. Sumetęs juos į lagaminą jis nusirengė maikę ir suko dušo link.
-Tomai?-sustabdė jį Leila. Šis atsisuko ir Leila prisimerkusi nužiūrėjo jo raumeninga kūną. Merginą prikando lūpą ir Tomas viską suprato. Tyliai sukikenęs jis priėjo prie lovos ir užgriuvo ant blondinės.
-Man reiktų užsidėti maišą ant galvos, kad nesugadinčiau viso malonumo.-nusijuokė ji.
-Nusipaistai.-sumurmėjo Tomas ir nutraukės vieną Leilos maikutės petnešėlę nuo paties ėmė bučiuoti nuogą odą. Leila giliau atsikvėpė ir suvirpėjo. Numetus maišelį su ledukais ant žemės ji prisitraukė Tomą arčiau.
...
Georgas ir Gustavas sėdėjo Bilo kambary ir stengėsi jį įkalbinti važiuoti į klubą.
-Aš pavargęs.-dešimta kartą kartojo juodaplaukis.-Niekus aš nenoriu.
žNagi. Jau nebepamenu, kada paskutinį kartą šėlom.-įkalbinėjo Gustavas. Bilas giliai atsiduso, supratęs, kad G&G neatstos tol, kol negaus teigiamo atsakymo. Ginčytis nebuvo prasmės.
-Gerai jau gerai.-nusileido. Gustavas ir Georgas suplojo delnais ir išeidami ruoštis paprašė Bilo paskubėti ir dar pranešti Leilai ir Tomui. Bilas užsimetęs chalatą išėjo iš kambario ir pasuko kairėn. Priėjęs duris šalimais jis pabeldė. Duris pravėrė Leila, vilkinti vien tik plačią Tomo maikę. Bilas sustingo ir visiškai pamiršo, kokiu tikslu jis ėjo pas juos.
-Bilai? Praradai kalbos dovaną?-po minutės tylos paklausė Leila ir suspragsėjo pirštais Bilui prieš akis.
-Ką? Ne, ne...Kur Tomas?-pabudo jis.
-Maudosi. Ar kažkas nutiko?-Leila pakėlė vieną antakį.
-Ne. Viskas gerai. Tik norėjau pranešt, kad G&G nusprendė važiuoti į klubą. Atsisakymo jie nepriima, tad prašau greičiau susiruošti.-Bilas silpnai šyptelėjo ir patraukė savo kambario link. Prieš įeidamas jis dar girdėjo kaip Leila uždaro savo kambario duris. Bilas atsisėdo ant savo lovos ir bandė išmest iš galvos Leilą. Jam prieš akis stovėjo jos atvaizdas. Ji buvo tokia, kokia pravėrė kambario duris. Paprasta ir kartu tokia graži...
-Šūdas.-susikeikė Bilas supratęs, kad galvoja apie Leilą ne taip, kaip turėtų.-Šūdas. Bilai, mesk tai iš galvos.-liepė pats sau ir kuo stipriau trenkė sau kakton.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys
sima


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 32
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitimeSk. 05 05 2013, 08:22

Ch.90.

Bilas žiūrėjo į savoatspindį veidrodyje ir sprendė, kurių galų šitaip išsipustė. Šeila toli, klube mirginų kabinti jam nereikėjo, nes jis nė u- ką neišduotų savo žmonos. Kažkur kirbėjo mintis, kam jis norėjo šiandien patikti, bet jis atkakliai vijo šią mintį šalin. Dar kartą perbraukęs šukomis ir taip nepriekaištingai sušukuotus plaukus, jis pasuko link durų. Prieš pat jam jas atveriant, kažkas pabeldė. Už durų stovėjo Leila. Bilas žiūrėjo į ją išsižiojęs. Juoda trumputė suknelė buvo prigludus ir taip išryškino kiekviną jos kūno liniją. Sniego baltumo plaukai buvo paleisti ir siekė jo liemenį. Leila plačiai šypsojosi ir tai tik dar labiau jaudino Bilą.
-Norėjau atsilyginti tuo pačiu, tad atėjau pranešti, kad visi jau laukia.
Bilas vos šyptelėjo ir paskui save uždaręs duris paskui Leilą nužingsniavo link lifto.
-O kur jie?-juodaplaukis dairėsi koridoriuje akimis ieškodamas draugų.
-Visi jau apačioje.-Leila pažiūrėjo jam tiesiai į akis ir Bilui pakirto kojas.-Tu kažkoks netoks.
-Aš visiškai toks pats.-papreištaravo jis ir nusuko žvilgsnų nuo jos. Ji taip traukė. Lifto durys atsidarė ir jie į jį įėjo. Bilas dairėsi po tuščią mažytę patalpą, stengdamasis nepažiūrėti į merginą. Jis netgi stengėsi nekvėpuoti, nes jos kvapas viliojo lygiai taip pat, kaip ir ji pati. Leila stovėjo atsišliejusi į vieną lifto sieną. Ji buvo visiškai rami ir net nenujautė, kokios jausmų audros šėlsta Bilo viduje.
Lifto durys atsiarė ir Bilas lengviau atsiduso. Dar keletas sekundžių ir jis būtų sustabdęs lifta tarp aukštų ir ėmęs bučiuoti Leilą. Leila lengvu žingsniu patraukė link grupelės vaikinų. Bilas stabėjo, kaip vos tik jau priėjus ją apsivijo brolio rankos ir prisitraukęs ją arčiau jis įsisiurbė jai į lūpas. Bilas giliai atsiduso ir nuleidęs galvą taip pat prie jų prisijungė.
-Tave gal Leila primušė, kad toks nuskriaustas atrodai?-pajuokavo Tomas.
-Aš tiesiog nenorėjau niekur važiuoti.-sumurmėjo Bilas ir žudančiu žvilgsniu pažiūrėjo į Georgą ir Gusatvą.
-Nagi, juk pašėlsim.-nekreipė dėmesio Georgas.
-Taip. Georgui mirtinai reikia merginos, nes meilės trūkumas jam jau spaudžia smegenis.-kvatojos Tomas. Bilas sukikeno ir numojęs ranka į viską pasiskubino link jų laukiančio automobilio.
...
Penki žmonės besijuokdami įėjo į klubą. Vs įėjus juos pasitiko maloni padavėja ir nuvedė link iš anksto užsakyto staliuko. Visi atsisėdę iškart puolė užsisakinėti kokteilių. Leila akies krašteliu dirstelėjo į Tomą ir užsisakė tik mineralinio vandens. Tomas pabučiavo jai smilkinį, aiškiai ja besididžiuodamas.
-Einu ieškot su kuo pašokt.-nusijuokė Georgas ir patraukė link šokių aikštelės. Gustavas pasekė jo pavyzdžiu. Likę trise, Leila, Tomas ir Bilas sulaukė savo gėrimų.
-Skelbiu tostą už tai, kad visi esam laimingi.-iškėlė savo stiklinę Tomas. Leila padarė tą patį. Bilas kažką numykęs sau po nosimi taip pat pakėlė taurę. Atsigėręs savo gėrimo Bilas susiraukė.
-Manau reiks pasekti Leilos pavyzdžiu ir išvis negerti.-nusipurtė jis ir susžvalgęs su Leila nusijuokė.
-Nejaugi tai tikrai Tomas Kaulitzas?-juos pasiekė moteriškas balsas.

-Šūdas.-nusikeikė Tomas pažinęs balsą. Netrukus priešais juo sėdėjo Nora. Leilos nuotaika akimirksniu dingo.
-Bilai, einam pašokt?-pašoko ji iš savo vietos ir nelaukusi atsakymo nusitysė Bilą į šokių aikštelę.
-Ko tau čia prisireikė?-piktai paklausė Tomas, kai jie liko dviese.
-Aš čia dirbu.-susiraukė Nora.
-Aš turėjau galvoje, ko tau reikia iš manęs?
-Mes turim nebaigtų reikalų...-Nora nusšypsojo ir prisilinkusi arčiau jo padėjo savo ranką tiesiai Tomo tarpkojy.
...
-Man nepatinka šita daina.-raukėsi Bilas, kai Leila bandė jį prašokdinti.
-Nagi, Bilai, atsipalaiduok.-Leila plačiai šypsojosi ir Bilas pasidavė. Jis judėjo vis laisviau, kol galiausiai visiškai įsivažiavo. Jis vis glaudėsi arčiau Leilos ir ji nesipriešino. Bilas rankomis apkabino jos liemenį ir judėjo kartu su ja. Leila užsimiršusi apsivijo rankomis jo kaklą ir prisiglaudė dar arčiau, padėdama galvą jam ant peties. Bilas bandė atsispirti pagundai ją pabučiuoti, nes ištverti nesugebėjo. Viena ranka kilstelėjęs jos smakrą jis įsisiurbė jai į lūpas
Laikas sustojo. Bilas nebegirdėjo muzikos. Čia buvo tik jis ir Leila.
-Ką tu darai?-Leila atsitraukė ir žiūrėjo į jį išplėstomis akimis.
-Aš...-mykė Bilas, ieškodamas tinkamų žodžių, kurie padėtų jam pasiteisinti.
-Tu idijotas.-metė Leila ir palikusi Bilą grįžo prie staliuko.

Leila žaibavo akimis žiūrėdama į Noros rankas, kurios galmonėjo Tomą.
-Susirink savo ataugas ir nešk savo kailį iš čia.-metė Tomas ir šiurkščiai suėmęs Noros rankas patraukė nuo savęs. Nora vis dar besišypsodama pažiūrėjo į Leilą.
-Girdėjai? Nešdinkis.-pritarė Leila ir daugiau nekreipusi į ją dėmesio atsisėdo Tomui ant kelių. Apsivijusi jo kaklą, Leila prisipaudė prie jo ir lyžtelėjo jo lūpas. Tomas žiūrėjo į blondinę visiškai pasimetęs.
-Aš noriu tavęs, Tomai. Noriu taip, kaip dar niekad nenorėjau. Noriu dabar.-šnabždėjo ji ir giliai alsavo. Tomas ją karštai pabučiavo.
-Tada manau, kad mudu galime iš čia dingti...-nusišypsojo ir viena ranka apkabinęs ją per liemenį nusivedė išėjimo link.
Tomas priėjo prie vairuotojo ir ėmė tartis su juo dėl automobilio.
-Aš jį paimu. Tu paskambink į firmą, kurioje dirbi ir paprašyk kito. Tau bus atsilyginta.
Vairuotojas keistai į jį pažiūrėjo, bet nedrįso prieštarauti. Klientas juk visada teisus. Davęs Tomui mašinos raktus jis parodė kur ji stovi ir pasišalino. Tomas ir Leila sėdo į automobilį ir nukūrė miesto pakraščio link
...
Bilas grįžo prie staliuko, bet neiko ten nerado. Akimis jis susirado Gustavą ir Georgą trypiančius šokių aikštelėje su kažkokiomis merginomis. Atsidusęs Bilas užsivertė savo gėrimą ir vienu mauku jį išgėrė. Kągi, jei jau užsimiršti, tai reikia tai padaryti tinkamai. Jis nuėjo prie baro ir užsisakė dar keletą kokteilių. Kol jų laukė jis dairėsi po patalpą, ieškodamas su kuo šiandien gerai praleisti laiką.

Ch.91

Tomas užsisegė savo džinsus ir grįžo prie vairo, palikęs Leilai daugiua vietos gale.
-Važiuosim į viešbutį ar grįžtam į klubą?-pažiūrėjo jis į pusnuogę merginą per galinio vaizdo veidrodėlį.
-O gal išvis niekur nevažiuokim?-mirktelėjo ji ir greitai apsirengusi suknelę išlipo iš automobilio. Tomas kreivai šyptelėjo ir stebėjo, kaip Leila atsistojo priešais automobilį ir iškėlusi rankas išsirietė, lyg rąžytųsi. Tomas sukikenęs įjungė automobilio šviesas ir prasidarė langą. Leila skardžiai nusijuokė ir ėmė judėti pagal pačios niūniuojamą melodiją.
-Tau nei gerti nereikia.-juokėsi Tomas akylai ją stebėdamas.
-Ateik čia.-Leila sustojo ir žiūrėjo į priekinį mašinos stiklą. Tomas išjungė šviesas ir išlipo. Priėjęs prie merginos apsivijo rankomis jos liemenį.
-Tu nepasotinamas.-sumurkė ji. Vaikinas nieko nesakęs kilstelėjo ją vis dar tvirtai laikydamas ją per liemenį ir pasisodino ant mašinos kapoto.
...
Bilui jau senokai dvejinosi akyse ir alkoholis jau kurį laiką prašėsi lauk iš skrandžio. Jis jau seniai ropotų keturiom, jei ne kažkokia mergina, kuri buvo apglėbusi jį per liemenį ir tvirtai jį laikiusi. Mergina padėjo jam nusigauti iki automobilio. Ji jau ketino eiti savais keliais, bet ją sulaikė Bilas.
-Važiuok su manim.-paprašė jis. Mergina nieko nesakė, tik gailiai jį nužiūrėjo ir įsėdo į mašiną.

...Po kelių valandų...
-Aš einu pažiūrėsiu ar Bilas jau grįžęs.-Tomas paleido Leilos ranką ir paėjo šiek tiek toliau.Leila jo nelaukusi atsirakino jųdviejų kambarį ir movė tiesiai į dušą.
Išėjusi ji rado Tomą grįžusį. Jis stovėjo atsirėmęs į kambario duris ir atrodė išbalęs.
-Kas yra?-šiek tiek išsigando mergina.
-Pas...Pas Bilą...Yra...Mergina...-mikčiojo jis.
-O ne...-Leila užsidengė delnais veidą.
-Tu ką nors apie tai žinai?-vis dar šokiruotas paklausė Tomas.
-Ne, bet...-Leila prikando lūpą ir trumpam nutilo. Ji dvejojo, ar sakyti Tomui apie šaindieninį Bilo bučiunį.
-Bilas šiandien mane pabučiavo.-išbėrė ji greitai. Tomo veidas dar labiau išbalo, jei tai įmanoma.
-Jis...Jis...Šeila...-vėl mikčiojo.-Aš jam išmalsiu jo dailų snukutį.-sugniaužė kumščius ir ketino žygiuoti pas brolį.
-Ne.-sulaikė jį blondinė.-Palauk ryto. Tada pakalbėsit ramiai.
Tomas palengva atpalaidavo rankas ir daugiau nieko nesakęs užsidarė vonios kambaryje. Leila dar kurį laiką stovėjo viduryje kambario ir įtemptai galvojo. Kas dėjosi su Bilu? Negi jis su Šeila tik iš reikalo? Juk visad atrodė, kad jis ją nuoširdžiai myli...

Tomas pašoko ir atsisėdo lovoje. Trindamas akis jis apsidairė kambaryje. Leilos nebuvo. Šokęs iš lovos jis greitai įšoko į džinsus ir lėktė nulėkė į brolio kambarį.
-Dar vienas...-suburbėjo Bilas, kai Tomas įvirto į jo kambarį. Leila jau buvo čia.
-Gal gali paaiškint, ką čia vakar išdarinėjai???-siuto Tomas.
-Nieko. Prisigėriau. Daugiau tai nepasikartos. Laisvas.-Bilas nesileido į kalbas.
-O tai, kad pabučiavai mano merginą? Kartoju, MANO MERGINĄ???-Tomo kumščiai, kaip ir vakar, vėl buvo sugniaužti ir pasiruošę darbui. Bilas pabąlo ir pažiūrėjo į Leilą.
-Tu jam pasakei?-netikėjo jis.-Aš...Nežinau, kas man vakar užėjo. Aš atsiprašau.
-Aš tau tauoj atsiprašysiu...-sušnypštė Tomas ir jau ruošėsi pulti brolį, bet juos sulaikė suskambęs Bilo telefonas. Pasitraukęs toliau nuo brolio jis sugraibė telefoną kišenėje ir atsiliepė.
-Čia Alisa.-sumurmėjo jis ir toliau susikaupęs klausėsi balso kitoj telefono pusėj. Bilo kojos suvirpėjo ir jis atsosėdo ant žemės vos tramdydamas ašaras.
-ŠEILA GIMDO!-suspiegė jis ir numetė telefoną.-Jūs kaip norit, aš važiuoju namo.-pašoko jis ir puolė prie lagaminų. Tomas pamiršęs visą pyktį plačiai šypsojos.
-Deividas tave užmuš, jei dabar pat išvyksi...-sukikeno jis.
-Velniop tą Deividą. Mano vaikas lenda lauk iš Šeilos pilvo!!!
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys
sima


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 32
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitimeSk. 05 05 2013, 08:24

Ch.92.

Deividas žiūrėjo į dvyniu perkreiptu veidu. Jis kątik sužinojo, kad jie ketina važiuoti pas Šeilą.
-Jūs bent žinot, kaip susijauks visas turas?-burbėjo jis.
-Bet juk nepaliekam visko be priežasties. Fanai supras.-teisinosi Bilas.
-Nagi, Deividai, tu juk moki susitvarkyti su tokiais dalykais.-pritarė Tomas.
-Gal ir moku. Aš išvis jums per geras. Reikėjo jau seniai jus prispausti po padu.-vis dar burbėjo prodiuseris, bet įstengė išspausti šiokią tokią šypsenėlę.
-Neee, tu pats geriausias prodiuseris.-minkštino jo širdį Tomas.
-Per jūsų moteris vienos bėdos, bet... Bilai, aš tave nuošidržiai sveikinu. Tikiuosi pamatyti tavo atžalą kaip galima greičiau.-Deividas nuoširdžiai nusišypsojo ir viena ranka apkabino Bilą sveikindamas.
-Kai tik rasi laisvą minutę užsuk.-Bilas buvo be galo laimingas. Tomas dėkodamas paspaudė Deividui ranką ir grįžo į autobuso virtuvėlę, kur sėdėjo susirinkę likę grupės nariai ir Leila.
-Na?-pasiteiravo Gustavas. Tomas plačiai nusišypsojo.
-Išleido.
Visi suplojo rankom iš laimės ir puolė ruoštis grįžimui namo.
-Jis geras žmogus. Reikėjo tikėtis, kad jis neprieštaraus.-Leila apkabino Tomą.
-Tikrai taip.Nekantrauku pamatyt savo sūnėną arba duktarėčią.-sucypė Tomas. Leila smagiai nusijuokė.
-Ko jūs čia stovit?-pertraukė juo Bilas.-Aš noriu griečiau pas savo vaiką, o jie čia stovi ir glėbesčiuojasi.-sumurmėjo ir prasiskynęs kelią nuėjo susirinkti savo daiktų. Tomas ir susžvlagė ir nusikvatojo.
...
Tos pačios dienos vakarą trijulė sugužėjo į Šeilos palatą ligoninėje. Šeilos veide švietė šypsena, ant jos rankų gulėjo daili smulkutė mergytė.
-Mano dukra.-atsiduso Bilas ir parėmė savo atžalą iš žmonos. Šeila laiminga stebėjo Bilą, kuris elgėsi itin atsargiai. Abiejų tėvelių akyse spindėjo laimės ašaros. Palatoje buvo palaiminga tyla, kol jos nesudrumstė Tomo šnirpštelėjimas.
-Tu verki?-prunkštelėjo Leila.
-Tu gali patikėti, kad aš dėdė? Šito mažo padarėlio dėdė?-traukė nosį juodaplaukis.
-Tomai...-nutęsė Leila.
-Ar tu gali patikėt, kad toks mažas sutvėrimas atneša šitiek laimės?-toliau šniprštė jis. Šeila sukikeno. Bilas rodės visai jų negirdi. Jis tyliai šenkino savo vaiką.
-Išrinkim jai vardą.-pasiūlė Šeila.
-Lolita!-riktelėjo Tomas ir palatoje nuaidėjo juokas.
-mano dukros vardas nebus kaip porno žvaigždės.-pasibjaurėjo Bilas.
-Juk tai gražus vardas.-užginčino brolis.
-Mūsų vaikam vardus rinksiu aš.-nusijuokė Leila ir Tomas prisidėjo prie visų juoko.
-Gabrielė. Jos vardas bus Gabrielė.-pertraukė juos Bilas ir pažiūrėjo į Šeilą. Ši laiminga linktelėjo.
Leila paėmė mergytę ant rankų. Ji buvo neapsakomai graži. Nors visų kūdikių veidai buvo vienodi, tačiau Leila jau dabar įžiūrėjo Bilo veido bruožus...
Prie Leilos atsistojo Tomas ir ją apkabinęs žiūrėjo į mergytę. Leila pakėlė akis į jį. Jo veide žaidė šypsnis, o akyse spindėjo laimė. Dabar Leila žinojo, kad su Tomu jie ištvers viską ir bus laimingi, kaip ir šią akimirką...

THE END
Atgal į viršų Go down
Rai
BIZOKU narys



Prisijungė : 2013-04-21
Pranešimų skaičius : 1

Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitimePen. 08 02 2013, 04:18

kaip jums pavyksta kurti tokes istorijas?
Atgal į viršų Go down
Sponsored content





Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Iš viršūnių į dugną ir atgal. - Page 3 Icon_minitime

Atgal į viršų Go down
 
Iš viršūnių į dugną ir atgal.
Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Fan fiction :: writer'ių namai-
Pereiti į: