Iš viršūnių į dugną ir atgal.

Ch.29.

-Ir kaip nektelė?-paklausė Tomas, vos tik Leila uždarė Bilo kambario duris.
-Nemanau, kad tai tavo reikalas.-atkirto Leila ir ketino eiti į savo kambarį. Bet ją sulaikė tvirtos Tomo rankos.
-Manau, kad tai mano reikalas.
-Nuo kada?
-Nuo tada, kai tapau tavo prodiuseriu. Neturėtum miegoti su kuo papuola.
-Nežinojau, kad tavo brolis yra „su kuo papuola“. Gal malonėsi mane paleisti. Nenorėčiau, kad dar kas nors mane pamatytų be drabužių.-tarė Leila. Ir tik dabar Tomas įdėmiai ją nužvelgė.
-Gerai, tik turėk omeny,-Tomas prispaudė Leilą prie sienos ir pažiūrėjo jai į akis.-mano brolis – tau ne žaislas.
-O tu ne mano ir ne jo tėvas, kad aiškintum ką mum daryt.-vėl atkirto mergina ir išsilaisvinusi iš Tomo gniaužtų nukulniavo į savo kambarį.
...
Šeila greitu žingsniu nusileido atgal į apačią ir įėjusi į svetainę greitai uždarė duris.
-Oooo, prasideda.-sukikeno.
-Kas?-pakėlė galvą Gustavas.
-Užtikau Tomą su Leila. Jų pokalbis buvo ne iš maloniųjų. Atrodo Leila šią naktį praleido su Bilu, ir Tomas nėra tuo patenkintas.-berte išbėrė Šeila.
-Galiu pasakyt, kad tavo nosis per daug ilga.-nusijuokė Gustavas.-Vrgšas Tomas.
-Mano nosis neilga.-suinkštė mergina.-Aš nekalta, kad man įdomu, kaip tarp jų viskas susiklostys.
-Patariu, nesikišk per daug.-Gustavas pamosikavo pirštu Šeilai prieš nosį ir pakilo nuo sofos.-Aš einu pas Leilą. Mums reikia sutarti viską iki galo dėl gimtadienio.
-O aš važiuoju dovaų.
...
-Leila, tu čia?-Gustvas pabeldė į Leilos kambario duris.
-Taip, užeik.
Gustvas įėjo į kambarį. Leila sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo į tašką priešais save.
-Tau viskas gerai?-pasiteiravo Gustavas.
-Žinoma. O tu čia dėl...?
-Gimtadienis.-linktelėjo Gustavas.-Manau, šiandien turėtum važiuoti su manim ir mes galėtumėm viską suruošti iki galo.
-Gerai. Aš tik švarkelį iš Tomo automobilio pasiimsiu.
-Tuomet lauksiu tavęs apačioje.-Gustavas nusišypsojo ir išėjo.
...
Leila pabeldė į Tomo kambario duris ir nelaukusi leidimo įeiti pravėrė duris. Tomas vaikščiojo po kambarį vienais apatiniais ir regis nei nematė Leilos stovinčios tarpdury.
-Tomai?
-Ko?-atsisuko ir piktai nužvelgė merginą.
-Pirmiausia, tai nėra ant manęs ko širsti. Visų antra, man reikia mano švarkelio iš tavo mašinos.
Tomas pametė Leilai mašinos raktelius.
-Eik ir pasiimk.
Leila apsisukus uždarė duris ir nubildėjo laiptais žemyn.
Atsirakinusi automobilį Leila įlipo į priekį ir persisvėrė per sėdynę, siekdama savo ant žemės besivoliojančio švarkelio. Pakėlusi jį Leila kažką užkliudė ir iš po sėdynės išlindo balta dėžutė. Leila , apimta beprotiško smalsumo ją atidarė. Ir tai ką ji rado viduje atėmė jai žadą.

Ch.30.

Greitai nutrenkusi dėžutę atgal po sėdyne Leila užrakino automobilį ir greitai grąžino raktus Tomui. Nieko jam nesakiusi ji vėl grįžo į apačią ir paliko namus kartu su Gustavu.
...
Bilas iš savo kambario išėjo tik gerokai po pietų. Apačioje jis rado sėdintį Tomą.
-Labas.-pasisveikino Bilas. Tomas kreivai nužiūrėjo besišypsantį brolį bet nieko jam neatsakė.
-Kokia tau musė šiknon įkando?
-Man? Jokia. O vat tau tai smegenis kažkas atkratė.-piktai mestelėjo Tomas.
-Gerai. Tarkim atkratė. Bet aš norėčiau sužinot apie ką tu.
-Apie tai, kad Leila šiandien iš tavo kambario išėjo apsivyniojusi viena paklode.
-Tomai, tai nėra tavo reikalas.
-Ar tikrai?
-Taip. Ir jei nori žinot, viskas įvyko netyčia.
-Tokie dalykai nevyksta netyčia.
-Vyksta, Tomai. Mes su Leila vakar šiek tiek padauginom, ir viskas baigėsi netikėtai. Bet nematau čia nie..
-Padauginot?-Tomas visiškai įsiuto.-Tau tikrai su galva negerai. Bilai, jai juk negalima gert. Jei vėl pasidės iš naujo, iš Leilos neliks nieko gero. Ir dėl to kaltas būsi tu.
-Užsičiaupk Tomai. Nieko jai nenutiks nuo vieno karto.
-Tu teisus. Nes antro karto nebus. Gerai įsiklausyk, Bilai. Aš apsaugosiu Leilą nuo alkoholizmo, kad ir kiek tai kainuotų.-sušnypštė Tomas ir paliko Bilą be žado.
Kurį laiką Bilas mąstė. Juodaplaukis kątik suprato, kad rizikuoja netekti brolio. Bet dabar jam tai buvo visiškai dzin.
...
-Leila, pabuuusk.-Georgas mojavo merginai prieš nosį.
-Ką? –pasimetė ši.
-Gali pradėt, jei tu pasiruošus.
-Taip, gerai.-Leila atsistojo ant pakylos ir prisitraukė arčiau mikrofoną. Apžvelgus tuščią salę mergina uždainavo. Bedainuodama Leila suprato: scena – vieta kaip tik jai. Jei tik būtų galėjusi, Leila niekada nebūtų nuo jos nulipusi. Bet ją iš ten nutempė Georgas.
-Nuostabu. Laaaabai labai gerai. Nekantrauju išvyst dvynių veidus, kai jie pamatys, ką mes čia padarėm. Leila tik šyptelėjo.
-Tave parvežt namo?-paklausė Gustavas.
-Jei galima į prekybos centrą. Aš vis dar nenupirkau dovanų. O iš ten aš grįšiu taxi.
-Gerai. Gali eiti žemyn, aš tuoj ateisiu.
Leila išėjo iš klubo ir prisidegė cigaretę. Ji jau suko planą, kaip grįžus išplūs mamą ir prisigers.

Ch.31.

-Aš išeinu. Šiandien negrįšiu.-tarstelėjo Tomas viesiems sėdėjusiems svetainėje ir išėjo.
-Gero vakaro.-panosėje sumurmėjo Bilas.
-Kas tau čia šiandien?-užklausė Šeila.
-Nieko.
-Bilai.
-Nieko.
-Bilai.-vėl pakartojo mergina ir Bilas giliai atsiduso.
-Tavęs apgauti neįmanoma.
-Visiškai teisingai. Taigi?-Šeila padrąsinamai paglostė Bilo ranką.
-Tomas eina iš proto, nes Leila su manimi būna dažniau nei su juo.
-Žinau.
-Tu nenormali.-nusijuokė Bilas, tačiau greitai jo veide vėl atsirado liūdesys.
-Ačiū, priimsiu tai kaip komplimentą. Bilai, viskas baigsis gerai, pamatysi.
-Galbūt tu teisi.-šyptelėjo.-Yra dar viena problema. Padėsi man ją išspręst?
-Žinoma.
-Tai dėl Leilos mamos. Ji nori grįžt pas savo vyrą.
-Tai jos pasirinkimas.-nukirto Šeila. Regis ir apie šią problemą ji žinojo viską.
-Tu teisi. Manau Leilai bus gerai čia, su mumis. Einu pas Margarethą.
-Geriau tai padarysiu aš.-Šeila pakilo.
-Ačiū tau.
-Nėra už ką.
...
-Leila, Leila, Leila, Leila...-Tomas trankė galvą į vairą.-Durna Leila. Avis Leila. Girtuoklė Leila. Graži Leila. Tfu, nekenčiu Leilos.-Tomas užvedė automobilį ir nurūko tuo pačius keliu kaip ir vakar.
Jau po kelių minučių Tomas gulėjo minkštoje Noros lovoje ir alsavo iš malonumo.
...
-Kur mano mama?-riktelėjo Leila vos užėjusi pro duris.
-Savo kambaryje.-koridoriuje pasirodė Šeila.-Miega.
-Gerai, prikelsiu.
-Kam?-Šeila sulaikė Leilą už rankos.
-Ne tavo reikalas.
-Na ir kas , kad ne mano? Kad ir ko tu iš jos nori, manau tai gali palaukti iki ryto.
-Šeila, tuojau pat paleisk mano ranką, kitaip...
-Kitaip kas?
-Kitaip pasigailėsi.-sušnypštė Leila.
-Aš tavęs nebijau. Ir palik savo mamą ramybėje bent jau šiandien.
-Nekišk nosies ne į savo reikalus.-Leila užlipo laiptais aukštyn vos tik Šeila paleido jos ranką.
-Mama?-mergina su trenksmu įvirto į kambarį. Margaretha pašoko lovoje ir pažiūrėjo į dukrą išsigandusiu žvilgsniu.
-Jeigu tu grįši pas tėvą, tu būsi pats durniausias žmogus žemėje.
-Bet...
-Jokių bet. Tik išvažiuok ir aš tau nebe dukra.
Leila išėjo iš kambario palikdama verkiančią savo mamą.

Ch.32.

-Gražiai padarei.-rusčiai pasakė Šeila pamačiusi blondinę koridoriaus gale.
-Aš tau sakiau nesikišt į ne savo reikalus.-atkirto Leila ir iš parsinešto krepšio išsitraukė butelį.
-Tu skaudini savo mamą kaip tik sugebi, taip?
-Šeila, eik tu po velnių.
Padėjusi krepšį savo kambaryje Leila nužingsniavo pas Bilą.
-Galima užeiti?-mergina įkišo galvą į kambarį.
-Taip.-nusišypsojo Bilas.-Kas ten dėjosi?-galva parodė į koridorių.
-Nieko. Šeila turi per daug ilgą nosį.-kreivai šyptelėjo Leila.
-Hm.
-Nori?-Leila parodė butelį vyno. Bilas vietoj atsakymo parodė į pilną taurę vyno ant naktinio stalelio.
-O, tu jau pradėjai.-nusijuokė mergina.-Galima palaikysiu tau kompaniją?
-Tu neturėtum gerti.
-Tik nepamokslauk kaip sena bonutė.-pasimaivė Leila ir prisėdo šalia Bilo ant lovos. Bilas padavė jai taurę ir atkimšo butelį.
-Bilai, tu žinai, kas tokia yra Nora?
-Nora?-pewrklausė Bilas.
-Aha.
-Ne, o turėčiau žinoti?
-Nežinau. Tiesiog Tomas ją žino, tad pagalvojau...
-Pala, o iš kur žinai, kad Tomas ją žino?-Bilas nusijuokė iš savo sakinio, bet greitai surimtėjo ir nužvelgė Leilą. Ši nuraudo.
-A...Matai, šiandien buvau pasiimti švarkelio iš Tomo automobilio...Ir ten radau tokią dėžutę...
-Ir?-nekantravo Bilas.
-Toje dėžutėje buvo dešimt tūkstančių grynais ir lapelis, ant kurio parašyta „Norai“.
-Šūdas.-susikeikė Bilas.-Šūdas, šūdas, šūdas.
-Kas?
-Regis Tomas vėl grįžo prie prostitučių.
-O. Šit kaip.
Bilas kurį laiką sėdėjo nejudėdamas ir kažką galvodamas. Leila keikė save, kad apie tai užsiminė.
-Bilai?
-Ką?
-Ar galim...?-Leila padėjo savo taurę ant naktinio staliuko. Bilas pasekė jos pavyzdžiu.
-Ar galim šiandien...?-Leila apsivijo Bilą kojomis.-...viską pamiršt?
Bilas klausiamai žiūrėjo į merginą. Leila nusimetė švarkelį.
-Viską pamiršt ir gerai praleist laiką?-mergina nusimetė palaidinę.
Bilas šyptelėjo puse lūpų, paguldė Leilą ant lovos ir nusirengė maikutę.
-Tai suprantu kaip teigiamą atsakymą.-nusijuokė Leila ir apsivijusi Bilą rankomis ir kojomis, jį pabučiavo.

Ch.33.

Leila lūpomis slydo Bilo kūnu žemyn, kartkartėmis liežuviu paliesdama odą. Bilas gulėjo ant nugaros visiškai atsipalaidavęs.
-Leila, tu...-Bilas staiga įsitempė.
-Ką?-Leila buvo nusileidusi iki vaikino bambos.
-Tu...nereikia.
-Ar galėtum užsičiaupti ir męgautis?-nusivaipė Leila ir leidosi dar žemiau.
Netrukus Bilas nebegalėjo daugiau nieko pasakyt, nes vienintelis dalykas, kurį jis galėjo dabar daryt, tai buvo dejavimas iš malonumo.
...
Tomas iš automobilio Norai atnešė baltą dėžutę.
-Vis dar savam stiliuj?-nusijuokė Nora.
-Kai kurie dalykai nesikeičia.-šyptelėjo Tomas.
-Aš niekaip nesuprantu, kur tu laikai šitas dėžutes, kad jų niekas neranda.
-Turiu slaptų vietų.-Tomas nusvaipė ir apkabino merginą per liemenį.-Vat ko aš nesuprantu, kam tau, šitiek gaunančiai iš manęs, vistiek reikia užsiimti prostitucija.-vaikinas susiraukė.
-Nes tu nepastovus. Jei nedaryčiau to ką darau, per šitus tris metus turbūt būčiau gavus galą kokiam nors šiukšlių konteineryje. Be to, man tai patinka...-lengvai trūktelėjo pečiais raudonplaukė.
-Patinka miegot su bet kuo...
-Tomai...anksčiau tau tai nekliudė.
-Anksčiau. Dabar viskas kitaip.
-Tomai, prašau išeik, kol nepradėjai skiest nesąmonių, dėl kurių paskui gailėsies.
-Tu nuostabi.-šyptelėjo Tomas.-Iki.-Dar kartą pabučiavęs merginą Tomas išėjo. Susiradęs savo automobilį, Tomas į jį įsėdo ir skambiai nusijuokęs nuvažiavo namo.
...
-Leila?-Bilas glostė merginos nugarą.
-M?
-Kodėl?
-Tau nepatiko?-Leila atsisuko susiaukusi.
-Aš taip nesakiau. Tik...
-Bilai...Man čia taip pat buvo pirmas kartas. Bet rodos man, atlikusiai visą darbą, nebuvo taip šlykštu kaip tau...
-Bet Leila...
-Užsičiaupk. Nepatiko tai nepatiko. Daugiau to nebus.-Leila vėl užsisuko. Sekundę Bilas sėdėjo sustingęs.
-Bet...-vaikinas apsikabino Leilą ir priglaudė lūpas prie jos ausies.-Aš turėsiu kažkaip atsilyginti...

Ch.34.

-Ir kaip tu ketini tai padaryti?-Leila pakėlė vieną antakį.
-Nesu aš jau toks ir nekaltas.-Bilas prisimerkė.-Turiu savų būdų.-jo ranka nuslydo merginos kūnu žemyn. Leilos akys prisimerkė ir ji nusišypsojo. Bilas sustojo.
-O ne, tik nabandyk dabar sustot.-suaimanavo Leila ir suėmusi Bilo ranką parodė kaip geriau viską atlikt.
...
Tomui grįžus, namas skendėjo visiškoje tamsoje. Nenorėdamas eiti namo Tomas atsisėdo ant suoliuko šalia namo ir išsitraukė pakelį cigarčių. Prisidegęs vieną jis patogiau įsitaisė ir užvertė galvą į viršų. Traukdamas vieną dūmą po kito Tomas galvojo apie Norą ir apie Leilą. Per daug moterų. Visos jos tik nuodija gyvenimą. Bet pasitenkinti pačiam – ne maloniausias varijantas. O meilės sau pats irgi neduosi. Tomui reikėjo padaryti sprendimą – arba būti su Nora, mokėti jai už paslaugas ir mėgautis tik kūniškais malonumais; arba bandyti užsitarnauti Leilos meilę, nugvelbti ją iš brolio ir mėgautis viskuo, ką dabar turi jis.
-Suknistos bobos.-Tomas trenkė kumščiu į suoliuko kraštą ir nuėjo namo.
...
Margaretha neskubėdama susikrovė lagaminą ir vis dar verkdama tyliai išėjo iš kambario. Ji tikėjosi išeiti niekieno nepastebėta, tačiau prie pat durų ji susitiko Tomą, kątik parėjusį namo.
-Ką jūs...?-Tomo akys lakstė nuo lagamino prie Margarethos ir atgal.
-Aš išeinu. Regis tu vienintelis apie tai nieko nežinojai.-tyliai sušnabždėjo Leilos mama, nenorėdama, kad ją kas nors išgirstų.
-O kaip Leila?-Tomas buvo bepuoląs į paniką.
-Ji lieka čia. Tomai, prašau tavęs, pasirūpink mano dukra. Žinau, kad tu tai sugebėsi. Būsiu amžinai tau dėkinga.-Margarethos akyse vėl spindėjo ašaros. Nenorėdama, kad Tomas matytų ją verkiančią ji išėjo.
-Tai kas man dabar darys pusryčius?-nei šio, nei ano paklausė Tomas žiūrėdamas į duris, pro kurias išėjo Leilos mama.
...
Leila gulėjo užsimerkusi ir išsišiepusi. Bilas žiūrėjo į jos veidą ir taipogi šypsojosi. Jis buvo savimi patenkintas.
-Va čia tai buvo...-nusijuokė Leila. Bilas tik dar labiau išsišiepė.-Paduosi mano stiklinę?-mergina atsisėdo ir ištiesė ranką. Bilas padavė Leilai jos stiklinę su vynu ir pasiėmė savąją.
-Už gerai praleistą laiką.-aukštyn taurę iškėlė Bilas. Leila skardžiai nusijuokė.
-Už.-tarė besijuokdama ir sudaužė savo taure su Bilo.
-Leila...Jei jau mes pradėjom miegot kartu...Tai gal...-Bilas nenormaliai mikčiojo.
-Ką tu nori pasakyt?-Leilos akys žiūrėjo tiesiai į vaikiną.
-Velnias kaip sunku. Pirmą kartą tai darau. Ar norėtum būti mergina.
Leilos akys išsiplėtė. Ji nemirksėdama žiūrėjo į Bilą. Po keletos sekundžių ji pašoko iš lovos ir puolė rinkti savo drabužius.
-Leila?-Bilas visiškai pasimetė.
-Bilai, nereikia.
-Neireikia ko?
Leila sustojo priešais duris ir giliai atsidususi pažiūrėjo Bilui į akis.
-Nemanau, kad tai gera mintis.-Bilas nuleido akis žemyn.Leila puolė taisyti padėti.-Palikim viską taip kaip yra, gerai? Bent jau kol kas.
Bilo akys sublizgo ir jis nusišypsojo.
-Tada neišeik.-jis paėmė Leilą už rankos ir grąžino ją į lovą. Atsigulęs šalia blondinės ir ją apsikabinęs Bilas užmigo.

Ch.35.

-Ji kąąąąą?-Leilos balsas skambėjo visame name. Nereikia nei sakyti, kad Bilas buvo pažadintas būtent jos balso.
-Ji išvažiavo.-ramiai atsakė Tomas.
-Kada?
-Naktį. Kai grįžau namo.
-Ir tu ją matei?-Leilos įsiučiui nebuvo ribų.
-Taip.
-Tai kodėl, po galais, tu jos nesulaikei? Kodėl neperkalbėjai?
-Leila, tai jos sprendimas, niekas jo nepakeis.
-Tu debilas.-išspjovė Leila ir su trenksmu išėjo į lauką.
Pažadintas Bilas vienais apatiniais nusileido žemyn.
-Kas čia kątik buvo?-jis nužvelgė pro langą žiūrinčią Šeilą ir už galvos susiėmusį Tomą.
-Leilos mama išva-iavo ir dėl to Leila baisiausiai pasiuto.-Tomas palingavo galva ir atsisėdo ant safos.
-Viskas aišku.
-Pradedu gailėtis, kad apsiėmiau ją prižiūrėt.-sudejavo Tomas.
-Tomai.-priekaištingai tarė Bilas.
-Ką? Per bobas vienos bėdos.-Tomas atsistojo ir prasibrovęs pro brolį užlipo į savo kambarį.
-Čia bus tikras pragaras.-tyliai sumurmėjo Šeila.
-Atsiprašau.-greit tepasakė Bilas ir palikęs Šeilą užbėgo viršun. Greitai apsirengęs ji išėjo laukan ieškoti Leilos. Mergina sėdėjo ant suoliuko ir rūkė.
-Prarūkysi balsą.-Bilas prisėdo šalia.-Galima?-parodė į cigarečių pakelį.
-O tau tai jau rūkyti galima.
-Kai niekas nemato niekam ir širdies neskauda.-šyptelėjo Bilas.-Klausyk, dėl tavo mamos...
-Tik nereikia. Niekas nekaltas, kad pas ją vietoj smegenų košė. Pamatysi, ji pasigailės, kad ten grįžo.
-Leila, tu per žiauri.
-Atsiprašau, kad tokia esu.
...
-Tomai, galima?-Šeila pabeldė į duris.
-Žinoma. Iškart atsiprašau dėl savo žodžių anksčiau.-Tomas puolė atsiprašinėt.
-Nereikia, žinau, kad nenorėjai.-Šeila šyptelėjo.
-Ta Leila. Man per ją visiškai susisuko protelis.
-Pirmą kartą matau tokį tave.-mergina nusišypsojo ir atsisėdo šalia vaikino.
-Pats nebežinau, kas su manim darosi. Man ji tai patinka, tai nebe. Kartais aš jos be proto trokštu, kartais taip nekenčiu, kad norėčiau, jog jos čia visai nebūtų.
-Tomai, tu rimtai įklimpęs.
-Ačiū už pastebėjimą.-Tomas nusišypsojo ir apsikabino Šeilą.-Man reikia tavo pagalbos.
-Rėžk.
-Tai dėl Noros.
Šeila išsižiojo ir be žado įsispoksojo į Tomą.

Ch.36.

-Tik nesakyk, kad tai vėl prasidėjo.-Šeila suraukė antakius.
-Tu pati tai pasakei.-truktelėjo pečiais Tomas.
-Ir kaip tu ketini viską užbaigti šįkart?
-Nežinau. Gal tiesiog su ja pakalbėt?
Šeila pakėlė vieną antakį ir nusijuokė.
-Ir tu manai tai padės?
-Ne.-nuleido galvą Tomas.
-Tada duok man jos adresą, aš tai sutvarkysiu.
-Gal geriau man pačiam.
-Tomai, jei nori likt šitom mieste ir šioj šaly, geriau leisk tai padaryt man.-mergina patapšnojo Tomui per nugarą.
-Šeila, tu pats geriausias žmogus žemėj.-nusišypsojo Tomas ir pradėjo ieškoti lapelio su Noros adresu.
...
-Keik valandų?-staiga nei iš šio nei iš to paklausė Leila. Bilas išsitraukė telefoną ir dirstelėjo į ekraną.
-Po pirmos dvidešimt trys.
-Velnias, aš jau turėjau būt išėjus.-Leila pašoko nuo suoliuko ir nubėgo namo. Bilas nuskubėjo paskui.
-Kur?
-Su reikalais.-neaiškiai sumurmėjo mergina. –grįšiu vakare.
-Būk gera, šiandien neparsinešk alkoholio.-paprašė Bilas.
-Pasistengsiu.-nusišypsojo blondinė ir prieš išeidama pabučiavo Bilą. Bilas stovėjo išsišiepęs ir nejudėdamas, kol laiptų viršuje pamatė Šeilą.
-Tai jūs jau rimtai kartu?-besišypsodama paklausė ši.
-Ne.-vis dar išsišiepęs atsakė Bilas.
-Tai kaip suprast čia jus?
-O mes tik šiaip.-truktelėjo pečiais vaikinas.
-Bilai, Bilai.-atsiduso Šeila ir garsiai nusijuokusi paliko namus.
...
Tomas nusileido į virtuvę, kur rado Bilą. Šis besišypsodamas gurkšnojo kavą.
-Ko išsiviepęs?-šiurkščiai paklausė Tomas.
-Ne tavo reikalas.-Bilo nuotaika subjuro.
-Ne mano tai ne mano.-numojo ranka Tomas ir užsikaitė kavos.
-Tomai.
-Eik šikt.
-Tomai. Aš galiu pasirūpinti Leila.
-Kas vakarą su ja prisigerdamas ir vėliau ją patvarkydamas? I don‘t think so.-Tomas nusivaipė.
-Bet viskas nėra taip...
-Bilai, tu arba visiškas debilas arba...Ne, tu visiškas debilas. Aš gi tavo brolis. Aš ir be žodžių suprantu, kas ir kaip. –Tomas nesiteikdamas klausyt Bilo pasiėmė savo puodelį su kava ir pasišalino iš virtuvės.

Ch.37.
Bithday Party!!!!

-Negaliu patikėt, kad jau rytoj.-kaip mažas vaikas rankomis suplojo Gustavas.
-Mes šaunuoliai.-savimi patenkintas pasakė Georgas.
-Jūs tikrai nuostabūs.-į mikrofoną tarė Leila ir nusijuokė.
-Tokio gimtadienio jie dar neturėjo. Šitas bus pats geriausias.
-Ir tik dėka jūsų.-pritarė Leila.
-Jeigu man kas nors padėtų...-burbėjo Šeila kątik su milžiniškais krepšiais įvirtusi į klubą. Georgas ir Gustavas puolė padėti merginai, o Leila savo ruožtu nusisuko į scenos gilumą.
-Dovanos?-pakėlė vieną antakį Gustavas.
-Juk pasakiau, kad viskas bus paruošta.-smagiai nusijuokė Šeila.
Leila trinktelėjo sau kakton.
-Aš turiu išeit.-atsisuko į vaikinus.
-Pala pala, viską prisimeni.
-Taip rytoj septintą vakare turiu Tomą ir Bilą pristatyti čia. Kaip tai padarysiu – mano reikalas.
-Puiku, laisva.-nusijuokė Georgas ir leido Leilai išeit.
Vos išėjusi Leila šoko į pirmą pasitaikiusį taxi ir nuriedėjo link prekybos centro. Apie dovanas ji buvo visiškai pamiršusi. Dėkui dievui, po apsipirkinėjimo su Bilu, ji puikiai žinojo, kokia parduotuvė yra jo mėgstamiausia, tad joje tikrai ras ką nors tinkamo. O dėl Tomo reiks pasukt galvą.
...
Bilas su Tomu taip pat buvo palike namus dėl davanu vienas kitam. Anksčiau Tomas jau buvo sugalvojęs ką padovanoti Bilui, bet dabar, kai jiedu veik nekalba, toji dovana visiškai netiko, tad turėjo sugalvoti kažką naujo. Bilas jau buvo paruošęs Tomui dovaną , tad jam teliko nuovažiuoti ją pasiimti.

NEXT DAY

-Jūs abudu nusileisit ar ne?-dar kartą riktelėjo Leila ir patrypčiojo prie durų. Netrukus nulipo abu dvyniai. Susiraukę ir nepatenkinti, kad teks kažkur važiuoti vienu automobiliu.
-Mes važiuosim taxi?-Bilo žandikaulis atvėpo.
-Taip. Ir užsičiaupk.-nusijuokė Leila ir įsėdo į taxi automobilio priekį.
-Kur mes važiuojam?-Tomas baisiai nekantravo. Jis norėjo kuo greičiau išlipt iš automobilio ir pasitraukt kuo toliau nuo Bilo.
-Kantrybės. Viską pamatysit.-Leila per veidrodėlį nužiūrėjo dvynius.-Toks vaizdas, kad vienas iš jūsų turi utėlių ir kitas stengiasi jomis neužsikrėsti.-prinkštelėjo mergina. Tomas nusimaivė ir pagaliau apsiramino.
Taxi sustojus prie galinio klubo įėjimo Leila šokte iššoko iš automobilio. Netrukus šalia jos stovėjo ir Tomas su Bilu.
-Ir?-Bilas kreivai nužvelgė juodas duris.
-Eikit vidun.-stumtelėjo juos Leila.
Tomas truktelėjo duris ir žengė vidun. Truputį paėję tamsiu koridoriumi jie pasiekė dar vienas duris. Leila vėl juos kiek stumtelėjo. Tomas pravėrė ir šias duris.
-Su Gimtadieniu!!!!-užriko pusšimtis žmonių ir garsiai plojo. Tomo ir Bilo veidus papuošė šypsenos. Leila nepaastebimai pasišalino.
...
Beveik valandą trukusius sveikinimus, apkabinimus ir rankų paspaudimus nutraukė garsus Georgo balsas.
-Čia dar ne viskas. Mes paruošėm jums dar vieną staigmeną.
Tai pasakęs Georgas nušoko nuo scenos. Šviesos klube pritemo ir scenoje pasirodė Leila.

Ch.38

-Happy Birthday to you.-Leila priėjo prie scenos krašto. Dvynių žandukaulis kabojo kažkur palei žemę.-Happy Birthday to you.-Leila nušoko nuo scenos ir priėjo prie dvynių.-Happy Birthday dear twins.-Leila pabučiavo Bilą, paskui Tomą.-Happy Birthday to you.
Visi puolė ploti, dvyniai vis dar stovėjo be žado ir akimis sekė merginą grįžtančią ant scenos. Pasigirdo kitos dainos pirmieji akordai.

https://www.youtube.com/watch?v=iblZXp66rtc

Visi susirinkę judėjo į taktą. Visų veiduose švietė šypsena. Leila scenoje jautėsi sava kaip žuvis vandeny. Akimis susiradusi vakaro kaltininkus Leila žvilgsniu su jais flirtavo. Buvo malonu žiūrėt, nes regis dabar broliai pamiršo savo pykčius, stovėjo greta ir plačiai šypsojosi.

-Ji valdo publiką.-nusijuokdamas tarė Gerogas. Gustavas įsijautęs beveik šoko, o Šeila tik nusimaivė ir su mažyčius pavydu stebėjo Leilą. Ji puikiai matė, kur žiūri Leilos akys. Ji akivaizdžiai flirtavo su abiem Kaulitzais, ir Šeilai nuo to darėsi bloga.
-Šeila, kas tau?-pasisuko į merginą Georgas.
-Nieko.
-Kažkas pavyyyydi.-uždainavo Gustavas.
-Aš, ko?-numojo ranka Šeila ir siurbtelėjo savo gėrimo, kurį laikė rankoje. Georgas ir Gustavas tik sukikeno.
-Einam pašokt.-Georgas ištiesė ranką merginai. Ši padėjusi savo gėrimą ant baro sutiko.

Baigusi dainuoti, Leila nulipo nuo scenos ir tiesiu taikiniu nužingsniavo prie brolių. Bilas tuoj pat ją apkabino.
-Tu nuostabi.-klykė jis. Tomas stovėjau jau kiek nuošaliau.
-Su gimtadieniu.-nusišypsojo mergina ir pakštelėjo vaikinui į žandą. Paleidusi Bilą ji pasisuko į Tomą.
-Su gimtadieniu.-Leila šoko Tomui į glėbį.
-Tai pati geriausia dovana, kurią esu gavęs.-merginai į ausį sušnabždėjo Tomas.
-Meluoji.-nusijuokė blondinė.
-Aha. Geriausia dovana man buvo Bilas, kurį gavau vos tik gimęs.-nusijuokė.-Bet tavo dovana yra antra po šitos.
Leila dar stpriau apkabino Tomą.
-Tai dar ne viskas. Bet kitą dovaną gausi kai grįšim namo.-mirktelėjo Leila ir pagaliau paleido Tomą.
Dabar klube skambėjo kažkokio DJ leidžiama muzika.
-Pašoksim?-Bilas apkabino Leilą.
-Žinoma.-sutiko ši ir jie pradingo šokių aikštelėje. Tomo nuotaika vėl kiek subjuro ir jis patraukė link baro.

-Dovanų metas!!-sušuko Georgas ir vienu mostu parodė Dj, kad šis pritildytų muziką.-Noriu pamatyti jūsų veidų išraiškas, kai išvyniosit dovanas.-dar pridūrė ir iš kažkur ištraukė kamerą.
-Niekas nesitarė dėl filmavimo.-užprotestavo Bilas, kuris buvo jau gerokai įkaušęs.
-Juk fanai turi tai pamatyt, jie ne šiaip sau siuntė dovanas.-įsiterpė Šeila. Dvyniams nebeliko nieko kito, kaip tik pradėti išpakuoti dovanas.

Ch.39.

-Pirmiausia nuo manęs.-pripuolė Šeila ir įteikė po mašelį kiekvienam. Abu ištraukė po dėžutę, kuriose buvo skirtingi kvepalai.
-Aš šitų jau seniai norėjau.-sukrykštė Bilas ir stipriai apkabino Šeilą. Tomas tetarė „ačiū“ ir padėjau krepšelį atokiau. Gerą valandą dvyniai vis vyniojo dovanas. Bilas kastart sucypdavo, nes gaudavo tai, ko jam reikia. Tomas reagavo žymiai ramiau.
-Šita nuo fanų.-milžinišką dėžę atkišo Georgas. Bilas nuplėšė dovanų popierių ir atidarė dėžę. Ši buvo padalinta į dvi dalis. Vienoje dėžės pusėje buvo blizgantis mikrofonas su Bilo inicialais. Kitoje – mažytė dekoratyvinė gitara Tomui.
-Oho.-tai buvo vienintelis žodis iš dvynių lūpų.
-Čia tai pasistengė.-nustebęs teištarė Georgas. Keletą minučių visi apžiūrinėjo šią dovaną.
-Liko Leilos.-pakėlė galvą ilas ir apsidairė.
-Aš namie padovanosiu.-Leila išraudo kaip burokas.
Vakarėlis tęsėsi iki paryčių. Visi buvo, švelniai tariant, nusitašę. Bilas knapsojo padėjęs galvą Šeilai ant kelių. Tomas bandė šokti įsikibęs į Leilos sijoną.
-Laikas namo.-sumurmėjo Leila, ir įsikabinusi į Tomą linguodama patraukė prie staliuko.-Namo?-nužvelgė visus dar nemiegančius.
-Namooooo.-užtraukė Bilas ir pašoko, taip nuversdamas Šeilą nuo kėdės.
-Bilaiiiii.-suinkštė ši.
-Ups.-Bilas žagtelėjo ir visi aplink skardžiai nusijuokė.
Pakilę nuo staliuko visi išėjo iš baro ir susėdo į taxi. Visą kelią taxi vairuotojas su šypsena veide visus nužiūrinėjo. Automobilyje netilo šurmulys : Bilas dainavo „Tokio Hotel“ dainas, žinoma maišydamas visus žodžius, Šeila jį vis ramino, Leila garsiai žagsėjo ir pati iš savęs juokėsi, o Tomas, bandydamas rankas pakišti po Leilos sijonu ir gaudamas per nagus tyliai keikėsi.
-Tomai, jei dar bandysi paly‘žagt‘st po mano sijonu, aš tave nu‘žagt‘dėsiu.
-Aš nekaltas, kad tu taip trauki.-sumurmėjo Tomas ir pasikišo rankas sau po užpakaliu, kad daugiau nekiltų pagunda.
Namuose visi išgriuvo kur papuola. Šeila Bilą užtempė laiptais aukštyn ir kartu su juo griuvo į lovą. Daugiau taip ir nepasikėlė. Gerogas su Gustavo trūko svetainėje ant sofos.
-Atrodo likom dviese.-suplojo rankom Tomas.
-Regis.
-Noriu savo dovanos. Dabar.-Tomas prirėmė Leilą prie sienos.
-Eik į savo kambarį ir lauk manęs.-Leila užkilo laiptais aukštyn ir dingo už savo kambario durų. Tomas padarė kaip lieptas.
Netrukus Leila stovėjo Tomo kambarį ir rankose laikė nedidelį krepšelį.
-Kas jame?-tomas nekantravo.
-Pasižiūrėk.- Leila priėjo prie jo ir įdavė savo dovaną. Tomas per kelias sekundes iš krepšelio išvertė krepšelio turinį.
-O.-tarė jis ir aukštyn iškėlė porą antrankių.-Galėsiu kažką prirakint prie lovos?-pakilnojo antakius.
-Tave. Kažkas prie lovos prirakins tave.-Leila išsišiepė.
-Ir kas tas ‚kažkas‘?
-Tas kažkas esu aš.-Leila šoko ant Tomo ir nurengusi jo marškinius , nuvertė jį ant lovos.

Ch.40.

Leila prirakino Tomą, ir lėtai movė jam kelnes.
-Atrodo dėl šito aš klydau.-nuraudusi tarė.
-Aš tau sakiau, kad galiu nustebint.-pakilnojo antakius Tomas ir toliau gulėjo nejudėdamas. Leila numovusi jam kelnes lėtai atsistojo ir patraukė link durų.
-Kur tu?-supanikavo Tomas.
-Jei pažadėsi nebesipykti su broliu, šią naktį padarysiu tokia, kurios nepamirši visą savo gyvenimą. Jei to nepažadėsi, liksi taip gulėti iki ryto. Arba dar ilgiau, jei man bus bloga nuotaika.-šyptelėjo Leila.
-Tu nesveika.-išspjovė Tomas.
-Aš niekad ir nesakiau, kad esu sveika. Tai man jau eit.-mergina buvo beatidaranti duris.
-Ne!-sukliko Tomas.-Neik. Pažadu daugiau nebesipykti su Bilu.
-O taip, tai buvo teisingas pasirinkimas.-Leila pakilnojo antakius ir grįžo prie Tomo. Kojomis jį apsižergusi Leila palinko prie jos ir savo liežuviu perbraukė per Tomo lūpas. Tomas kaipmat susijaudino.
-Dabar aš tave atrakinsiu. Nebent tu to nenorėtum...
-Atrakink, ir padarysiu taip, kad ši naktis mums abiems bus nepamirštama.
Leila iš krepšelio ištraukė raktelį ir išlaisvino Tomo rankas. Šis nieko nelaukęs pagriebė blondinę ir paguldė po savimi. Išrengęs Leilą Tomas leido savo rankoms slysti visu jos kūnu. Leila rankomis suėmė Tomo veidą ir prisitraukė jį arčiau.
-Kaip seniai šito noriu.-sumurmėjo Tomas ir įsisiurbė merginai į lūpas.
...
-Aš tuoj apsivemsiu.-Bilas susiėmė už burnos ir nulėkė į tualetą, nė nepastebėdamas, kad pažadino šalia miegančią Šeilą.
-Vienas. Kiek dar bus vemiančių?-sumurmėjo ši ir pakilo iš lovos.
Patekusi į virtuvę Šeila ištraukė šešis puodelius ir užkaitė kavos. Belaukiant į virtuvę įslinko zombių išvaizdą įgavę Georgas ir Gustavas.
-Kavooooos.-sugargaliavo abu.
-Ir jums labas rytas. Tuoj bus.-nusšypsojo Šeila ir pilstė kavą į puodelius.
-Man taaaip bloooga. Bet vakarykštis vakarėlis vertas šitokių kančių.-šyptelėjo Gustavas ir atrėmė kaktą į virtuvės stalą.
-Užuodžiu kavą.-į virtuvę įžirgliojo užtinęs Bilas.
...
-Tu bent kiek miegojai?-šyptelėjo Leila ir pridengė savo kūną antklode.
-Visiškai ne. Vis dar jaučiuosi velniškai girtas.-nusijuokė Tomas.
-Kaip manai, kas nors jau atsikėlęs?
-Neturiu supratimo. Ir man tai nerūpi.-truktelėjo pečiais vaikinas.
-Kils įtarimų dėl mūsų.-Leila vis dar šypsojosi.
-Ir kam tai rūpi?
-Tikiu, kad labiausiai rūpi tavo broliui.
-O man nusispjaut.-Tomas tyliai kikeno.
-O tu dar sakei, kad aš nesveika.
-Tada mes nesveiki abudu.-Tomas vėl nusijuokė ir palinko virš merginos.-Aš norėčiau viską pakartoti.-Tomas bučiavo Leilos kaklą.
-Aš ne.-atstūmė jį merginą. Tomas susiraukęs atsitraukė. Leila pervertė jį ant nugaros ir užsiropštė ant jo.-Dabar aš noriu būt viršuj.-nusijuokė ir pasilenkusi virš Tomo stipriai jį pabučiavo.

Ch.41.

-Dviejų vis dar trūksta.-apžiūrėjęs virtuvę konstatvo Bilą.
-Pilnai tikiu, kad jie dar miega.-sugargaliavo Gustavas ir atsirėmęs į sieną užsimerkė.
-Einu pažiūrėsiu.-Bilas pakilo ir paliko virtuvę. Užlipęs laiptais į viršų jis iškart pasuko prie Leilos kambario, bet nespėjus pabelsti jo dėmesį patraukė juokas sklindantis iš Tomos kambario. Juokas atrodė velniškai pažįstamas. Numojęs ranka į Leilos kambarį jis patraukė link Tomo. Bilas pakėlė ranką belsti, bet nespėjo – durys plačiai atsilapojo ir pro jas išvirto pusniegė Leila.
-A...Leila? Ką tu veiki Tomo kambary?-Bilo akys šoko iš orbitų.
-Tą patį ką ir veikiau pas tave.-be jokio sąžinės graužimo atsakė mergina.
-Aš be žodžių.
-Bilai... Juk sakiau, kad tarp mūsų nieko nėra ir nieko nereikia.
-Bet dabar tu ketini miegoti su mum abiem????-Bilas ėmė siusti.
-Ne.-Leila truktelėjo pečiais.
-Tai ką ketini daryt?
-Nežinau.-vėl patraukė pečiais.
-Ji nenormali.-iš kambario gilumos pasigirdo Tomo balsas, o paskui, ir juokas.
-Tai aš nenormali.-pritarė Leila.
-Man neįdomu, tu normali ar ne, į mane gali daugiau nesikreipt.-Bilas paliko Leilą tapdury.
-Regis nei apsipręst nereikėjo.-nusijuokė mergina ir palikusi Tomą vieną nudundėjo laiptais žemyn.
-Labas rytas visiems. Ooooo, kava.-Leila puolė prie vieno iš garuojančių puodelių.
-Tavęs ieškojo Bilas.-sumurmėjo Šeila.
-Ir rado. Tiesa, ne pačioj smagiausioj situacijoj. Manau, jam dabar reikia guodėjos, tad lėk bėk paskubėk.-nusimaivė Leila ir siurbtelėjo kavos. Šeilai kartoti nereikėjo – ji kaip viesulas išlėkė iš virtuvės.
...
-Tau viskas gerai?-paklausė tamsiaplaukė, radusi Bilą sėdintį ant lovos ir susiėmusį už galvos.
-Kas?
-Leila, visai neseniai buvusi čia,- iškėlė ranką virš galvos.-kątik nusirito iki čia.-nuleido ranką iki kelių.
-Ir ką ji padarė?
-Permiegojo su mano broliu.
-Kalė.-truktelėjo pečiais Šeila. Bilas pažiūrėjo į ją išpūstomis akimis.-Ką? Vadininkime daiktus jų tikraisiais vardais. Bilai, nesikrimsk. Susirasi geresnę.
-Aš tuoj pradėsiu sekti Tomo pėdomis, jei man ir toliau taip seksis su merginom.
-Bilai...

Ch.42

-Kodėl Bilui reikia paguodos?-iš transo pabudo Georgas. Gustvas taip pat pramerkė vieną akį.
-Nekiškit savo nosies kur nereik.-išsišiepė mergina.-Jei norės Bilas pats papasakos.
Georgas dar norėjo kamantinėt, bet suskambo Leilos telefonas ir ši pasišalino iš kambario.
-Gerai, teks iškvost Bilą.-pakraipė galvą Georgas.
...
Tomas nulipęs apačion užsuko į svetainę, kur Leila šoko laimės šokį.
-Ko tu čia?-nesuprato vaikinas.
-Atvažiuoja Silaaaaa.-uždainavo blondinė.-Ups, tikiuosi jūs nieko prieš.
-Ne. Tik, kas ji tokia?
-Draugėėėė.-vėl dainavo mergina. Tomas šyptelėjo ir pagalvojo, jog namuose bus dar linksmiau, kai jame bus daugiau merginų. O kad jis žinotų, kas per velnias toji Sila.
...
-Važiuoju į oro uostą.-pranešė Leila po valandos.
-Pavešiu.-stryktelėjo Tomas ir jie abu nešė kudašių iš namų.
-Būčiau nuvažiavus ir su taxi.-pasimaivė Leila.
-Bet aš galiu nuvešt.-šyptelėjo Tomas ir įsėdo į automobilį. Leila padarė tą patį.
-Jau dabar turėjo nusileisti jos lėktuvas.-Leila dirstelėjo į laikrodį.
-Palauks.-Tomas važiavo susikaupęs.
-Gerai, kad tu ne toks kaip tavo brolis.-lyg tarp kitko mestelėjo Leila.
-Ką turi omeny?
-Matai, kai su juo permiegojau, jis iškart pasiūlė tapti jo mergina. Lyg tai būtų būtinybė.
Tomas tik krenkštelėjo , bet nieko nesakė.
-Dieve, Tomai. Tu toks pats kaip ir tavo brolis.-Leila išsižiojo.-Nesiūlyk man draugystės, nes pats matai, kokia aš. Kažin, ar ilgai išbūčiau su tavim.
-O tu pabandyk.-rimtu tonu prabilo Tomas.-Niekas į tave nežiūrėtų, kaip į kekšę. Nes dabar patikėk, visi namuose būtent taip tave ir vadins, nes permiegojai su mano broliu ir su manim.
-Aš...-pradėjo Leila bet neabaigė, nes susimąstė.
-Atvažiavom.-po kurio laiko tarė Tomas ir sustojęs išlipo.
-Tebūnie. Gerai.-tarė Leila išlipusi iš automobilio.
-Kas?-pasimetė Tomas.
-Galim pabandyt, kas iš to išeis. Jei tu to nori, gali vadinti mane savo mergina.
Tomas nieko nesakęs čiupo merginą į glėbį ir karštai pabučiavo.

Ch.43.

-Leilaaaaaaaaa.-per visą oro uostą skambėjo Silos balsas.
-Oho reakcija.-nusišaipė Tomas, kuris dabar rijo Silą akimis. Leila stuktelėjo jam šonan iš alkūnės.
-Jei jau esi mano vaikinas, tokiu žvilgsniu draudžiu žiūrėt į kitas.-nusijuokė mergina.-Laaaaabas.-užklykė Silai. Sila šoko Leilai į glėbį ir jos keletą minučių glėbesčiavosi.
-Oooo, Tomas Kaulitzas.-išsižiojo Sila.
-Pamiršau šitą faktą, kad sila Tokio Hotel fanė.-prunkštelėjo Leila. Tomas tik pavartė akimis.
-Anokia aš fanė. Tik su mielu noriu patvarkyčiau tave.-dūrė oirštu į Tomą.
-Šito neteks. Jį tvarkau aš. Taip, kad hands off.-Leila ore pamosikavo pirštu.
-Gerai, tada jo brolį.
Tomas stovėjo nuošaly ir garsiai juokėsi.
-Dėl mano brolio prašau tartis su manim, arba su juo asmeniškai.-kvatojo jis.
-Tada prašau tavo leidimo dar šiandien išdulkinti tavo brolį.
-Leidimas duotas. Gal tada pamirš Leilą.-leptelėjo Tomas. Sila susiraukė.
-Aš kažko nežinau?
-Tu nežinai nieko. Ir nežinosi.-iškišo liežuvį Leila ir patraukė link automobilio.
-O kur aš gyvensiu?-vos įlipusi į automobilį paklausė Sila.
-O šito aš nežinau.-pasimetė Leila.
-Pas mus dar yra vienas laisvas kambarys.-pasiūlė Tomas.
...
-Bilai....Pamiršk Leilą. Tu jos nevertas.
-O Tomas vertas?
-Pamatysi, kai Tomas supras, kas per viena yra Leila, jis ją trenks jai nespėjus nei mirktelėti.
-Šeila,-Bilas pasisuko į merginą.-Tu visad laiku ir vietoj. Negaliu atsistebėt, kaip tau vis tai išeina.-Bilas šyptelėjo ir stipriai apkabino merginą.
-Ne tokia aš jau ir gera...Tiesą sakant, aš tavęs nei nemėgau, o šitaip padedu.
-Tu manęs nemėgai?-Bilas pasimetė.
-Aha. Nemėgau nes visada buvai pasipūtęs. Feeee.... Bet dabar tu visai kitoks...dabar tu žmogus.
-O buvau kiborgas.-nusijuokė Bilas. Šeila ėmė kvatot.
-Matai, tau jau geriau.-Šeila paplekšnojo Bilui per petį.-Turiu genialią mintį. Ir esu tikra, kad tu neatsisakysi.
-Ką tu sugalvojai?
-Einam apsipirkt.
Bilas šoko nuo lovos kaip elektros pakratytas. Griebęs Šeilą už rankos ištempė ją iš namų.

Ch.44.

-Mes namie.-pranešė Tomas įėjęs į namus, bet regis namai buvo tušti.
-Nu va, nepamatysiu Bilo.-sušnirpštė Sila.
-Spėsi dar su tuo Bilu.-pavartė akis Leila.-Dabar reikia atšvęst, kad tu čia. Siūlau išgert.
-Ne.-atrėžė Tomas.-Tu nebegersi.
Sila pažiūrėjo į jį kaip į durną.
-Bet reikia...-suinkštė Leila.-Prašau, paskutinį kartą ir daugiau niekada nebegersiu.
Tomas kurį laiką svarstė.
-Gerai. Paskutinį kartą. Pskui aš tavimi rimtai užsiimsiu.
-Tada važiuok gėrimų, o mes čia pasiruošim.-Leila pakštelėjo Tomui į žandą ir išsyprė pro duris.
-Pasakok.-liepė Sila vos Leila uždarė duris.
-Kąą? Nėra čia ką pasakot.-numojo ranka Leila. Sila sugniaužė kumščius ir išsiviepė.
-Tai kaip čia suprast šitą visą seilėjimąsi?
-Aaa, tu apie tai. Mes „pora“-nusijuokė Leila.-Kada nors sužinosi visą istoriją.Geriau sakyk, kas ten gero.-sakydama „ten“ Leila turėjo galvoje Lietuvą.
-Šiaip nieko. Tik nustebau, kai tavo mamą pamačiau. Maniau ji vis dar su tavimi čia...
-Ne.-Leila subjuro.-Ji grįžo, ir dėl to aš ant jos labai pykstu. Ji tik įrodė, kad smegenų pas ją ne per daugiausiai.
-Patarčiau ją iš ten traukti. Ir kuo greičiau. Jei tau rūpi tavo mama.-rimtai pareiškė Sila. Leila norėjo atsikirst, bet nespėjo nes į namus sugrįžo Bilas ir Šeila.
-Biiiiiiiiiiiiilas.-sucypė Sila.
-Kas čia dabar?-nusistebėjo Bilas. Jam teko iš rankų paleist visus krepšius, kuriuos parsinešė, nes Sila ant jo užšoko, tiesiogine šio žodžio prasme.
-Silaaaa, raminkis.-juokėsi Leila.
-Šiandien aš tave prievartausiu, tad būk pasiruošęs.-pakilnojo antakius Sila ir nulipo nuo juodaplaukio. Šeila stebėjo šį spektaklį stovėdama kiek atokiau.
-Aš čia kažko nesuprantu.-Bilas vis dar buvo pasimetęs ir klausiamai žiūrėjo į Leilą.
-Čia Sila, ji tavo fanė ir kaip matai ruošiasi tave šiandien prievartaut.-Vis dar juokės Leila.-Ji mano draugė, šiandien atvažiavo. Ir jei jūs nieko prieš, ji kurį laiką čia apsistos.
-Aš nieko prieš, tik jeigu mano gyvybei negresia pavojus.-šyptelėjo Bilas ir susirinko savo krepšius. Šeila jį tempė viršun.
-Bilai?-dar kreipės į vaikiną Leila.-Jei tu galėsi norėčiau vėliau su tavim pasikalbėti. Vienu du.-Leilos akys nukrypo į Šeilą.
-Žinoma.-truktelėjo pečiais Bilas ir su Šeila užlipo žemyn.
-Kas ta per viena?-Sila prodė galva į laiptus.
-Šeila. Grupės geriausia draugė. Šiaip ji visai faina panelė. Tiesa aš su ja susipykus.
-Ji faina, bet jūs susipykę.-prunkštelėjo Sila.
-Tiesiog ji turi per ilgą nosį.-nusijuokė Leila ir pažiūrėjo pro langą.-O, gėrimai čia. Tomas irgi.-vėl nusijuokė ir suskubo atidaryto durų.

Ch.45.

Trijulė įsitaisę Leilos kambaryje pasidalino taures ir patogiai įsitaisę gurkšnojo vyną. Sila kurį laiką neužsičiaupdama pasakojo, kas paskutiniu metu vyko jos gyvenime.
-Iš kur tu gavai pinigų kelionei į čia, jei jau šitaip susipykai su tėvais?-paklausė Leila.
-Tau geriau to nežinot.-Sila nuleido akis.
-Fuuuuj. Tu trenkta.-nusipurtė Leila.
-Aš čia kažko nepagavau.-įsiterpė Tomas.-Nesupratau iš kur tu pinigų gavai?
-O tu besmegenis.-pasišaipė Leila.-Ji parsidavė.
-O.
-Aš visai nesidžiaugiu savo poelgiu. Bet ką man reikėjo daryt?-save gynė Sila.
-Pasakambint man. Būčiau ką nors sugalvojus.-patraukė pečiais Leila.
-Ką padariau tą padariau. Nieko čia nepakeisi.-mergina gurkštelėjo savo gėrimo.-Geriau pasakok, kaip čia viskas.-Silos akys nukrypo į Tomą.
-Kaip matai. Įrašėm keletą dainų, turėjau vieną koncertą...
-Du.-pertraukė Tomas.
-Vieną.
-Du.
-Vieną.-ginčijosi blondinė.
-Du. O kaip vakar?-Tomas pakėlė vieną antakį.
-Nu gerai du.-nusileido Leila.-Turėjau du koncertus. Ir galiu pasakyt tik tiek, kad norėčiau niekada nenulipt nuo scenos.-Leila užsisvajojo,o Tomas kreivai šyptelėjo.
-Aha. Bet aš turėjau omeny ne tai.-Sila pirštu parodė į Leilą tada į Tomą.-Aš apie judu ir panašiai.
-Tai ne tavo reikalas.-nusijuokė Leila.-Šiaip ar taip, mudu su Tomu kartu tik nuo šiandien, so... Nėra čia ką ir pasakot.
-Naujai iškepta pora. Meilė seilė.-pasityčiojo Sila.
-Nėra čia jokios meilės.-skubiai atkirto Leila. Tomas tik nususko akis į šalį.
-Aha. O Bilas laisvas?-Sila grįžo prie to pačio.
-Tu tikrai trenkta.-Tomas grįžo į pokalbį.-Atrodo laisvas. Tik nežinau ar jis jau atsigavo po...-Tomas užtilo nes gavo smūgį į šonkaulius. Leila tildė jį visais įmanomais būdais.
-Po ko?-užkibo Sila. Tomas pradėjo kvatotis.
-Leila su juo miegojo.-juokėsi jis.
-Kąąą?-Sila taip pat nusijuokė.
-Ką girdėjai. Permiegojau su Bilu Kaulitzu. Aš buvau girta, jis irgi. Taigi čia nesiskaito.-gynėsi Leila.
-Kažkodėl sėdėdamas tarp jūsų aš jaučiuosi normaliausias.-kvatojo Tomas.

Ch.46.

-Tau jau gana.-tarė Tomas, kai Leila jau penktą kartą bandė ištart tą patį žodį.
-Neeee ne ne ne ne ne.-paprieštaravo Leila ir pasimuistė, taip išpildama savo gėrimą ant lovos.
-Tikrai gana.-juokės Tomas ir bandė atimti iš Leilos stiklinę.
-Nu gerai jau gerai nuoboda.-Leila atidavė stiklinę ir demonastratyviai nusisuko nuo vaikino.
-Tai linksmybės baigėėėės?-paleido dūdą Sila.
-Mes rasim savų būdų pasilinksmint būdami vieni.-Tomas aiškiai parodė, kad Silai metas dangintis.
-Tada einu pas Bilą. Kuris jo kambarys.-Sila pasiėmė dar neatsuktą butelį ir slinko link durų.
-Susirasi pati.-prunkštelėjo Tomas ir apsikabino Leilą. Ši vis dar vaidino užsiraukusią.
-Tada labannakt jum, siautuliai.
-Labos.-choru atsakė pora ir kartu nusijuokė.

Sila ėjo per koridorių, atidarinėdama visas duris iš eilės ir ieškodama Bilo.
-Ne čia.-trinkt.-Ne čia.-trinkt.-O, čia.-suspiegė mergina ir įvirto į kambarį.-Oooooo, man patinka šitas vaizdas.-Sila sustingo ir akimis rijo Bilą, mat šis stovėjo palei spintą vienais apatiniais.
-Ko tau čia?-susierzino šis.
-Matai, aš susipažint noriu, ir šiaip, mes ten biškelį šventėm...Bet tie du padarai jau gatavi, o man dar tik pati pradžia...Taigi pagalvojau...
-Pagalvojai, kad aš gersiu su tavim?
-Būtent taip.
-Klysti, Gali eit.
-Fu koks tu. Tikėjaus normalaus žmogaus, o čia kažkoks nenormalybė.-susiraukė Sila. Bilas giliai atsiduso.
-Nesu aš nenormalus. Tik paskutiniu metu kai prisigeriu – ką nors išdulkinu.
-Tai gerai. Galėsi šiandien dulkint mane.-sukrykštė Sila ir užšoko ant Bilo lovos.
...
-Pagaliau dviese....-sumurkė Tomas.
-Aš pykstu.-suprunkštė Leila.
-Kąąą. Ant manęs? Nesakyk, kad ant manęs, nes ant manęs pykti negalima.-berte bėrė Tomas.
-Ir kodėl gi?-Leila pažiūrėjo į vaikiną ir prapliupo juokais.
-Nes aš Tomas Kaulitzas.
-Aha.-juokės mergina.-Tu žvairas Tomas Kaulitzas.
Tomas prunkštelėjo.
-Kaip tai žvairas?
-Va taip. Pasirodo nuo alkoholio tau žvairuoja akys.
-Cha, žinau.-pakilnojo antakius Tomas.-Taip pat žinau, kad kai aš girtas... Dažniausiai kai aš girtas įgyvendinu visas savo fantazijas...
Tomas apsikabino blondinę ir prisitraukė arčiau savęs.
-Ir kokios fantazijos tavo galvelėj dabar?-Leila švelniai paglostė Tomo veidą.
-Palauk ir pamatysi.-Tomas dar tvirčiau apkabino merginą ir pakišo savo rankas jai po palaidine. Leila sukikenus nestipriai krimstelėjo Tomo ausį...

Ch.47.

Sila sėdėjo ant Bilo lovos ir plačiom akim žiūrėjo į vaikiną, kol šis apirenginėjo.
-Aš juk sakiau, kad negersiu.-Bilas sunėrė rankas ant krūtinės.
-O aš sakiau, kad gersi.-varė savo Sila. Bilas atsisėdo ant lovos ir nužvelgė merginą.
-Okey. Pirmiausia – kas tu, iš kur tu?
-Aš Sila. Iš ten pat kur ir Leila.-Sila atsuko butelį ir gurkštelėjo.
-Duok šem.-Bilas atkišo ranką ir Sila jam padavė butelį.
-Aš gi sakiau, kad gersi.
-Gersiu. Tik paskui nesiskųsk, kai ryte atsikelsiu nuoga mano lovoj.
-Skųstis? Tu durnas? Čia gi mano svajoooonėėėė.-pasimaivė Sila.-Nagi gerk.-paragino Bilą.
...
Šeila sėdėjo savo kambary ir įnirtingai mąstė. Anksčiau, dar gerokai prieš pasirodant Leilai, viskas buvo kitaip. Viskas buvo žymiai geriau. Nebuvo jokių meilių, jokių lovos reikalų. Na, neskaitant tų, apie kurias jai pasakodavo Tomas. Nebuvo tokių barnių tarp broliu. Dažniausiai jie susipykdavo dviems minutėms, ne ilgiau. Tiesa, Šeilai tada irgi buvo geresnis metas, nes tada ji praleisdavo daug daugiau laiko su abiem broliais, kartu su Tomu besityčiodama iš Bilo, padėdama jiems atsipalaiduoti po koncertų, padėdama per pagirias po įvairiausių vakarėlių. Šeila giliai atsiduso. Laikas spirti Leilą lauk, ir susigrąžint tai kas buvo.
Bet tai bus nelengva.
...
-Ir čia visos tavo fantazijos?-Leila pašiepė Tomą, kai šis tankiai kvėpuodamas atsisėdo lovoje.
-O tau nepatiko?-šyptelėjo Tomas.
-Aš taip nesakiau. Bet esu įsitikinus, kad galėtum geriau ir įvairiau.
-Kalbi kaip šios srities žinovė.-pasivaipė Tomas.
-Tomai Tomai. Tu dar nežinai ką aš sugebu.-Leila apsižergė Tomą.-Aš galiu padaryti taip, kad iš malonumo pamirštum net savo vardą.
Mergina sukando Tomo lūpą ir šyptelėjo. Vaikinui prisispaudus prie jos arčiau Leila atsitraukė. Rankomis ji glostė jo kūną. Tomui vėl atsirėmus į sieną mergina pasilenkė arčiau jo ir lyžtelėjo jo kaklą. Tomas užsimerkė ir visiškai atsidavė į Leilos rankas. Leila iš lėto bučiavo Tomo kaklą po truputį leisdamasi žemyn. Pasiekusi tą vietą kurios ieškojo ji pasižiūrėjo į Tomą. Jam tyliai atsidusus ji pradėjo daryti tai, ko Tomas ilgai nepamirš.
...
Keletą minučių kambaryje vyravo tyla. Bilas tyliai žagsėjo ir kreivom akim žiūrėjo į Silą, kuri dabar šoko jam striptizą.
-Pirmą kartą ‚žagt‘ man kažkas šoka ‚žagt‘ striptizą.-Bilas apsilaižė lūpas, kai Silą nusimetė pskutinius drabužius.
-Tavo eilė.-tarė ji ir priėjusi prie Bilo padėjo jam nusirengti merškinėlius.

Ch.48.

PO SAVAITĖS.
Kas įvyko per savaitę? Nieko įpatingo. Tomas galų gale griežtai užsiėmė Leila ir ši jau visą savaitę negėrė. Tuo tarpu Bilas, susidėjęs su Sila gėrė kas vakarą ir neklausė aplinkinių, kurie jo prašė liautis. Šeila visais įmanomais būdais bandė išskirti Leilą su Tomu, bet jai žiauriai nesisekė. Leila ir Tomas buvo neiškiriami kiuarą parą ir nesileido kieno nors pykdomi. Gustavas su Georgu laiką leido namuose su šeimomis. Artėjo Tokio Hotel turas, tad jie nusprendė kuo daugiau laiko praleisti ramiai, namuose.

-Jau rytoj?-sušnirpštė Leila, kuri dabar gulėjo padėjusi galvą Tomui ant kelių.
-Taip.-sumurmėjo Tomas.-Pažadu, aš tau skambinsiu, kai tik turėsiu laisvo laiko.
-Pabandytum neskambint. Turėsi susitvakyt su Bilu.
-Žinau. O tu nepamiršk Silos. Jau gana šitų gėrimų. Jei ji nesugebės, geriau bus...-Tomas nutilo ir pažiūrėjo į Leilą.
-Suprantu.-linktelėjo Leila.-Geriau jau tada ji grįžtų namo.
-Atsiprašau, bet...
-Ne Tomai, tu teisus. Nors ji ir mano draugė, bet tai tęstis nebegali. Aš sugebu atsisipirti, turi sugebėti ir ji.
-Tu šauni.-nusšypsojo Tomas.
...
Šeila sėdėjo virtuvėje ir suko galvą. Liko vos pusdienis. Pusdienis paskutinį kartą pabandyt. Rytoj visi išvažiuoja, ir jei šiandien jai nepavyks, nepavyks niekada. Mergina svarstė, kas tokio turėtų nutikti, kad Leila ir Tomas susirietų. Ir tada jai į galvą šovė geniali mintis : Nora.
Šeila čiupusi rankinę išbildėjo iš namų. Mašinoje susiradusi lapelį, ant kurio buvo užrašytas Noros adresas ji išsuko už kiemo. Jau visai greitai ji beldė į Noros namo duris.
-Ir vėl tu?-subjuro raudonplaukė išvydusi Šeilą.
-Taip. Tik šįkart kitu reikalu.Galiu užeiti?-Šeila maloniai šypsojosi. Nora įleido tamsiaplaukę ir įdėmiai į ją žiūrėjo.
-Man reikia tavo pagalbos.-pradėjo Šeila.
-Ir kodėl tavo manymu aš tau turėčiau padėti?
-Nes žinau, kad Tomas buvo vienas iš geriausių tavo klientų. Esu tikra, kad norėtum, jog jis vėl pradėtų čia lankytis.
-Ir?
-Galiu gerai tau sumokėti, kad atliktum vieną darbą.
-Rėžk.
-Šiandien pat, turi pasirodyt mūsų namuose ir...
...
-Daugiau negersiu.-atstūmė butelį Bilas.
-Nebūk juokingas. Išgėrei ne ką daugiau nei aš.-prunkštelėjo Sila.
-Negersiu. Rytoj išvažiuoju. Nenoriu palikt namų kamuojamas pagirių.-susiraukė Bilas.
-Tavo bėdos.-truktelėjo pečiais Sila ir gurkštelėjo iš butelio.-Tai nuo ryt aš viena?
-Su Leila ir Šeila.
-Bet jos su manim negers.
-Tada ir tu negersi.
-Pasakei ir prisnigo.-pasimaivė Sila.-Gal bent atsisveikinsi kaip pridera?-pakėlė antakį ir prisitraukė juodaplaukį prie savęs.

Ch.49.

-Tomai, pas tave atėjo.-Šeila įvirto į Tomo kambarį.
-Tomas duše.-piktai mestelėjo Leila.
-Tada pasakysiu tai merginai, kad ji palauktų.-tepasakė Šeila ir išėjo iš kambario. Leila pažiūrėjo į duris. Merginai? Leilai šoko nuo lovos ir nubildėjo laiptais žemyn. Koridoriuje stovėjo raudonplaukė dirptiniais papais.
-Tu esi?-Leila dūrė pirštu į raudonplaukę. Šeila stovėjo atokiau ir su pasimėgavimu jas stabėjo.
-Aš Nora. Tu turbūt Tomo Leila.-sužaibavo akimis mergina.
-Tu čia nes...?
-Aš čia, nes Tomas prieš kelias dienas pas mane kai ką paliko. Tiesa kaip ir mane.-susiraukė Nora ir iš rankinės ištraukė Tomo apatinius. Leila nesuprasdama žiūrėjo į Norą ir bandė suprasti, kas čia vyksta.
-Tomas vėl pas tave buvo?
-O kada jis nebuvo.-nusijuokė Nora.
-Ką tu čia darai?-laiptų viršuje pasirodė Tomas ir prisimerkęs nužiūrėjo Norą.
-Ieškau tavęs. Palikai šį bei tą pas mane. Bet aš čia ne dėl to...
-Nenoriu tavęs matyt. Geriau eik iš kur atėjus.
Leilos akys lakstė nuo Tomo prie Noros ir atgal.
-Gal galit man paaiškint, kas čia vyksta?-paklausė ji ir įsmeigė akis į Tomą.
-Nėra čia ką aiškint. Su ja seniai viskas baigta.-Tomas nusileido į laiptų apačią.
-O aš taip pasakyti negalėčiau.-paprieštaravo Nora.-Tomas pas mane lankosi, nepaisydamas to, kad yra su tavimi. Galiu dar pridurti, kad mes smagiai leidžiam laiką...
-Nusišneki.-metė Tomas.
-Argi? O kaip dėl šitų? Esu tikra, kad palikai jas pas mane užvakar.-Nora iškėlė akštyn Tomo trumpikes. Leila nuleido akis. Tai buvo nenuginčijamas įrodymas.
-Asilas.-stumtelėjo Tomą ir užlipusi laiptais užsidarė savo kambaryje.
-Su tavim aš dar susitvarkysiu.-sušnypštė Tomas ir nusekė paskui blondinę.

-Puiku.-Šeila padavė Norai storą pluoštą banknotų.-Šauniai padirbėjai. Dabar garantuoju, kad jie susipyks. O po turo Tomas turėtų grįšti pas tave.
-Nuostabu.-šyptelėjo Nora ir apsisuko eiti.-Linkiu sėkmės atsikratant tos.-dar pridūrė ir dingo už durų.
Šeila patenkinta nužingsniavo į virtuvę ir užsikaitė kavos. Dabar teliko laukti, kol rytoj Tomas išvažiuos ir rimčiau užsiimti Leila. Šeilos tikslas – Leilos čia nebebus kai Tomas sugrįš.
...
-Leila, atidaryk duris.-Tomas stivėjo atrėmęs galvą į duris.
-Dink.-suriko Leila.
-Bet viskas ne taip. Aš pas ją nebuvau.
-Nereikia pasakot pasakų, Tomai. Puikiai atsimenu, kaip užvakar kažkur išvažiavai.
-Tai kas, kad važiavau? Nereiškia, kad buvau pas ją.
-Tikrai? Bet išėjai tikrai su tais apatiniais. O grįžęs movei tiesiai į dušą. Kaip tai paaiškinsi?
-Negi manai, kad grįžau be trumpikių? Manai aš toks durnas? Moviau į dušą, nes buvau bėgiot ir grįžau tikrai ne su pačiu gardžiausiu kvapeliu.
-Tomai, tu asilas, jei manai, kad tavim patikėsiu.
-Taip, visada lengviau tikėti tuo žmogum, kurio visiškai nepažįsti.
-Tomai, dink iš čia.
Tomas nuleido rankas. Jis nebuvo iš tų, kurie teisinasi dėl to, ko nepadarė. Velniai nematė.

Ch.50.

Kitą rytą Šeila išlydėjo dvynukus. Bilas, kaip bebūtų keista, atrodė labai gerai. Jokių pagirių, jokių pajuodusių paakių. Šeila stipriai apkabino juodaplaukį ir palinkėjo sėkmės.
-Su tavim atsisveikinti neketinu.-metė Tomas kai Šeila priėjo.-Žinau, kad pakviesti Norą buvo tavo darbas. Iki tol, kol grįšiu, noriu, kad būtum viską papasakojusi Leilai, arba tavęs čia nebebūtų. Rinktis tau.
-Bet...
-Jokių bet Šeila. Sutvarkyk, ką pridirbai.-Tomas pasiėmė savo lagaminą ir išėjo paskui brolį. Šeila plačiom akim stebėjo nueinantį Tomą.

-Ką pridirbo Šeila?-pasidomėjo Bilas.
-Mažiau gertum daugiau žinotum.-piktai atkirto Tomas.
-Vakar negėriau.
-Oho, pažanga.-nusimaivė Tomas ir įlipo į autobusą, kur jų jau laukė Gustvas ir Georgas.
-Kokie abu susiraukę.-nusijuokė Gustavas.
-Tavo juokeliai ne laiku ir ne vietoj.-sušnypštė Tomas.
-Gerai jau gerai. Kas nutiko, kad abu tokie surūgę?
-Bilas per daug geria.
-Mes tai sutvarkysim.-truktelėjo pečiais Georgas.-O tau kas?
-Šeila.
-Ką ji?
-Ji susimokė su Nora tam, kad išskirtų mane su Leila.
-Va čia tai naujiena.-Išpūtė akis Georgas. Bilas plačiom akim žiūrėjo į brolį.
-Tai štai kodėl Leila net nenusileido su tavim atsisveikint.
-Taip. Nora priskiedė, kad vis dar pas ją važinėju.
-Ir Leila patikėjo.
-Taip.
-Viskas išsispręs.-Gustvas paplekšnojo Tomui per petį.
-Išsispręs. Nes Šeila arba papasakos Leilai, ką pridirbo, arba dings iš tų namų.-skėstelėjo rankom Tomas.
...
Sila pabeldė į Leilos kambario duris.
-Jei tai ne Tomas, galit užeit.-išgirdo Leilos balsą ir pravėrė duris.
-O ką tokio padarė Tomas, kad jam negalima čia užeit?
-Prisidirbo.-susiraukė Leila.
-Aišku. Gali nesijaudint, jis čia neužeis, jie jau išvažiavo.
-Jau?-sukluso Leila ir susimąstė.-Tada laikas užsiimti tavim.-atsisuko į draugę.
-O kas man negerai?
-Mesi gert.
-Ėmiau ir tavęs paklausiau.-nusimaivė Sila.
-Sila. Arba mesi, arba keliausi namo, aš nejuokauju. Aš sugebėjau, tu irgi sugebėsi. Galima gyvent ir neprisigeriant.
-Mhm.-Sila sunėrė rankas ant krūtinės ir susiraukusi stebėjo Leilą.
-Ir dar...Padėsi man šiandien?
-Kuo?
-Eisim apsipirkt.-pakilnojo antakius Leila. Sila suplojo rankomis.-Nepirksim gėrimų.-dar pridūrė Leila.-Tik drabužius. Galbūt rasim ir ką nors tau.

Ch.51.

-Paimkit ko nors su laipsniais!-šūktelėjo Bilas lipantiems iš autobuso. Buvo pusiaudienis. Visi nusprendė, kad reikia sustoti parduotuvėje ko nors nusipirkti.
-Pamiršk.-sumurmėjo Tomas ir nušoko nuo paskutinio laiptelio. Vos tik Tomas įžengė į mažyte parduotuvę jį apspito kelios klykiančios merginos.
-Neklykit, pasirašysiu visom.-suirzo Tomas. Fanės tik dar labiau užspiegė. Pasirašęs visoms Tomas per kančias nusišypsojo ir įėjo į parduotuvės gilumą. Paėmęs keletą pakuočių kolos ir porą pokų traškučių jis priėjo prie kasos. Kol laukė Gergo ir Gustavo vaikinas apžiūrėjo žurnalų lentyną. Paėmęs kažkokį muzikinį žurnalą Tomas jį paskubomis pervertė ir žurnalo gale nužvelgė muzikos topus.
...
Leila su Sila pasišalino iš namų, palikdamos Šeilą vieną. Ši gulėjo svetainėje ir žiūrėjo televizorių nieko nematydama. Jai reikėjo rinktis – arba ji papasakoja Leilai, kad Nora melavo pripršyta jos, arba dingti iš dvynukų gyvenimo. Šeila nenorėjo pasielgti nei taip nei taip. Savanaudė.
...
-Gaila, kad su mumis nėrs Bilo.-suinkštė Leila, kuri matavosi jau trisdešimt penktas kelnes.-Su juo apsipirkti žymiai paprasčiau ir greičiau.
-Jis ką, tau rūbus parenka?-pasišaipė Sila.
-Būtent. Nepatikėsi, bet Bilas taip nusimano madoj...Kaip jis pats pasakė, kad yra mados auka. Jau pamatęs drabužį gali pasakyt ar jis tiks, ir dar prie jo viską priderinti.
-Ką gi, teks šįkart apsieiti be jo.-šyptelėjo Sila ir padavė Leilai dar vienas kelnes.
-Šitos kaip tik.-Leila išėjo iš persirengimo kabinos apsiavusi tamsiai mėlynas kelnes.
-Su šitom tavo subinė atrodo kaip vartai.-nusijuokė Sila.-Pabandyk šitas.-padavė raudonas.
-Va, tai ko reikia.-atsiduso Leila ir persirengė.-Perku šitas.
Merginos dar kelias valandas šlaistėsi po parduotuves ir galiausiai pilnais krepšiais grįžo namo. Nekreipdamos dėmesio į Šeilą merginos užsidarė Bilo kambaryje ir surengė mini madų šou.
...
-Mes treti.-dusdamas iš juoko sucypė Tomas vos tik gįžęs į autobusą.
-Ką?-Bilas pakėlė akis nuo lapų.
-Daina ‚Strange‘ trečioj vietoj.-vėl sucypė Tomas.-Leila populiari.-nusijuokė ir čiupo telefoną ketindamas viską jai pranešti, bet greit įgrūdo telefoną atgal į kišenę ir subjuro.
-Ji tau atleis ir tu jai praneši šią žinią.-paguodė Bilas.-Nesitikėjau, kad ši daina bus populiari.
-Ar tuo juokauji? Kaip gali ji būt nepopuliari, kai ją atliekam mes ir Leila. Šiai dainai nuo pat pradžių garantavau sėkmę.-papūtė krūtinę Tomas.
-Už tai reikia išgert. Paėmei?-suplojo rankom Bilas.
-Pamiršk.-Tomas ištiesė kolos buteliuką.-Gersi kolą.

Ch.52.

Keletą savaičių namuose vyravo tyla ir ramybė. Šeila vis graužė nagus neapsispręsdama ką daryti. Leila su Sila sėdėdavo užsidarę kambariuose, karts nuo karto kur nors išeidamos. Bet niekad nebuvo girtos. Leila stipriai laikėsi ir Sila sekė jos pavyzdžiu.
Tiesa, Leila vis dar širdo ant Tomo. Kai jis skambindavo, Leila slėpdavo telefoną taip, kad jo negirdėtų. Televizorių ji taip pat kantriai ignoravo, mat kartas nuo karto vis parodydavo kokį nors reportažą apie grupę.

Ankstų rytą Leila sėdėjo virtuvėje ir iš lėto gėrė kavą, laukdama kol prabus Sila. Šiandien jos planavo dieną praleisti parke.
Laiptų viršuje kažkas subildėjo ir Leila pasisuko, ketindama pasisveikinti su Sila. Bet tarpduryje išdygo Šeila.
-Labas rytas. Galim pasikalbėt?-Šeila ėjo prie reikalo. Ji jau buvo nusprendusi ką darys ir neketino delsti.
-Nenori tavęs klausytis.
-O reikėtų. Aš dėl Noros ir Tomo.
-Tada juo labiau nenoriu girdėt.
-Bet Leila, Tomas su ja nemiegojo...
-Miegojo.-prieštaravo Leila.
-Miegojo, bet tik prieš jums pradedant suktis rimčiau.-Šeila sakė tiesą, nes norėjo likti su dvyniais čia. Norėjo viską grąžint į savas vietas ir pabandyt vėl sutart su Leila.-Nora jo nori. Ji atėjo čia ir specialiai pripasakojo nesąmonių. Tomo apatinius ji gavo iš manęs, kad ir kaip kvailai tai skambėtų. Leila aš atsiprašau, kad padariau tokią nesąmonę.-Šeila kalbėjo nuoširdžiai.
-Tu nenormali.-Metė Leila ir ketino kaip reikiant išplūsti Šeilą, bet nespėjo nes suskambo jos telefonas. Leila dirstelėjo į ekraną ir ivydusi nežinomą numerį greitai atsiliepė.
-Klausau? Taip. Tai aš. Ką? Jūs tuo tikri? Taip, ji mano mama...-su kiekvienu žodžiu Leila vis labiau drebėjo ir jos akyse kaupėsi ašaros.-Kas? Aš...Aš...Taip. Gerai.
Leila trinktelėjo telefoną ant stalo ir pravirko. Šeila žiūrėjo į ją nieko nesuprasdama.
-man reikia Tomo. Man reikia Tomo.-pro ašaras murmėjo Leila ir vėl pasiėmė savo telefoną ir surinkusi jo numerį laukė, kol jis atsilieps.
-Tomai?-raudojo mergina.-Tomai. Mano mama. Man reikia... man reikia grįžt. Man reikia tavęs.
Šeila stovėjo šalia Leilos ir nežinojo ko griebtis. Vos Leilai padėjus telefoną Šeila ją apkabino.
-Šeila, man reikia grįžt.-sukūkčiojo blondinė.
-Kur?
-Namo.
-Bet kas nutiko?
-Mano mamą šiandien rado negyvą. Aš turiu...
-Gerai. –Šeila vėl ją apkabino.-Gerai. Nusiramink. Viskas bus gerai.-su šiais žodžiais Leila dar labiau įsiverkė.
...
-Aš ažiuoju namo.-pareiškė Tomas vos baigęs kalbėti telefonu.
-Kai tai, juk mes ture, pamiršai.
-Nusišikt man, kad mes ture. Kažkas negerai Leilai ir aš važiuoju namo.-Tomas piktai visus nužiūrėjo ir niekas nedrįso jam prieštaraut.

Ch.53.

Tos pačios dienos vakarą Tomas jau buvo namie.
-Kur Leila?-vos įžengęs pro duris jis paklausė jo pasitikusios Šeilos.
-Tavo kambary, miega.-nuleidusi galvą atsakė ši.
-Gerai. Pasakok, ką žinai.-Tomas nuslinko į svetainę. Šeila ėjo iš paskos. Giliai atsidususi ji papasakojo.
-Šiandien rytą aš su ja kalbėjau. Paaiškinau viską dėl Noros. Jai nespėjus nieko dėl to pasakyt, suskambo jos telefonas. Bešnekėdama ji visa persimainė ir puolė į ašaras. Baigusi kalbėti, ji iškart paskambino tau. Visą dieną sėdėjau su ja, jos ašarom nebuvo galo. Kol galiausiai, prieš kokią valandą ji užmigo.
-Ačiū tau.-tarė Tomas ir nuleido akis.
-Tomai, ji nenori ten važiuot.-pridūrė Šeila.-Ji sako, kad reikia, bet ji nenori.
-Jei nenori ir nevažiuos. Einu pas ją.-Tomas pakilo ir paliko Šeilą vieną. Užlipęs laiptais aukštyn jis pasuko prie savo kambario. Tyliai pravėręs duris jis pažvelgė į lovą, ant kurios miegojo Leila. Stangdamasis kuo tyliau, Tomas priėjo šalia ir atsisėdo ant lovos krašto. Leila pasimuistė ir pramerkė akis.
-Atsiprašau, nenorėjau tavęs prižadint.-sušnabždėjo Tomas. Leila keletą kartų sumirksėjo ir pašokus stipriai apkabino Tomą. Ašaros vėl graužė jos gerklę.
-Tomai.-sukūkčiojo ji.-Aš...Aš nenoriu.
-Tu neprivalai daryti to, ko nenori.-Tomas švelniai glostė jos nugarą.
-Bet reikia.
-Leila, tavo dalyvavimas laidotuvėse nieko nepakeis.
-Bet...-norėjo prieštarauti Leila.
-Jokių bet. Aš kai ką sugalvojau. Susikrauk lagaminą, aš tuoj grįšiu.
Tomas išėjo iš kambario palikdamas Leilą nieko nesupratusią.

Tomas perėjo koridorių ir pabeldė į Bilo kambario duris ir nelaukęs atsakymo įkišo galvą. Sila sėdėjo ant lovos atsirėmusi į sieną ir skaitė žurnalą.
-Labas. Kraukis lagaminą. Už dvidešimt minučių būk su juo apačioje.-ir daugiau nieko nelaukęs uždarė duris. Sila plačiom akim žiūrėjo į duris.
Tomas nusileido žemyn ir susirado Šeilą.
-Tu mums irgi labai reikalinga. Taip kad, marš krautis lagaminą.
-Ką tu sugalvojai?-Šeila šyptelėjo.
-Visoms jums reikia prasivėdinti galvas. Merš marš marš.-Tomas sumosikavo rankomis ir vėl užlipo viršun. Savo kambaryje jis Leilos neberado. Įkišęs galvą į Leilos kambarį rado ją ten, palinkusią prie lagamino.
-Smagu, kad manęs kažkas klauso.-sukikeno Tomas.
-Kad ir ką tu sugalvojai...-sumurmėjo mergina.
-Patikėk, visiems tai bus į naudą. Ypač tau.-nusišypsojo vaikinas ir priėjęs prie Leilos stipriai ją apkabino.

Ch.54.

-Visos susiruošę?-paklausė Tomas ir apžiūrėjo visas tris merginas.-O man šiandien sekasi. Vienas su trim.-sukikeno. Šeila ir Sila tyliai prunkštelėjo, o Leila tik pavartė akim.-Marš į mašiną.-Tomas atidarė duris ir išleido visas merginas. Pats nunešęs visus lagaminus į automobilį atsisėdo už vairo.
-Gal jau dabar pasakysi, ką sumąstei?-Leila pasisuko į vaikiną.
-Pasakysiu, kai jau nebegalėsit grįžt namo.-suplojo rankom Tomas ir išvažiavo iš kiemo.
...
-Ir kas dabar?-sumosikavo rankom Bilas ir atsisėdo prie vieno iš staliukų viešbučio restorane.
-Lauksim, kol Tomas sugrįš.-truktelėjo pečiais Georgas.-Visiek grįš. Jei ne šiandien tai rytoj.
-Laimė bent tiek, kad rytoj nei vieno koncerto.-pavartė akis Bilas.-Priesiekiu, kai tik jis grįš, aš jam taip iškaršiu kailį.
-Lyg tu sugebėtum.-nusijuokė Gustavas.
-Aš sugebu.-sumurmėjo Bilas.
-Kažkodėl dar nebuvo nei vieno barnio, kurio nelaimėtų Tomas. Jis visad tave aptalžo.-kvatojo ir Georgas.
-Eikit šikt.-Bilas susiraukęs pakilo ir paliko Georgą ir Gustavą vienus.

-Aš jam tikrai įspirsiu į subinę.-murmėjo Bilas eidamas link lifto.-Išspardysiu ją, kaip...-Bilas nepabaigė, nes suskambo jo telefonas.-Klausau? Kada tu grįši? Kąą? Tomai, tu pats geriausias brolis pasauly.-sukrykštė Bilas ir jo pykčio – kaip nebūta. Vietoj to, kad liptų į kątik atsidariusį liftą, Bilas pasisuko ir patraukė į registratūrą.
-Kuo galėčiau padėti?-registratorė meiliai šypsojos.
-Norėčiau papildomo kambario ir du vienviečius pakeisti dviviečiais.
-Kuriuos kambarius pakeisti?
-Tomo Kaulitzo ir Bilo Kaulitzo. Vienvietį užrašykite Šeilos Stoun vardu.
-Šiandienai?
-Ne, manau ryt rytuj bus kaiptik.
-Puiku, pranešime jums kai kambariai bus paruošti.
-Dėkui.
Bilas grįžo atgal prie liftų, ir pasidairęs ar jo niekas nemato sušoko trumputį laimės šokį.
...
-Prancūzija?-pakėlė vieną antakį Šeila.
-Aha.-išsišiepė Tomas.
-Ar kartais ne ten poryt jūsų koncertas?-Sila stebėjo Tomą smalsiu žvilgsniu.
-Šūdas, tu seki Bilą.-Tomas nusijuokė.-Turėjau tai numatyt.
-Mes važiuojam pas Bilą.-sucypė Sila ir iš laimės apkabino Tomą.
-Ką visa tai reiškia?-atplėšusi Silą nuo Tomo pasidomėjo Leila.
-Važiuosit į turą su mumis.-atskleidė kortas Tomas. Leilos akys sužibo.

Ch.55.

-Juk sakiau, kad tai bus visiems į naudą.-tarė Tomas, kai visi jau sėdėjo lėktuve.
-Tomai, tu geriausias iš geriausių.-nusišypsojo Leila ir atsirėmė į Tomo petį.
-Aš tuoj būsiu su Bilu...Nai nai nai...-dainavo Sila ir negalėjo ramiai nusėdėti vietoje.
-Ar tu užsičiaupsi?-nusijuokė Šeila.-Dievaži, aš jūsų nesuprantu.
-Manau ir tau būtų į naudą įsimylėti.-nusiramino Sila.
-Kas prakalbo apie meilę?-Leila sumirksėjo plačiom akim ir išsišiepė.-Ar Bilas betn apie tai žino?
-Ne.-papurtė galvą Sila.
-Net nujaučiu, kokia būtų jo reakcija.-kvatojos Tomas. Regis Ši kelionė tikrai visiems bus į naudą. Pradedant nuo dabar.
Sila nusikvatojo. Pakilus lėktuvui Sila ir Šeila paniro į kalbas ir Tomas su Leila nesikišo.
-Įdomu, kaip sureaguotum tu, jei tau kas nors pasakytų, jog myli.-Leila prisimerkusi pažiūrėjo tiesiai Tomui į akis.
-Man fanės kasdien sako, kad mane myli.-truktelėjo pečiais Tomas.
-Tomai, aš ne apie tokią meilę šneku.-prunkštelėjo Leila. Tomas sustingo ir plačiom akim pažiūrėjo į Leilą.
-Tu rimtai?
-Ką? Aš nieko nesakiau.-papurtė galvą mergina.-Man tik įdomu, kaip tu reaguotum.
-Nežinau.-Tomas nusisuko.-Man dar niekas to nesakė, tad net neįsivaizduoju.
Leila susiraukė. Neišpeš iš Tomo daugiau nieko, ji buvo tuo tikra.
-Bet...-pridūrė Tomas ir Leila nustebusi pakėlė akis į jį.-Jei tai pasakytum tu...
-Tomai nereikia.-stabdė Leila.
-Leisk man pasakyt.-suirzo Tomas.-jei tai pasakytum tu, būčiau be proto laimingas.
-O dabar laimingas nesi.-pastebėjo Leila.
-Aš taip nesakiau.-Tomas meiliai nusšypsojo ir pirštu perbraukė per Leilos skruostą.-Aš esu laimingas. Nes tu čia. Su manim.
-Kalbi taip, lyg būtum įsimylėjęs iki ausų.-prunkštelėjo Leila ir užsimerkusi švelniai pabčiavo Tomą.
-Tik nesakyk, kad tau tai nepatinka.-išsišiepė Tomas ir sukando Leilos lūpą.
...
-Aš nebūsiu vienas. Aš nebūsiu vienas.-šokio žingsneliu Bilas judėjo link savo kambario, bet greitai jam teko užtilti ir slėptis kur papuola. Palindęs koridosiuje po stalu Bilas tyliai laukė, kol koridorių apleis fanės. Vos visos sulipo į liftą ir durys užsidarė, Bilas išlindo iš po stalo.
-Aš nebūsiu vienas. Aš nebūsiu vienas.-jis vėl dainavo.
-Bilas!!!!!!!!!!!!-sucypė kelios merginos, kątik išėjusios iš kambario. Bilui neliko nieko kito, kaip tik vėl slėptis po tuo pačiu stalu.

Ch.56.

Sulaukęs ramybės Bilas pagaliau išlindo iš savo slėptuvės ir tyliai nusėlino į savo kambarį. Uždaręs duris tyliai atsiduso ir surinko brolio numerį.
-Klausau?-pasigirdo uždusęs Tomo balsas.
-Tu gal bėgi ar ką?-nusijuokė Bilas.
-Panašiai. Neįmanoma su trim mergom. Tu žinai kiek man reikia tysti lagaminų? Jos ten pusė savo gyvenimo susikrovė.-šnekėdamas Tomas puškavo.
-Visai kaip aš.-sukikėno juodaplaukis.-Pala pala, tai jūs jau kažkur čia?
-Jo. Neužilgo būsim.
Bilo veidą iškreipė siaubas.
-Ups.
-Bilai, ko pridirbai?
-Tai kad aš kambarius užsakiau tik nuo rytojaus ryto...-Bilas raudonavo kaip burokas.
-Tada eik ir susitark, kad pakeistų dar šiandien.
-Negaliu.
-Kaip tai negali?-Tomas pasišaipė.
-Viešbuty pilna fanių. Aš turėjau slėptis po stalu.
-Kitoj telefono pusėj pasigirdo skardus Tomo juokas.
-Tu po stalu? I wanna see that.
-Nejuokinga.-nukirto surūgęs Bilas.-Aš ką nors sugalvosiu. Už kiek laiko jūsų laukt?
-Už geros valandos.-atsakė Tomas ir padėjo ragelį.
Bilas keletą minučių suko galvą kaip išspręsti kambarių problemą. Žinojo, kad Sila mielai miegos su juo, ir kad Leila miegos su Tomu. Vienitelės Šeilos nebuvo kur apgyvendinti. Staiga pašokęs Bilas su plačia šypsena nuskubėjo prie durų. Atsargiai iškišęs galvą apsidairė koridoriuje. Šos buvo visiškai tuščias. Greitai perbėgęs per koridorių jis pabeldė į Gustavo kambario duris.
-Man reikia pagalbos.-vos įleistas prakalbo Bilas.
-Rėžk.
-matai, Tomas atsiveža visas paneles čia.
-Smagu.-šyptelėjo Gustavas.
-Esmė tame, kad aš kambarius užsakiau tik rytdienai, nes nemaniau, kad jie čia bus jau šiandien.
-Ir kame problema?-Gustavas pakėlė vieną antakį.
-Kur paguldyt Šeilą?-Bilas sumosikavo rankomis.
-Na, jei ji nieko prieš gali miegoti su manim. Aš nesisprardau.-nusijuokė vaikinas.
-Tu mano gelbėtojas.-Bilas suplojo rankom ir patraukė link durų.-Beje, patariu atsargiai vaikščioti koridoriais.
-Ir kodėl gi?
-Viešbutį užėmė fanės.-išpūtė akis Bilas ir pravėrė kambario duris.

Ch.57.
Prie viešbučio durų sustojo gigantiškas taxi automobilis. Pirmasis išlipo Tomas ir palikęs atvireas dureles priėjo prie automobilio galo ir atsidaręs bagažinę ėmė traukti iš ten lagaminus. Pro Tomo paliktas atviras dureles iš automobilio iššoko Leila, o paskui ją ir Sila su Šeila. Merginos nelaukusios Tomo sugužėjo į vidų, keistai psoksodamos į apsauginius.
-Čia gal princai kokie gyvena, kad šitiek apsaugos?-išsišiepus paklausė Sila ir pribėgus prie Bilo stipriai jį apkabino.-Pasiilgau tavęs.
Netrukus vidun įėjo ir Tomas nešinas lagaminais.
-Man nepamaišytų pagalba.-Tomas piktai dėbtelėjo į Bilą.
-Aš užsiėmęs.-sumurmėjo šis ir įsisiurbė Silai į lūpas.
-Padėsu aš.-tarė Gustavas ir prėjęs prie Tomo paėmė iš jo pusę lagaminų.
-Ačiū.-lengviau atsiduso Tomas.-Bilai, tikiuosi sutvarkei viską dėl kambarių.-Tomas atplėšė brolį nuo Silos.
-Aaa...Jo...-Bilas skaisčiai išraudo.-Sila miegos su manim, Leila su tavim, o Šeila su Gustavu.-greitakalbe išrėžė.
-Šeila, nebijok, aš nesispardau ir nesikandžioju. Net neknarkiu.-nusijuokė Gustavas.
-Viskas gerai. Juk tai vienai nakčiai.-truktelėjo pečiais Šeila ir pasisuko į Bilą.-Kam tiek apsaugos?
-Fanės? Jų čia pilna kaip tarakonų.
Visi nusijuokė ir daugiau nieko nelaukę patraukė link liftų.
-Rytoj laisvadienis ar darbo diena?-Tomas klausiamai pažvelgė į Gustavą. Į brolį net nesivargino kreiptis, mat šis lifto kampe intensyviai dirbo liežuviu Silos burnoje.
-Laisvadienis.
-Kas nors suplanuota?
-Nee...Na aš ketinau apsidairyti po miestą, Georgas sakė prisijungs.-Gustavas išdėstė planus. Tomas šypsodamasis pasisuko į Leilą.
-O mes? Turėtume taip pat apžiūrėti miestą. Ne?
Leila pritariamai linktelėjo ir pažiūrėjo į Leilą.
-Palaikysi mums kompaniją?-paklausė.
Šeila keistai pažiūrėjo į Leilą ir plačiai išsišiepė.
-Su malonumu.
-O mum tai pamiršot pasiūlyt.-susiraukė Bilas.
-Kažin ar judu norėsit išlipt iš lovos.-pasivaipė Tomas ir lifte nuskambėjo juokas.
...
-Looova...-vos įžengus pro duris sudejavo Leila ir krito ant lovos.
-Pavargai?-Tomas trenkė lagaminus kur papuola ir prisipylė stiklinę vandens.
-Truputėlį.-nuraudo blondinė ir paklėlusi galvą nužvelgė lagaminus.
-Jų neišsipakuok, rytoj pereisim į didesnį kambarį.
Mergina linktelėjo ir vėl padėjusi galvą ant pagalvės užsimerkė.
-Žinai, vis dar mąstau, kad turėčiau važiuoti namo...-tarė.
-Tu to nori?-Tomas padėjo stiklinę ir įdėmiai pažiūrėjo į Leilą.
-Ne, bet...
-Leila, nedaryk to, ko nenori.-Tomas atsigulė šalia merginos ir ją apsikabino.-Niekada nedaryk to, ko nenori.
-Tomai...-sušniurkštė mergina ir apsisukusi įsikniaubė į Tomo kaklą.-Tu visad laiku ir vietoj.-Leila stipriai apkabino vaikiną ir su šypsena veide užmigo.

Ch.58.

-Pasiilgau tavęs.-sumurkė Sila Bilui į ausį. Porelė gulėjo susispaudę viengulėje lovoje.
-Ir aš tavęs.-šyptelėjo Bilas.
-Leila man uždraudė gert.-pasiskundė mergina.
-Kaip ir man Tomas.-prunkštelėjo Bilas.-Bet gal taip ir geriau...Nenorėčiau visiškai prasigerti.
-Bet gal galim šiandien padaryt išimtį ir bent truptį?-su viltim balse paklausė Sila.
Bilas truputį pagalvojo.
-Bet tik truputį.-sumirksėjo ilgom blakstienom ir užsakė šampano į kambarį.
...
Šeila stebėjo Gustavą bandantį įsitaisyt ant kietos žemės.
-Mane graužia sąžinė, kad turi miegoti ten.-sumurmėjo mergina.
-Nesijaudink, juk tai tik vieną naktį...-puškuodamas atsakė Gustavas ir vis dar bandė rast tinkamą pozą.
Šeila dar keletą sekundžių jį stebėjo.
-Ateik čia, mum abiem čia vietos užteks.-Šeila truputėlį pasislinko.
-Nereikia, viskas gerai.
-Aš rimtai ateik čia, arba aš irgi miegosiu ant žamės.
-Nebeturėdamas kur dėtis Gustavas pakilo nuo žemės ir atsigulė šalia Šeilos.
-Ačiū.-šyptelėjo vaikinas.-Aš pas tave paklaust noriu. Kodėl Tomas ant tavęs buvo supykęs?
-O jis pats nesakė?-Gustvas papurtė galvą.-Matai, negražiai padariau...Aš pakviečiau Norą ir taip supykdžiau Leilą. O ši užširdo ant Tomo, mat manė, kad šis vis dar miega su Nora.
-Kokia tu negera.-susiraukė Gustavas.
-Žinau. Ir mane tikrai graužė sąžinė. Aš viską papasakojau Leilai ir rodos jie jau susitaikė.
-Bent jau ištaisei savo klaidą.
-Bent jau...-sumurmėjo Šeila ir nusižiovavusi užsimerkė.-Saldžių sapnų.-dar pasakė ji ir padėjusi galvą ant pagalvės užmigo. Gustavas keletą sekundžių ją stebėjo. Paskui patogiai įsitaisęs ir apsikabinęs Šeilą užsimerkė.
...
-Kas čia per velnias?-iš miegų pašoko Tomas ir bandė suprast kas kątik jį pažadino. Šalia pabudo Leila.
-Atydarysit, po velnių, ar ne?-kitoje durų pusėje pasigirdo Bilo balsas ir Silos juokas.
-Prisiekiu, aš jį užmušiu.-Tomas pakilo iš lovos ir pasuko link durų.

Ch.59.

Bilas stovėjo atsirėmęs į sieną ir garsiai žagsėjo. Sila tupėjo šalia durų ir kvatojo.
-Pažiūrėk į jį.-parodė pirštu į Bilą. Tomas piktai nužvelgė juos abu.
-Kurio mintis buvo prisigert?-sužaibavo akim. Bilas parodė į Silą ir nusijuokė. Iš kambario išėjo Leila ir nužvelgė tuodu. Tomas pasisuko į merginą.
-Pasaugok šitus du, aš tuoj grįšiu.
Leilai linktelėjus Tomas nukulniavo koridoriumi link liftų. Mergina savo ruožtu prikalbino abu gortuoklius užeiti į kambarį.
-Į ką jūs panašūs.-sudejavo blondinė.
-Kąąąą. Užtai mum linksma...-sužagsėjo Bilas.
-Sila, juk mes susitarėm.-Leila smerkiamai pažiūrėjo į draugę.
-Tik nereikia, gerai?-pasimaivė Sila ir griuvo ant lovos. Netrukus į kambarį sugrįžo Tomas.
-Gavau vieną laisvą kambarį. Aš nuvesiu Bilą, tu imk raktą ir nuvesk Silą. Nemanau, kad gera mintis palikti juos kartu.
-Žinoma.-Lila iš Tomo rankų paėmė raktą ir truktelėjo Silą už rankos.
-Aš be Bilo niekur neisiu.-protestavo mergina.
-O dar ir kaip eisi.-sušnypštė Leila ir stipriai sėmusi Silos ausį truktelėjo.
-AAAAAa, gerai einu.-pašoko Sila ir nusekė paskui Leilą. Tomas išlydėjęs merginas akimis čiupo brolį už pakarpos ir nutysė į jo kambarį.
...
Leila prabuvo pas Silą pusę nakties. Galiausiai sulaukusi kol ji užmigs, Leila tyliai paliko jos kambarį. Grįžusi ji rado Tomą gulintį lovoje.
-Kaip Bilas?
-Miega.
-Sila irgi. Tomai, aš galvojau...-pradėjo Leila. Tomo veidas persikreipė.-Manau aš važiuosiu namo. Išvešiu iš čia Silą. Dėl Bilo. Nenoriu, kad jam baigtųsi nekaip. Be to...Reikia...
-Leila...-Tomas atsistojo ir priėjęs apkabino merginą.
-Ne, Tomai, paklausyk. Tikrai reikia. Taip bus geriau. Aš grįšiu vos viskas pasibaigs.
-Pažadi?-Tomas įsistebeilijo į merginos akis.
-Pažadu.-šyptelėjo Leila ir pasislėpė Tomo glėby.
-Žinai, kad aš tavęs lauksiu. Nekantriai lauksiu.
-Liaukis.-Leila kumščiu stuktelėjo Tomui į pilvą.
-Ką?-nusijuokė vaikinas.-Aš tik noriu pasakyt, kad pasiilgsiu.
-Nepasiilgsi. Pamatysi, džiaugsies, kad nereikia manęs prižiūrėt.-šyptelėjo Leila.
-O gal man patinka tave prižiūrėt.-Tomas iškišo liežūvį ir Leila pasistiebusi greitai jį sukando dantimis.-Aaauu-cyptelėjo Tomas.
-Taip bus kaskart, kai skiesi nesąmones.-paleido jį Leila ir stumtelėjusi Tomą šonan nuėjo prie lovos ir joje susirangė.

Ch.60.
Leila pabudo anksti. Stengdamasi neprižadinti Tomo ji pakilo iš lovos ir apsirengusi išėjo pas Silą. Šią rado taip pat atsikėlusią, tik ne kokios savijautos.
-Kur tavo lagaminas?-griežtai paklausė Leila. Ji pyko ant Silos, nes jei ne ji, Leila nebūtų niekur važiavusi.
-Kam?-sugargaliavo Sila.
-Mes važiuojam namo.
-Bet ten nieko nėra.-pasimetė Sila.
-Namo. Sila, mes važiuojam į Leituvą.
-Ko ten.
-Palikt tave.-griežtai atkirto Leila ir prisimerkusi nužiūrėjo Silą.
-Tu juokauji.-pašoko Sila.
-Ne, aš tau sakiau, kad jei prisigersi, važiuosi namo. Vakar tu ne tik prisigėrei, bet ir nugirdei Bilą. Todėl eik susirask savo lagaminą, atsisveikink su kuo nori, ir mes važiuosim.-tai pasakius Leila apsisuko ir grįžo pas Tomą. Šis jau buvo pabudęs ir įdėmiai stebėjo Leilos lagaminą.
-Tu tikrai išvažiuosi?-liudnai paklausė.
-Ir tau labas rytas.-nuleido galvą Leila.-Taip, kątik buvau pas Silą ir ji netrukus bus susiruošus keliauti namo.
-Tuomet aš jus nuvešiu. Nenoriu dar taip greitai atsisveikint.-Tomas pakilo iš lovos ir apėjęs merginą dingo už vonios durų. Leila giliai atsiduso.
Vos Tomui išėjus iš vonios pro kambario duris įvirto Bilas.
-Pirmiausia, tai žmonės beldžiasi prieš įeidami.-suirzo Tomas.
-Sila niekur nevažiuos.-pareiškė Bilas.
-O, dar ir kaip važiuos.-papreištaravo Tomas.-Tol, kol nesugebėsit abu negert, tol būsit atskirai. Aišku.
-Kas tu toks, kad mum aiškintum?-įsiuto Bilas. Leila stebėjo brolius su siaubu.
-Aš esi tas, kuriam dar kažkiek rūpi, idijote.-Tomas pakėlė balsą.
-Rūpintumeisi geriau savim ir savo mergše!-spjaute išspjovė Bilas. Tomas visiškai įsiuto ir sugniaužęs kumštį vožtelėjo Bilui. Leila cyptelėjo.
-Rink žodžius.-pro sukąstus dantis iškošė Tomas.-Gal dabar atsipekėsi. O dabar, dink iš čia.
Bilas betrindamas kairę veido pusė plačiom akim pažiūrėjo į brolį, bet nieko nesakęs pasišalino. Leila sustingusi stebėjo drabantį Tomą. Vos Bilui išėjus Tomas susmuko ant lovos ir rankomis užsidengė veidą. Leila atsargiai jį apkabino.
-Todėl ir bus geriau, jai aš išvažiuosiu.-sušnabždėjo ji.
-Leila...
-Šššš. Nesijaudink Tomai, kol manęs nebus viskas nurims...
-Aš nenoriu, kad tu išvažiuotum. Tik ne dabar.-Tomo akyse suspindo ašaros.
-Tomai, suimk save į rankas.-Leila delnais suėmė Tomo veidą ir pažiūrėjo jam į akis.-Tomai Kaulitzai, aš tave myliu, ir pažadu sugrįšti.-kaip mažam vaikui išdėstė Leila. Tomo veide per kelias sekundes atsirado plati šypsena.

Ch.61.

Paleidusi Tomo besišypsantį veidą Leila apsisuko ir pėmusi savo lagaminą patraukė link durų. Už durų jos jau laukė susiraukusi Sila.
-Judam?-šyptelėjo Leila ir išėjo į koridorių.
-Noriu, kad žinotum. Aš tavęs baisiai nekenčiu.-iškošė Sila ir nukulniavo prie lifto. Leila nuleido galvą, bet šalia einantis Tomas suėmė jos ranką ir Leila vėl šyptelėjo.
Visą kelią iki oro uosto niekas nekalbėjo. Sila sėdėjo susiraukusi, o Leila mėgavosi paskutinėmis minutėmis su Tomu. Visą kelią Leila nepaleido Tomo iš rankų.
-Pažadėk man, kad skambinsi kiekvieną dieną.
-Pažadu.-Leilos skruostais riedėjo ašaros.
-Myliu tave.-apkabino ją Tomas.
-Aš tave taip pat.-paskuitinį kartą šyptelėjusi Leila paleido Tomą iš glėbio ir dingo už durų į laukimo salę.


Po mėnesio.

Leila pakilo iš lovos. Jos galva plyšte plyšo. Šalia jos gulėjo Sila.
-Kelkis.-papurtė ją Leila.
-Kam?
-Nešam iš čia kudašių.-prunkštelėjo Leila. Sila kaip mat pašoko ir apsidairė.
-Ups.-nusijuokė.
Merginos tyliai paliko kambarį ir koridoriuje apeidamos visus ant žemės miegančius žmonės susirado duris. Vos išėję iš namo jos prapliupo juokais.
-Tu bent atsimeni, kaip mes čia atsidūrėm?-kvatodama paklausė Sila.
-Ne ir žinot nenoriu.-juokėsi Leila.
-Kur eisim?
-Ten kur ir visada.-truktelėjo pečiais blondinė ir pasuko link savo namų.

Prieš mėnesį namo grįžusią Leilą pasitiko dar viena naujiena – jos tėvas taip pat iškeliavo anapilin su mama. Leila sielojosi dėl mamos. Apie tėvą to paties pasakyt negalėtų. Po tėvų mirties jai liko visas namas bei tėvų santaupos, kurių užteks dar ilgam. Tad dėl to Leila galvos nesuko.
Vienintelė bėda – Sila, kaip geriausia Leilos draugė, išvedė ją iš kelio. Vėl prasidėjo vakarėliai, alkoholis ir panašūs dalykai. Leila visiškai pamiršo, kokį gyvenimą ji gyveno vos prieš mėnesį. Jos gyvenime vėl nebebuvo muzikos, nebebuvo laimės, nebebuvo Tomo ir visų kitų. Buvo tik Leila, Sila ir alkoholis.
...
Tomas sėdėjo įrašų studijoje ir nemirksėdamas spoksojo į vieną tašką.
-Gal jau laikas apsiprast su ta mintim, kad viskas baigta?-iš transo brolį budino Bilas.
-Niekas nebaigta.-sumurmėjo Tomas.
-Tomai, jau visas mėnesis iš jos nėra jokių žinių...
-Bilai, užsičiaupk, tu nė kiek nepadedi.-mestelėjo Tomas ir pakilo nuo kėdės.-Eik geriau išdulkink savo Šeilą ar dar ką.
-Tomai, nenorėk, kad aš tau vožtelčiau...-užsiplieskė Bilas.
-Nebūsi pirmas.-truktelėjo pečiais Tomas ir paliko brolį vieną.

Ch.62.
Leila gulėjo ant sofos svetainėje ir žiūrėjo muzikinį kanalą, per kurį kaip tik dabar rodė naujausią Tokio Hotel video klipą.
-Gal tu jam paskambink?-pasiūlė Sila dirstelėjusi į televizorių.
-Kam? Esu tikra, kad mane jau pamiršo...Tuo labiau, kad aš pati dingau iš jo gyvenimo...Net neturėčiau ką pasakyt, ar kaip atsiprašyt...-papreštaravo Leila ir perjungė kanalą.
-Bet...
-Nėra jokių bet, Sila. Aš jam neskambinsiu. Taip geriau. Noriu, kad taip viskas ir liktų. Ir nebandyk manęs perkalbėt. Žinau, kad nori pas Bilą, bet tau teks tai pamiršt.-Leila pakilo nuo sofos ir atsidarė barą.-Brendžio, vyno?
-Aš norėčiau alaus.-atsisakė Sila.-Nueisiu į parduotuvę.-tarė ir pėmusi iš Leilos rankinės piniginę išrūko pro duris. Leila vėl grįžo ant sofos ir įsijungė tą patį muzikinį kanalą.
-Kokie tolimesni jūsų planai?-paklausė jaunutė mergina ir atkišo mikrofoną keturiems besišypsantiems vaikinams.
-Mūsų turas eina į pabaigą. Po jo užsidarysime studijoje ir įrašinėmsime keletą naujų dainų.-berte išbėrė Bilas. Ketveriukė šypsojosi nuo ausies iki ausies. Netgi Tomas.
-Ar jūsų naujajame albume rasime dainų atliktų su kitais atlikėjais, tokiais kaip Leila?
Leila nustojo kvėpuoti ir nemirksėdama laukė grupės atsakymo.
-Amm...Tai yra didelis klausimas...Tai priklauso nuo, ammm, mūsų ir, žinoma, ammm, Leilos...-vos ne vos išlemeno Bilas.
-O kaipgi dėl Tomo Kaulitzo romano su šia jauna panele?-varė savo žurnalistė ir atkišo mikrofoną Tomui. Šis nudelbė akis žemyn.
-Nenoriu apie tai šnekėti.-išspaudė Tomas ir prasigrūdės pro kitus grupės narius dingo. Žurnalistė klausiamai pažvelgė į Bilą ir leido jam atsakyti į šį klausimą.
-Jis dar neatsigauna. Leila išvažiavo ir daugiau su juo nebesusisiekė. Tomas tikrai labai liūdi. Kada nors jis pats apie tai papasakos.
-Kągi, merginos, įdėmiai įsiklausykite, Tomo Kaulitzo vienos nakties nuotykiams atėjo galas. Ir dabar jo širdis laisva...-Leila išjungė televizorių vidury žurnalistės kalbos.
Greit pašokusi nuo sofos Leila susirado savo jau visą mėnesį iįjungtą telefoną. Surinkusi Tomo numerį ji laukė.
-Leila?-pasigirdo Tomo balsas.
-Tomai, aš atsiprašau.-vos išspaudė mergina.
-Leila, tuojau pat pasakyk, kur esi. Aš dabar pat tave...
-Nereikia, Tomai.-pertraukė jį Leila.-Aš pati. Sutvarkysiu viską čia ir pati atvažiuosiu.
...
Tomas įsiveržė į brolio kambarį nė nepasibeldęs.
-Tavęs niekas nemokė belstis?-susiraukė Bilas kątik atsitraukęs nuo Šeilos.
-Gana burkuot. Leila grįžta.
-Kąąąąąą????
-Ką girdėjai. Leila grįžta.
-O?-Bilas pamakalavo pirštu ore.
-Nežinau. Ko gero ne.-į neištartą brolio klausimą atsakė Tomas.
-Kągi.-nušvito Bilas.-Vėl bus viskas kaip anksčiau...

Ch.63.

Grįžusi Sila rado Leilą sėdinčią ant tos pačios sofos. Tik dabar ji rankoje laikė telefoną ir žiūrėdama į jį šypsojos.
-Ir ką reiškia ta tavo šypsena?-Sila trenkė krepšį ant grindų ir nusirengė.
-Aš grįžtu pas juos.-cyptelėjo Leila.
-A..? Ką aš praleidau?-Sila susiraukė.
-Aš kątik kalbėjau su Tomu. Aš grįžtu pas juos.-vis dar šypsodamasi pasakė blondinė.
-O kaip aš?-Sila nuleido galvą.
-Apie tai ir noriu pasišnekėti.-Leila parodė Silai sėstis šalia jos.-Turiu tau pasiūlymą. Jeigu tu sutiksi su visomis sąlygomis, tau daugiau niekada nereikės niekuo rūpintis.
Sila susikėlė kojas ant sofos ir žvilgsniu leido Leilai tęsti.
-Tu galėtum likti čia, šitam name. Ir mano tėvų santaupos būtų skirtos tau.-Silos akys suspindo.-Bet. Tu turi nustot gert. Kaip kad nustosiu ir aš. Ir susitvarkyt gyvenimą.
-Aš pasistengsiu.-pažadėjo Sila.
-Jeigu sužinosiu, kad mane maustai.-nusijuokė Leila.-Išspirsiu tave lauk.
Sila nusijuokė kartu ir atsidėkodama apkabino draugę.
-Tai kada ketini mane palikti?
-Tikriausiai jau rytoj ryte, jei man pavyks gauti bilietą.
-Aš tau padėsiu jį gaut.-nusijuokė Sila ir abi merginos puolė prie kompiuterio.
...
Šeila sėdėjo ant sofos visomis keturiomis savo galūnėmis apsivijusi Bilą. Šis sėdėjo padėjęs galvą merginai ant peties.
-Tai, Leila grįžta?-nedrąsiai paklausė mergina.
-Atrodo.-truktelėjo pečiais Bilas.
-Kaip manai, ji viena ar...?
-Viena.-šyptelėjo vaikinas ir pažiūrėjo į Šeilą.-Net jeigu ir grįžtų ne vieną, neketinu tavęs palikt dėl kitos. Dėl bet kurios kitos.
-Džiugu tai girdėt.-išsišiepė Šeila.-Kaip manai, kaip Leila reaguos į mudu?
-O kaip turėtų?-Bilas pakėlė vieną antakį.
-Na, visgi judu...
-Šeila, kas buvo pražuvo. Ji turi Tomą.
-Tu teisus. Na, bent jau ne mes vieni šiuose namuose būsim laimingi...-Šeila paslėpė veidą Bilo plaukuose.
-Tas tai tiesa. Tomas jau dabar visur vaikšto kaip apsirūkęs.-nusijuokė Bilas ir vėl padėjęs galvą Šeilai ant paties užsimerkė.

Ch.64.
Leila stovėjo oro uoste atsirėmusi į sieną ir be perstojo kramtė nagus.
-Ar baigsi?-trnkė jai per nagus Sila.
-Aš tik bijau...-nusipusrtė Leila.
-Juk ne pirmą kartą lėktuvu skrendi.-pavartė akis draugė.
-Ne lėktuvu skristi bijau. Bijau Tomo.
-Nu gi čia dabar.-nusijuokė Sila.-Tau su galva gerai?
Leila truktelėjo pečiais ir šyptelėjo. Sulaukusi savo eilės Leila atsiglėbesčiavo su Sila ir praėjo patikrinimą. Jau už trijų valandų ji stovės Londono oro uoste ir žvelgs Tomui į akis.
Atsisėdusi lėktuve Leila dar labiau jaudinosi. Praėjo visas mėnesis. Kas jeigu Tomas jos laukia tik tam ,akd pasakytų, kaip jos nekenčia? Kas jeigu yra kita ir Tomui Leilos nebereikia? Ne ne ne ne. Viskas bus gerai..
...
Tomas dirstelėjęs į laikrodį pašoko. Už valandos Leila bus čia ir jam pačiam reikėjo ją paimti iš oro uosto. Greitai apsirengęs jis išdūmė iš savo kambario pas brolį.
-Apsimesiu, kad šito nemačiau.-Tomas greitai prisidengė akis, nes Bilo kambaryje išvydo tai, ko nesitikėjo.
-Aš juk tave mokiau, kad reikia belstis.-Bilas greitai nulipo nuo Šeilos ir užsiklojo.
-Nesvarbu.-nusiuokė Tomas.-Atsiprašau Šeila, bet man labai reikia Bilo.-pasakė ir mostelėjęs Bilui, kad šis ateitų, pasišalino iš kambario. Nulipęs į apačią Tomas nekantriai laukė brolio.
-Ir kam tau manęs prireikė.
-Už valandos Leila jau bus čia.-sumosikavo Tomas rankom.
-Tai ką?-truktelėjo pečiais Bilas.
-Tai tą, kad būtų malonu iš mano ir jūsų pusės, jei bent jau padoriai pasitiktumėm.-Tomas susikikeno ir nužiūrėjo Bilą, kuris stovėjo vien tik su apatiniais. Bilas nuraudo.
-Bus padaryta. Pats ją parsiveši?
-Taip.-linktelėjo Tomas ir pasuko link durų.
-Tomai?-dar sustabdė jį Bilas. Tomas klausiamai pžavelgė į jį.-Jei Leila bus ne viena, ar galėtum iš anksto pranešti?-kaltai šyptelėjo.
-Ji bus viena, nesijaudink. Bet jeigu kas...-gužtelėjo Tomas ir išėjo. Bilas giliai atsiduso ir greitai sumurmėjo trumpą maldelę, kad tik Leila būtų viena.
...
Tomas neskubėdamas pasiekė oro uostą ir sustojo arčiausiai įėjimo rastoje vietoje. Leilos lėktuvas būtent šią minutę turėjo nusileisti. Tomas išlipo iš automobilio ir įėjo oro uostą. Viduje buvo pilna žmonių ir Tomas ėmė dairytis Leilos. Po gerų dvidešimties minučių juodoje žmonių masėje sušmėžavo sniego baltumo plaukai ir po kelių sekundžių Tomo glėbyje stovėjo jo mergina.

Ch.65.

Tomas stovėjo apkabinęs savo blondinę ir su pasitenkinimu gėrė jos kvapą. Leila buvo apsivijusi Tomą visomis galūnėmis.
-Atsiprašau.-kartojo Tomui ir lūpomis lietė jo veidą.-Atsiprašau...
-Viskas gerai.-ramino ją Tomas.-Negi, eime. Laikas namo.-nusišypsojo jis ir pasuko link išėjimo. Visą kelią Tomas nepaleido Leilos rankos iš savo delno.
-Bilas apsidžiaugs tave pamatęs.-vos pajudėjus link namų tarė vaikinas.
-Ar tikrai?-šyptelėjo mergina.-Juk jo sugulovės neatsivežiau.-pruknštelėjo.
-Dėl to ir apsidžiaugs.-Tomo veidą puošė kreiva šypsenėlė.
-Kaip tai suprast?-pasimetė Leila.
-Tuoj viską išsiaiškinsi.-išlaikė paslaptį Tomas ir įsmeigė žvilgsnį į kelią. Leila neklausinėjo. Šiaip ar taip nebūtų nieko išpešusi.
Po keleto minučių Tomas įvairavo automobilį į namų kiemą. Leila giliai atsiduso.
-Lyg nė nebūčiau palikusi šių namų.-tyliai tarė ji išlipusi iš mašinos.
-Nes dabar čia ir tavo namai.-priėjo Tomas ir apakbinęs marginą pakštelėjo jai į lūpas.-Nagi eik, o aš paimsiu lagaminą.-stumtelėjo merginą durų link, o pats dingo už automobilio. Leila priėjo prie durų ir giliai įkvėpusi jas atidarė.
-Leiiiiiiiiiiiiilaaaaaaaaaaa.....-suklykė Bilas ir po kelių sekundžių traiškė Leilą savo glėby.
-Bilai, aš irgi tavęs pasiilgau, bet...Dūūūūūūūūūūstu.-sugargaliavo Leila ir Bilas kaipmat ją paleido.
-Aš tik...-nuraudo vaikinas.
-Tomas sakė, kad džiagsies mane pamatęs, bet kad šitaip...-pavartė akis blondinė.
-Tiesiog čia tavęs labai trūko.-berte bėrė Bilas jau tempdamas Leilą už rankos į svetainę.-Turiu tiek daug tau papasakot.-abu klestelėjo ant sofos. Tomas užėjęs į svetainę pasatatė lagaminą prie durų ir atsisėdo ant fotelio.
-Tada pasakok.-Leila plačiai šypsojosi ir įdėmiai žiūrėjo į Bilą, ketindama jį išklausyti. Tomas iš šono stebėjo merginą, širdyje džiaugdamasis, kad ji vėl čia. Jos buvimas čia reiškė, kad nebebus vienišas.
...
-Tomas sėdėjo užsidaręs savo kambaryje ištisas paras.-palingavo galva Bilas. Leila keistai žvilgtelėjo į Tomą.
-Jis perdeda.-pasivaipė Tomas.
-Ar tikrai?-užsiplieskė Bilas.
-Tai tik dėl to, kad tu ir Šeila davėtės po visus namus.-pagrūmojo pirštu Tomas.
-Tu ir Šeila?-išpūtė akis Leila ir įsispitrijo į Bilą.
-Am...-pasimetė šis.-Na, taip.-šyptelėjo.
-Tada sveikinu.-Leila „vyriškai“ pasapudė ranką Bilui.Tomas prunkštelėjo.-Beje, o kur Šeila?
-Ji turėtų netrukus grįžti.-Bilas dirstelęjo į laikrodį.
-Puiku.-nusišypsojo blondinė ir pakilo.-Arbatos?
-Aš atsisakysiu.-Bilas pašoko.-Šiandien kilo keletas minčių naujoms dainoms, tad jums leidus...-Bilas plačiai nusišypsojo ir paliko kambarį. Leila pasisuko į Tomą. Šis jau stovėjo prie pat jos ir rankomis siekė paliesti jos kūną.
-Galima vietoj arbatos gauti tave?-švelniai šyptelėjo ir pakštelėjo Leilai į nosį. Leila išsisuko iš jo glėbio.
-Tik po to, kai užneši mano lagaminą viršun.-nusijuokė ir akimirksniu dingo iš kambario. Tomas skardžiai nusijuokė ir paėmęs Leilos lagaminą pakilo laiptais į antrąjį aukštą.
Leila stovėjo viduryje Tomo kambario ir plačiai besišypsodama laukė jo. Užėjęs į kambarį Tomas pastatė jos lagaminą ir uždaręs kambario duris priėjo prie merginos. Ši, vis dar besišypsodama, rankomis apsivijo jo kaklą. Tomas tvirtai apkabino ją per liemenį ir prisitrukė kiek įmanoma arčiau. Viena ranka patraukęs jo plaukus, Tomas tyliai šnabždėjo jai į ausį:
-Daugiau niekada nedrįsk manęs palikt. Net penkioms minutėms.
-Pažadu. Daugiau niekada.-sušnabždėjo Leila ir savo lūpomis suirado Tomo.-Myliu tave, Tomai Kaulitzai.
-Aš tave taip pat.


Ch.66.

Po pusantrų metų.

Tomas nekantriai trypčiojo prie savo kambario durų ir vis traukė kostiumines kelnes žemyn.
-Leila, mes tikrai pavėluosim.-tarstelėjo dirstelėjęs į laikrodį.
-Dar sekundėlę.-pasigirdo balsas iš kitos gurų pusės. Tomas pavartė akimis.
-Leila...-vėl pradėjo, bet durys atsidarė.-A...tu atrodai nuostabiai.-Tomas išplėstomis akimis žiūrėjo į savo merginą.
-Aš vis dar manau, kad man reikėjo imti raudoną suknelę.-susiraukus murmėjo Leila.
-Mėlyna tau puikiai tinka.-Tomas apsilaižė lūpas ir viena ranka apkabino merginą.
-Pataikūnas.-išsišiepė blondinė ir pasistiebusi pabučiavo Tomą.
-Klausykit, Šeila manęs nesulauks ir pabėgs.-sumurmėjo Bilas išėjęs iš kambario. Leila nužiūrėjo jį nuo galvos iki kojų.
-Bilai...-iškvėpė.-Atrodai nuostabiai.
Tomas prukštelėjo.
-Ne jis vienas su kostiumu.-papūtė krūtinę ir vėl timptelėjo kelnes žemyn. Leila tik nusijuokė.
-Judam?-nervingai paklausė Bilas.
Trijulė paliko namus. Kieme jų laukė dailiai papuoštas limuzinas. Vos jiems patogiai įsitaisius, jis pajudėjo link bažnyčios.
...
Leila prisėdo šalia Šeilos, kuri buvo pasipuošusi nuostabia, sniego baltumo suknele.
-Šventė nuostabi, ponia Kaulitz.-nusijuokė blondinė.
-Niekad nepriprasiu prie šios pavardės.-su plačia šypsena veide atsakė Šeila.-Bet taip, šventė nuostabi...
-Bet vistiek nesuprantu, kam reikėjo?-Leila gurkštelėjo šampano.-Juk vistiek viskas ir toliau bus taip pačiai, tik tavo pavardė pasikeitė.
Šeila jau žiojosi atsakyti, bet ją pertraukė Bilas. Tiksliau jis pertraukė visus, mat pareikalavo tylos savo kalbai.
-Ačiū, kad šandien čia susirinkote.-pradėjo jis. Keletas žmonių prunkštelėjo. Šeila pakilo ir nuėjo prie savo vyro. Leila akimis ieškojo Tomo.-Šventė nuostabi, tiekiuosi niekas nenuobodžiaujat.-salėje pasigirdo murmesys. Leila su šypsena veide stebėjo Bilą ir nė nepajuto kaip šalia jos priėjo Tomas.-Mes jums turime dar vieną naujieną.-plačiai išsišiepė Bilas ir viena ranka apkabino Šeilą.-Mūsų šeima gausėja.-salė nuščiuvo.-Tai yra, Šeila laukiasi.-paaiškio visiems Bilas ir salėje nuaidėjo plojimai ir juokas.
-Tai vestuvės iš reikalo?-garsiai nusijuokė Tomas. Bilas sužaibavo akimis, tačiau vistiek juokėsi. Daugiau nieko nebesakęs Bilas pasisuko į Šeilą ir ją pabučiavo.
Leila pasisuko į Tomą ir kreivai jį nužvelgė.
-Kas?-truktelėjo pečiais vaikinas.
-Jų vestuvės ne iš reikalo.-nusijuokė mergina ir trinktelėjo Tomui per nagus.-Baik tampyti šitas kelnes.
-Aš nekaltas, kad jos vis sulenda ten kur nereikia.-Tomas iškėlė rankas aukštyn ir pasimuistė, kad kelnės šiek tiek nusmuktų.
-Reikia pradėti tave pratinti nešioti normalias kelnes.-prinkštelėjo Leila ir gurkštelėjo šampano.
-Aš ir taip jau nešioju mažesnes kelnes nei anksčiau.-paprieštaravo Tomas.-Beje, kiek jau šiandien išgėrei?
-Tai vis dar pirmoji mano taurė.-susiraukė mergina.-Negi po šitiek laiko vis dar manai, kad vėl pradėsiu gerti?
Tomas keistai nusivaipė ir vėl pradėjo tampyti savo kelnes.

Ch.67.
Leila išgėrė paskutinį gurkšnį šampano iš savo taurės ir stebėjo Bilą, kuris pro žmones brovėsi link jos ir Tomo. Jis kreivai nužvelgė Tomą, trukiantį kelnes iš užpakalio.
-Leila,-kreipėsi į merginą.-Turi iki savo vestuvių pripratinti jį nešioti bent jau kostiumines kelnes.-nusijuokė.
-Tai bus mano misija.-iškėlė pirštą blondinė.
-Mums jau laikas.-prie Bilo prisišliejo laiminga Šeila.
-Lauksim jūsų grįštant.-Leila stipriai apkabino Šeilą, tada Bilą.
-Gero...am...tiek to.Gero medaus mėnesio.-baigęs traukytis kelnes palinkėjo Tomas. Bilas kreivai šyptelėjo ir paėmęs Šeilą už rankos tempė ją link išėjimo.
Žmonės pašėlo rėkti ir ploti iš džiaugsmo. Visi vienas per kitą linkėjo jiems gero medaus mėnesio ir lydėjo akimis.
-Gal ir mes dingstam iš čia?-šunyčio akimis pažiūrėjo Tomas į Leilą.-Aš velniškai noriu nusimauti šias kelnes.-suinkštė. Leila pritariamai linktelėjo ir susirinkusi savo daiktus kartu su Tomu paliko besitęsiančią šventę.
Važiuojant namo Tomas vis dar nerimo, bet Leila jau nebekreipė į jį dėmesio. Ji žiūrėjo pro langą į lekiančius vaizdus ir kažką tyliai niūniavo. Staiga Tomas nurimo ir plačiom akim pažiūrėjo į merginą.
-Paniūniuok dar. Tą patį.-paprašė ir Leila vėl siniūniavo kažokią neiaškią melodiją. Tomas greitai ją įsiminė ir pradėjo niūniuoti kartu.-Nepamiršk jos, jei natyčia aš pamirščiau.-nusijuokė.
Grįžus namo Tomas sustojo koridoriuje ir iškart nusmovė kelnes.
-Palaima.-atsiduso ir šveitė kelnes tiesiai į šiukšlių dėžę.
-Tundra.-nusijuokė Leila. Tomas kreivai į ją pažiūrėjo.
-Tau gerai, į subinę visą vakarą niekas nelindo.-iškišo liežuvį.-Einam, paniūniuosi man dar tą pačią melodiją.
Leila truktelėjo pečiais ir nusekė paskui Tomą į jo kambarį, vėl niūniuodama. Tomas kambaryje suirado popieriaus lapą ir įdėmiai klausydamas Leilos kažką rašė.
-Viskas, tik tiek tesigavo.-nustojo mergina.
-Gerai.-sumurmėjo Tomas ir vis dar kažką rašė. Netrukus atkišo primargintą lapą jai.-Ar galėtum pabandyti tai? Ta pačia melodija?
Leila keletą sekundžių skaitinėjo žodžius.
-I put my name on the line for love
'Cause this is what I've been waiting for
I saw it all like a sign above
So follow me, follow me...Ei, čia gerai gaunasi.-stryktelėjo ji ir paėmusi iš Tomo pieštuką prirašė dar keletą eilučių.
-O priedainis turėtų skambėti taip.-tarė Tomas ir tyliai uždainavo.- Say it loud
(Uh huh, uh huh, uh huh)
We'd love to love to love ya'
Love to love to love ya'
-Me like it.-suspirgėjo Leila ir užšoko ant Tomo.-Tu genijus.-pabučiavo jam į žandą.
-Sukurti dainai genijum būti nereikia.-nusijuokė Tomas.-Beje, vien šito neužteks.-pasimaivė ir apsivijęs merginą rankomis nešėsi ją link lovos.

Ch.68.

Tomas lėtai bučiavo Leilos kaklą rankomis ieškodamas suknelės užtrauktuko. Netrukus suknelė gulėjo ant žemės ir Leila mėlynomis akimis žiūrėjo į Tomą. Kiekvienas Tomo prisilietimas degino jos odą. Jos viduje kilo žodžiais nenusakoma aistra. Ji rankomis suspaudė Tomo marškinių apačią ir nutempė juos nuo jo kūno. Tomo pirštai lakstė Leilos kūnu, lietė kiekvieną nuogos odos lopinėlį.
-Tomai...-atsiduso ji ir kai Tomas įvėlė savo pirštus į josios plaukus, ji atlošė galvą ir visiškai atsidavė į Tomo rankas...
...
Kitą rytą Leila pabudo pirmoji. Atsargiai atsisėdusi lovoje ji stebėjo šalia miegantį vyrą. Tomas gulėjo pasisukęs į ją. Ji tyrinėjo jo veidą. Pirštais lietė švelnią odą. Tomo akių vokai sujudėjo ir jis prasimerkęs šyptelėjo.
-Kutena.-sukikeno ir dar labiau pasisukęs į merginą ją apsikabino.-Labas rytas.
Leila jam nieko nesakiusi plačiai nusišypsojo ir apdovanojo bučiniu. Bet jį nutraukė gurgiantis Tomo pilvas.
-Pusryčiai?-nusijuokė Leila ir pakilo iš lovos.
-Kad ir kaip nenorėčiau keltis, bet pilvas reikalauja maisto.-nusijuokė Tomas ir taip pat išlipo iš lovos.
Vos jie nusileido į virtuvę, jų veidus perkreipė nustebimo minos.
-Ką jūs čia darot?-Leilai atvipo žandikaulis ir ji plačiom akim žiūrėjo į Georgą ir Gustavą.
-Mes vakar likom čia.-sukikeno Gustavas.-Kokių simfonijų prisiklausėm.-skambiai nusijuokė. Leila skaisčiai nuraudo ir pasislėpė už šaldytuvo durelių.
Tomas sukikeno ir padėjo Leilai ruošti pusryčius.


-Fu, kaip jūs galit taip riebiai valgyt.-susiraukė Georgas ir įtariai nužiūrėjo keptą kiaušinienę su dešrelėmis ir sūriu. Leila besimaivydama pakabino didelį šaukštą kiašinienės ir plačiai išsižiojus sugrūdo burnon. Georgas susiraukė ir nusipurtė.
-O mes vakar dainą parašėm.-pilna burna pasigyrė Tomas. Gustavas sudomintas prisilinko kėdę arčiau stalo.
-Apie ką?-pasiteiravo.
-Apie meilę.-suprunkštė Tomas. Leila tyliai sukikeno nuleidusi akis į lėkštę.
-Tai gal jau ir jūs tuoj vestuves kelsit, jei jau dainos apie meilę?-suprunkštė Georgas. Tomas pažiūrėjo į jį žudančiu žvilgsniu.
-Shut up.-susijuokė Leila ir apsipjovė Georgą. Gustavas pratrūko juokais.
-Nu man dar taip nebuvo...-murmėjo Georgas trukdamasis iš plaukų dešrelės gabalėlį.
-Atsiprašau.-susitraukė Leila.-Tik viskas taip juokingai nuskambėjo. Dainos apie meilę, vestuvės...-kvatojo ji.
-Jei ir toliau taip duositės, kaip vakar, vestuvės bus neišvengiamas dalykas.-iškėlė pirštą Gustavas.
-Kliedi.-Leila pakilo nuo stalo ir sumetė indus į kriauklę.-Aš einu prasidainuot, Tomukai, išplauk indus?-patampė Tomą už žandų ir greit nešė kudašių iš kambario.
-Tomukai, išplauk ir mūsų puodelius.-pamėgdžiojo Leilą Gustavas ir atkišo savo bei Georgo puodelius.
-Aš tau tuoj išplausiu...-išsišiepęs sušypšte Tomas ir užsivaikė Gustavą po visą namą.

Ch.68.

Tomas lėtai bučiavo Leilos kaklą rankomis ieškodamas suknelės užtrauktuko. Netrukus suknelė gulėjo ant žemės ir Leila mėlynomis akimis žiūrėjo į Tomą. Kiekvienas Tomo prisilietimas degino jos odą. Jos viduje kilo žodžiais nenusakoma aistra. Ji rankomis suspaudė Tomo marškinių apačią ir nutempė juos nuo jo kūno. Tomo pirštai lakstė Leilos kūnu, lietė kiekvieną nuogos odos lopinėlį.
-Tomai...-atsiduso ji ir kai Tomas įvėlė savo pirštus į josios plaukus, ji atlošė galvą ir visiškai atsidavė į Tomo rankas...
...
Kitą rytą Leila pabudo pirmoji. Atsargiai atsisėdusi lovoje ji stebėjo šalia miegantį vyrą. Tomas gulėjo pasisukęs į ją. Ji tyrinėjo jo veidą. Pirštais lietė švelnią odą. Tomo akių vokai sujudėjo ir jis prasimerkęs šyptelėjo.
-Kutena.-sukikeno ir dar labiau pasisukęs į merginą ją apsikabino.-Labas rytas.
Leila jam nieko nesakiusi plačiai nusišypsojo ir apdovanojo bučiniu. Bet jį nutraukė gurgiantis Tomo pilvas.
-Pusryčiai?-nusijuokė Leila ir pakilo iš lovos.
-Kad ir kaip nenorėčiau keltis, bet pilvas reikalauja maisto.-nusijuokė Tomas ir taip pat išlipo iš lovos.
Vos jie nusileido į virtuvę, jų veidus perkreipė nustebimo minos.
-Ką jūs čia darot?-Leilai atvipo žandikaulis ir ji plačiom akim žiūrėjo į Georgą ir Gustavą.
-Mes vakar likom čia.-sukikeno Gustavas.-Kokių simfonijų prisiklausėm.-skambiai nusijuokė. Leila skaisčiai nuraudo ir pasislėpė už šaldytuvo durelių.
Tomas sukikeno ir padėjo Leilai ruošti pusryčius.


-Fu, kaip jūs galit taip riebiai valgyt.-susiraukė Georgas ir įtariai nužiūrėjo keptą kiaušinienę su dešrelėmis ir sūriu. Leila besimaivydama pakabino didelį šaukštą kiašinienės ir plačiai išsižiojus sugrūdo burnon. Georgas susiraukė ir nusipurtė.
-O mes vakar dainą parašėm.-pilna burna pasigyrė Tomas. Gustavas sudomintas prisilinko kėdę arčiau stalo.
-Apie ką?-pasiteiravo.
-Apie meilę.-suprunkštė Tomas. Leila tyliai sukikeno nuleidusi akis į lėkštę.
-Tai gal jau ir jūs tuoj vestuves kelsit, jei jau dainos apie meilę?-suprunkštė Georgas. Tomas pažiūrėjo į jį žudančiu žvilgsniu.
-Shut up.-susijuokė Leila ir apsipjovė Georgą. Gustavas pratrūko juokais.
-Nu man dar taip nebuvo...-murmėjo Georgas trukdamasis iš plaukų dešrelės gabalėlį.
-Atsiprašau.-susitraukė Leila.-Tik viskas taip juokingai nuskambėjo. Dainos apie meilę, vestuvės...-kvatojo ji.
-Jei ir toliau taip duositės, kaip vakar, vestuvės bus neišvengiamas dalykas.-iškėlė pirštą Gustavas.
-Kliedi.-Leila pakilo nuo stalo ir sumetė indus į kriauklę.-Aš einu prasidainuot, Tomukai, išplauk indus?-patampė Tomą už žandų ir greit nešė kudašių iš kambario.
-Tomukai, išplauk ir mūsų puodelius.-pamėgdžiojo Leilą Gustavas ir atkišo savo bei Georgo puodelius.
-Aš tau tuoj išplausiu...-išsišiepęs sušypšte Tomas ir užsivaikė Gustavą po visą namą.

Ch.69.

Po valandos Tomas išlydėjo Gustavą ir Georgą ir užlipo laiptais į viršų. Radęs Leilą savo kambaryje jis prisėdo šalia jos.
-Pabaigiau ją.-Leila jam atkišo lapus, kuriuose nabuvo nė mažyčio balto lopinėlio. Tomas kurį laiką įdėmiai skaitė.
-Army of love? Man patinka.-palinksėjo galva ir grąžino lapus merginai. Leila nusišypsojo iš pasitenkinimo.
-Nekantrauju ją įrašyt.-garsiai pagalvojo.
-kai tik galėsim imsimės jos.
Leila laiminga numetė lapus ant žemės ir apsivijo Tomą rankomis.
...
Šeila sėdėjo prie baseino po dideliu skėčiu ir glostė Bilo plaukus. Šis buvo priklaupęs šalia ir padėjęs galvą merginai ant pilvo kažką murmėjo.
-Tu būsi dainininkas, kaip tėtis...
-Bilai, jis tavęs dar negirdi.-nusijuokė Šeila.-Be to, jis nebus dainininkas, jei paveldės mano balsą.
Bilas trumpam susiraukė.
-Tokiu atveju, dėdė Tomas jį mokins groti gitara.-vėl išsišiepė. Šeila tik pavartė akim, bet daugiau nieko nebesakė.
Bilas kurį laiką tylėjo ir žiūrėjo į Šeilos pilvą. Paskui staiga išputė akis ir pasisuko į savo žmoną.
-O jeigu gims dvynukai?-suplojo delnais.
-Tada aš išprotėsiu.-kvatojo Šeila.-Jeigu bus dvynukai, ir dar tokie pramuštgalviai, kaip tu ir Tomas, tada man galas.
Bilas smagiai kvatojo, bet staiga surimtėjo.
-Tomas. Turėčiau jam pasakmbinti.-sumurmėjo ir pakilo ieškoti telefono.
-Taip ir padaryk.-sutiko Šeila.-Pasiteirauk, ar namas vis dar stovi.-sukikeno.
...
Leila stovėjo šalia spintos įsirėmusi rankas sau į šonus ir buvo įrėmusi piktą žvilgsnį į spintos duris.
-Tomai Kaulitzai, aš atsivarysiu buldozerį ir išversiu šitas duris.-piktai kalbėjo ji.
-Net ir tuo atveju aš iš čia nelysiu.-sucypė Tomas.
-Aš prisiekiu, kai tave iš ten išttrauksiu, tau geruoju nesibaigs.-vėl pasakė ji ir atsisuko į vonią. Na tiksliau į tai, kas iš jos liko.-Bent jau būtum vyras ir sutvarkytum...
-Ei, aš nekaltas, kad užsikišo visi vamzdžiai.-iš spintos pasigirdo silpnas Tomo balselis.-Ir to mėšlo aš nevalysiu.
-O, dar ir kaip valysi...-tyliai sumurmėjo Leila ir sukosi eiti iš kambario, kai suskambo Tomo mobilus. Suradusi jį Tomo džinsų kišenėje Leila atsiliepė.
-Klausau? Bilai!-džaigsmingai sucypė ji.-Kaip jums sekasi? Aha. Nuostabu. Stovi stovi, mes ne tiek pajėgūs, kad nuverstume namą.-nusijuokė.-Tomas? Spintoj. Abejoju ar jis iš ten išlys. Sužinosi kai sugrįši, dabar turiu jį iš ten iškrapštyt. Gerai, gerai. Perduok Šeilai, kad jos pasiilgau. Ir aš tave. Iki.
Leila padėjo mobilųjį atgal ir grįžo prie spintos.
-Tomai išlysk.-paliepė mergina.
-Nė už ką.-tvirtu balsu atsakė Tomas ir patogiau įsitaisė tarp krūvos drabužių.
-Pats prisiprašei.-truktelėjo pečiais blondinė ir paliko kambarį.

Ch.70.

Vos tik Leila paliko kambarį Tomas movė iš spintos. Įvertinęs padėtį vonioje jis susiradp mašinos raktelius ir nubildėjęs į apačią movė pro duris, kol Leila jo nepričiupo. Nors Leila jo nei neketino gaudyti.

Leila sėdėdama svetainėje minkė telefoną ir bandė išsikviesti santechnikus. Nei vienu turimu numeriu neprisiskambinusi ji galutinai neteko kantrybės. Užlipusi į viršų Tomo spintoje neberado. Dirstelėjusi per langą pamatė, kad nebėra ir jo automobilio.
-Oj Tomai, tu taip prisidirbai...-sumurmėjo ji sau ir vėl griebėsi telefono, tik šikart skambino pačiam Tomui
-Klausau?-pasigirdo jo uždusęs balsas.
-Aš tau nutrauksiu ausis.-iškart pagarsino mergina.
-Nereikės.-nusikvatojo Tomas.-Aš jau suradau santechnikus.
-Tavo laimė. Bet vistiek liksi be ausų.-jau juokėsi Leila.
-Gerai.-kvatodamas sutiko Tomas.-Tu nenorėtum važiuoti prasiblaškyti?
-Kur?
-Paslaptis. Jeigu nori, susidėk į tašę būtiniausius dalykus, aš tuoj grįšiu.-teištarė ir padėjo ragelį. Leila kvailai spoksojo į telefoną, kol susigriebė, kad reikia susidėti daiktus.
...
Tamsiaplaukė mergina įdėmiai stebėjo Tomą, besirenkantį gražiausiai atrodančius bananus. Mergina giliai įkvėpė ir drąsiu žingsniu patraukė link jo.
-Tu juk Tomas Kaulitzas?-suėmė ji jam už rankos.
-Turbūt.-kreivai šyptelėjo Tomas.-Kur pasirašyt?-iš įpročio paklausė. Mergina kiek pasimetė.
-Man autografo nereikia.-nusijuokė ir koketiškai atmetė ilgus plaukus atgal.-Aš Rėja.-ištiesė jam dęšinę ranką. Tomas ją paspaudė ir įdėmiai žiūrėjo į merginą.
-Malonu susipažinti.-tarė Tomas ir sukosi eiti, nes nebeturėjo ką pasakyti šiai merginai.
-Palauk.-sustabdė ji.-Amm...Skubi?
-Panašiai.-vėl atsisuko Tomas. Mergona pasirausė savo rankinėje ir ištraukė lapelį ant kurio užrašė savo telefono numerį.-Kai turėsi laiko.-pridūrė ji ir apsisukusi dingo tarp lentynų. Tomas dirstelėjo į lapelį ir truktelėjęs pačiais įsidėjo jį į džinsų kišenę. Pagriebęs dar vieną kekę bananų jis pasuko link kasų.

-Aš namuose.-pranešė Tomas vos tik įėjęs į namus ir iškart pasigailėjo tai padaręs. Leila išbėgo iš virtuvės ir nė nespėjus jam susigaudyti čiupo jį už ausies.
-Va dabar tai kentėsi.-stipriau suspaudė ausį ir tempdama už jos vedėsi Tomą į sveitainę.
-Ir ką dabar su manim darysi?-cypė Tomas. Leila kvatojos.
-Nežinau. Ko gero užbučiuosiu negyvai.-prunkštelėjo ir paleidusi Tomo ausį įsisiurbė jam į lūpas. Tomas atsitraukė išsišiepęs iki ausų.
-Šito teks palaukt.-palingavo galva.-Susidėjai tašę kaip prašiau?
-Taip.-atsakė Leila ir galva parodė į prie durų stovinčią tašę. Tomas pakilo ir paėmęs Leilą už rankos ir jos tašę išėjo iš namų. Įmetęs tašę į bagažinę ir pats atsisėdęs prie vairo keistai nusišypsojo ir užvedė variklį.
-Tai kur mes važiuojam?-pasiteiravo Leila.
-Pamatysi.-išsisuko nuo atsakymo Tomas ir išvairavo iš kiemo.

Ch.71.

Tomo automobilis riedėjo Leilai pažįstamom gatvėm.
-Canary Wharf?-išsižiojo Leila, kai jiedu važiavo link viešbučio.
-Taip ir žinojau, kad tau patiks.-savimi patenkintas tarstelėjo Tomas. Vos jiems sustojus Leila iššoko iš automobilio ir kol Tomas iš bagažinės traukė jųdviejų daiktus, dairėsi aplinkui.
-Čia nuostabu. Bet vistiek, kam reikėjo? Negalėjom pasilikti namie?-mergina susiraukė.
-O tau būtų įdomu pasilikti namie, kai ten tąsosi krūva murzinų santechnikų?-Tomas kilstelėjo antakį ir Leila susiraukusi pakratė galvą.-Mano planuose, daug laiko dviese.-sumurmėjo Tomas ir pabučiavęs Leilai į žandą sunešė tašes į viešbutį.Leila nusekė iš paskos.
-Palikai dar vieną bagažinėj.-parodė ji pirštu į automobilį.
-Jo mums prireiks vakare.-šyptelėjo Tomas ir priėjo prie registracijos. Leila kantriai laukė, kol jis galutinai viską sutars ir pasiims kambario raktą.
...
Bilas padėjo telefoną smagiai besijuokdamas. Šeila kreivai į jį žiūrėjo.
-Tomas užtvindė vonią.-tarė Bilas ir dar skardžiau nusijuokė, nes tai ištarus garsiai skambėjo dar juokingiau. Šeila tik išpūtė akis ir nesusipratus žiūrėjo į savo vyrą.
-Kaip tai užtvindė?-suklapsėjo blakstienom.
-Nu va taip.-duso Bilas.-Leila sakė, kad vonioj baisinė bala VISKO, kas buvo vamzdžiuose, o Tomas sėdi užsidaręs spintoj.-Bilas marškiniū kampuku valėsi juoko ašaras.
-Tomas spintoj.-prunkštelėjo Šeila ir nusisukus nuo vis dar besijuokiančio Bilo įniko skaityti žurnalą.
...
-Kur tu mane tysi?-Leila iškišo galvą iš vonios ir klausiamai pažvelgė į Tomą.
-Nesakysiu.-iškišo liežuvį jis ir toliau kuitėsi lagamine.
-Tada pats surask man drabužius.-truktelėjo pečiais mergina ir grįžo atgal į dušą. Tomas susiradęs jos tašę pradėjo joje kuistis. Ištraukęs paprastus džinsus ir niekuo neišsiskiriančią maikutę nuėjo pas merginą į dušą.
-Ei!-užklykė Leila, kai Tomas pravėrė stiklines dušo kabinos duris.-Eik iš čia.-nusijuokė ir bandė išstumti vaikiną pro duris. Bet Tomas net nesiruošė judintis iš vietos.
-O jei ir aš noriu kartu?-pakilnojo antakius.
-Gerai, pats prisiprašei.-nusijuokė Leila ir truktelėjo Tomą į vidų su visais drabužiais.
-Mes taip nesitarėm.-suniurzgėjo Tomas ir puolė rengtis kiaurai permirkusius marškinius.
-Pats sakei, kad nori kartu, tai ko dabar skundies?-juokės Leila.-Paduok man šampūną.-Leila ištiesė ranką ir užsimerkusi laukė, kol Tomas paduos jai buteliuką.
-Kerštas!-suriko Tomas ir supylė ant Leilos galvos viską, ką tik sugebėjo rasti.
-Tomai, tau galas...-suurzgė mergina besivalydama putas nuo veido ir grėsmingai artėdama prie vaikino.

Ch.72.

Leila šluostėsi šlapius plaukus rankšluoščiu rinkdama šlapius Tomo drabužius nuo grindų. Tomas vis dar stovėjo dušo kabinoje ir bandė išsiplauti visas putas iš ausų.
-Rėja?-garsiai paklausė Leila perskaičiusi ant lapelio, kurį kątik ištraukė iš Tomo džinsų kišenės. Tomas sustingo.
-A...Kažkokia mergina šiandien parduotuvėje mane užkalbino ir įkišo šitą.-teisinosi jis.
-Ir tu neketinai jo išmest?-Leila pakėlė vieną antakį. Tomas pasimetęs žiūrėjo čia į merginą, čia į lapelį.
-Prie jos negalėjau, juk supranti, nemadagu...-mykė.-O paskui pamiršau...
Leila prisimerkusi nužiūrėjo vaikiną ir įkišo lapelį atgal į kišenę. Išėjusi iš vonios trnkė durim ir atsisėdo ant lovos.
-Nesakyk, kad dėl to pyksti?-iš vonios išlindo Tomas. Leila tik gužtelėjo pečiais.-Nagi, neketinau jai nei skambint nei ką.
Leila pažiūrėjo vaikinui į akis.
-Aš nemeluoju.-nusšypsojo Tomas ir apkabino savo blondinę.
-Ant tavęs net pykt žmoniškai neįmanoma.-atsiduso ji ir taip pat jį apkabino. Tomas truputėlį atsitraukė ir nužvelgė merginą.
-Ar aš tau sakiau, kad tu labai seksuali, kai esi šlapia?-sumurkė jis ir apsilaižė lūpas.
-Tu nenormalus.-nusijuokė blondinė ir nutraukė rankšluostį, kuriuo buvo apsupęs Tomas.
...
Leila atsisėdo lovoje ir nužvelgė vaikiną. Tomas gulėjo rankas susikėlęs virš galvos ir ramiai kvėpavo. Jo veidė švietė plati šypsena. Nejučia pačios Leilos veida atsirado šypsena.
-Ir ko šypsais?-Tomas pramerkė vieną akį.
-Nežinau.-truktelėjo pečiais mergina.-Jaučiuosi keistai laiminga.
-Nes esi su manim.-patikino Tomas.
-Tu toks savimi pasitikintis.-nusvaipė Leila ir pakilo iš lovos. Tomas nepatenkintas sumurmėjo.-Tu nenorėjai šiandien kažkur manęs vestis?
-O šūdas.-susikeikė Tomas ir pašokęs iš lovos pažiūrėjo į laikrodį.-Turim pusvalandį susiruošt ir nusigaut iki vietos.-tarė ir pradėjo kuistis savo tašėje. Leila nužingsniavo į vonią ir susiradusi drabužius, kuriuos jai surado Tomas, ėmė rengtis. Grįžus į kambarį Tomas ją keistai nužiūrėjo.
-Kas? Pats juos man išrinkai.-Leila sunėrė rankas ant krūtinės.
-Aš vis neatsistebiu, koks aš šaunus.-nusijuokė Tomas.-Atrodai nuostabiai.
-Ko gero jei vilkėčiau šiukšlių maišą irgi atrodyčiau nuostabiai?-pasišaipė mergina.
-Nebent tą šiukšlių maišą išrinkčiau aš.-sukikeno Tomas ir apsirengė vieną iš savo plačiųjų maikių. Leila tik pavartė akim.

-Gal pasakysi, kur važiuosim?-pasiteiravo Leila, kai Tomas ištempė ją vidurį batų rišimosi procedūros.
-Pamatyyyyyyysi.-sumosikavo rankom Tomas ir atodarė Leilai stiklines viešbučio duris.
-Fanėėėėėėėėės!-pakraupęs suriko Tomas ir puolė bėgti mašinos link. Leila stovėjo vidurį šaligatvio ir bandė susigaudyti kas čia vyksta. Atsipeikėjo tik tada, kai kažkokia mergina skaudžiai timptelėjo jos plaukus.
-Eiiii, kuriai veidą pagražint?-Leila sugniaužė kumščius, bet nespėjus niekam užvožti, ją sugriebė dvi tvirtos rankos ir nusitempė į automobilį.-Aš jas visas suvažinėsiu...-murmėjo Leila ir piktai žiūrėjo į besijuokiantį Tomą.
-Tai kad už vairo sėdžiu aš...-kvatojo.
Leila žudančiu žvilgsniu pažiūrėjo į Tomą ir šiam užsisukus skaudžiai įžnybė jam į šoną.

Ch.73.

-Klausau?-atsiliepė tamsiaplaukė mergina.
-Nemaniau, kad lauki mano skambučio.-vaikinas nusijuokė.
-Nelaukiau. Tikėjausi, bet nelaukiau.-kikendama išsisuko mergina.
-Šaunu. Turiu pasiūlymą. Už dvidešimties minučių galiu būti visas tavo.-tarė vaikinas ir laukė atsakymo.
-Už dvidešimt minučių? Gerai...
...
Leila žiūrėjo čia į Tomą, čia į automobilio bagažinę.
-Bet jis buvo čia.-sumurmėjo.
-Žinau.-ramiai pasakė Tomas.
-Tai kur jis?-simosikavo rankom mergina.
-Nežinau, bet akivaizdu, kad nevalgę būti negalim.-Tomas truktelėjo pečiais.
-Tada važiuok ir parvežk.-Leila stumtelėjo vaikiną link vairuotojo durelių.
-O kaip tu?-Tomas kreivai pažiūrėjo į merginą.
-Aš čia nenumirsiu. Turėsiu laiko užrašyt mintis.-ji iš po vairuotojo sėdynės ištraukė keletą tuščių lapų ir tušinuką.
-Tada aš pasistengsiu kuo greičiau.-Tomas pakštelėjo merginai į kaktą ir sėdęs į automobilį išvažiavo.Kai per veidrodėlį nebematė Leilos, išsitraukė telefoną ir lapelį su Rėjos numeriu.

Leila pasislinko arčiau laužo ir toliau niūniuodama rašė, kas tik šaudavo galvon.

Does it hurt me?
Wanna feel how it feels?
Wanna know how it doesn‘t hurt me?
You wanna hear `bout the deal I‘m making?

You...You and me..
And if I only could
Make a deal with God
And I‘d get him to swap our places
Be running up that road
Be running up that hill
Be running up that building

And if i only could

If you don‘t wanna hurt me
But see how deep the bullet lies
Unaware is thunder in our heartbeat
It‘s so much hate for the ones we love?
Tell me we both matter, don‘t we?

You...You and me...
You and me won‘t be happy
And if i only could
Make a deal with God
And I‘d get him to swap our places
Be running up that road
Be running up that hill
Be running up that building...

Perskaičius žodžius Leilai suspaudė širdį.
-Net negalvok.-trinktelėjo sau per kaktą ir apvertusi lapą rašė toliau.
...
-Tu vėluoji.-nė nepasisveikinusi sumurmėjo Rėja ir įlipo į Tomo automobilį.
-Meldžiu atleidimo.-pasimaivė šis ir pasuko į siaurą gatvelę.-Tagi, aš tavo dviems valandoms.-pakilnojo antakius.-Ką ketini su manim veikti?
-Ketinu įsitikinti ar tu tikrai toks, kokiu dediesi prieš kameras.-Rėja įdėmiai žiūrėjo į Tomo veidą ir kreivai šypsojosi.

Ch.74.

Iš apmąstymų Leilą pažadino automobilio šviesos. Iš sustojusio automobilio iššoko Tomas ir per kelias sekundes atsidūrė šalia merginos.
-Atsiprašau, kad priverčiau ilgai laukti.-Tomas apkabino Leilą, bet ši tik nemaloniai nusipurtė.-Tau šalta?
Leila pasimetusi linktelėjo. Tomas greitai išsinėrė iš savo džemperio ir užmetė merginai ant pečių. Džemperis kvepėjo ne juo. Leila stipriai suspaudė lapus ir prisimerkusi stebėjo Tomą, traukiantį krepšius iš mašinos.
-Tau viskas gerai?-paklausė atsisukęs.
-Taip.-Leila kreivai šyptelėjo ir švystelėjo primargintus lapus į laužą. Tomas ją stebėjo.-Nieko gero neparašiau.-vienu sakiniu Leila pateisino keistą savo elgesį.
-Nesijaudink, tikrai sukursi ką nors gero. Sulčių?-iš krepšio ištraukė didelį butelį apelsinų sulčių.
-Sultys?-nusijuokė mergina.
-Aš už vairo, o tau gerti negalima.-Tomas truktelėjo pečiais ir atsuko butelį. Leila krepšyje surado stiklinę ir atkišo ją Tomui.
...
Tomas rijo Rėją akimis. Mergina sėdėjo jam ant kelių ir pirštu vedžiojo per jo lūpas.
-Ar man tik atrodo, ar Tomas Kaulitzas dvejoja?
Tomas nuvijęs šalin mintis apie Leilą įsisiurbė merginai į lūpas ir paleido savo rankas į darbą...
...
-Ar tau tikrai viskas gerai?-paklausė Tomas, kai Leila nesureagavo į jo bučinį.
-Man negera.-Leila susiėmė už burnos ir paėjusi keik toliau nuo Tomo paleido savo skrandžio turinį lauk.
-Vežu tave namo.-sumurmėjo Tomas ir priėjęs prilaikė merginos plaukus.

Ch.75.

Vos įlipusi į automobilį Leila šveitė Tomo džemperį kuo toliau. Atsisėdusi ant galinės sėdynės ji nusisuko nuo Tomo į langą ir visą kelią iki viešbučio į jį net nepažiūrėjo. Tomas vairuodamas tylėjo ir tik karts nuo karto per veidrodėlį žvilgtelėdavo į merginą, kuri atrodė keistai tyli ir išblyškus. Vos tik jis sustojo prie viešbučio Leila šoko iš mašinos ir nė neatsisukdama nuskubėjo į kambarį.
...
Tomo rankos slydo merginos kūnu ir teikė jai beprotišką malonumą. Kaskart atsitraukus įkvėpti daugiau oro, į Tomo galvą lindo Leila. Bet vos Tik Tomas lūpomis paliesdavo Rėjos kūną, Leila jam nebeegzistuodavo...
...
Tomas įėjęs į kambarį įvertino situaciją. Kambaryje buvo tamsu ir tik iš vonios, pro mažą durų plyšelį sklido mažytis šviesos ruožas. Priėjęs prie vonios, jis pravėrė duris ir apžvelgė ryškiai apšviestą patalpą. Leila sėdėjo padėjusi galvą ant klozeto.
-Atrodai klaikiai.-sumurmėjo Tomas prieidamas prie jos.
-Žinau ir be tavęs.-atsikirto blondinė.-Palik man vieną.
-Bet...
-Tomai, užsikišk ir dink iš vonios.-Leila prisimerkusi nužiūrėjo vaikiną ir Tomui permelkė paširdžius. Už ką? Kodėl?
Daugiau nebesiginčydamas jis paliko ją vieną. Leila dar kurį laiką piktai dėbsojo į vonios duris, bet galiausiai neišlaikiusi pravirko.
-Kas tau darosi?-kalbėjo su savim.-Juk jis nieko nepadarė.

Tomas sėdėjo ant lovos susiėmęs galvą ir mąstė. Ką jis žino? Iš kur? Jis papurtė galvą – nieko ji nežino ir nesužinos.
-Tomai?-jo apmąstymus nutraukė tylus Leilos balsas.
-Tau geriau?-šaltai paklausė jis.
-Taip.-Leila nusipurtė.-Aš...atsiprašau. Kad sugadianu mums vakarą.-jis priėjo prie Tomo ir jį apsikabino.
-Tu nekalta.-šyptelėjo Tomas. „Kaltas aš“ – pagalvojo.
Nusispyręs batus Tomas atsigulė šalia pasiguldydamas ir savo blondinę.
-Myliu tave.-sušnabždėjo jis ir pabučiavo Leilos plaukus. Ji nieko neatsakė, tik patogiau įsitaisė ant Tom krūtinės, giliai traukdama į save jo kūno kvapą.
...
Rėjos kūnas išsirietė, kai ji pasiekė malonumo viršūnę. Tomo kūnas suglebo virš jos. Kurį laiką automobilyje buvo girdėti tik gilus alsavimas.
-Nemaniau, kad tu tai padarysi, turėdama merginą.-pasiveipė Rėja.
-Nekalbėk apie tai.-susiraukė Tomas ir atsisėdo. Rėja lėtai prisiartino prie Tomo ir pasilenkusi ėmė lėtai laižyti jo kaklą.
-Vis dėl to esi toks, kokį tave įsivaizduoja kitos. Vienos nakties nuotykiai, jokios meilės...-šnabždėjo mergina.
-Aš myliu Leilą.-suurzgė Tomas.
-O atrodo visai kitaip...-Rėja truktelėjo pečiais susiradusi Tomo lūpas į jas įsisiurbė. Tomas šiurkščiai ją nustūmė.
-Renkis.-mestelėjo.-Vežu tave namo.

Ch.76.

Bilas sėdėjo lovoje bandydamas susigaudyti, kas jį prižadino. Paklaikusiu žvilgsniu jis žiūrėjo į blausiai apšviestą akvariumą kai ant ant naktinio stalelio suvibravo jo telefonas, pranešdamas apie praleistą skambutį.
-Tikiuosi reikalas labai svarnžbus.-sumurmėjo, kai jam perskambinus atsiliepė Leila.
-Bilai, man labai reikia tavo pagalbos.-Leilos balsas skambėjo liūdnai.
-O tau negali palaukti? Aš dabar miegu.-jis nusižiovavo, o šalia jo pasimuistė Šeila.
-Bilai, man atrodo, kad tavo brolis mane apgaudinėja.-išbėrė Leila.
-Turi pagrindo taip manyti?
-Ne, bet...
-Taigi. Tomas tave myli, Leila. Nemanau, kad jam reikia kitų.
-Bet...
-Leila, nesiginčyk. Labanakt.-vėl nusižiovavo ir nutrenkęs telefoną ant žemės patogiau įsitaisė lovoje.
Leila, nieko nepešusi iš Bilo, atsisėdo į minkštą krėslą, prisidegė cigaretę ir pasiruošė laukti, kol prabus Tomas...

...
Tomas sunkiai pramerkė akis ir apsidairė kambaryje. Jis gulėjo tuščioje lovoje su visais drabužiais. Kambarį apšvietė skaisti saulė, pro praviras balkono duris pūtė lengvas vėjelis atnešdamas cigarečių dūmų kvapą. Tomas pakilo iš lovos ir neskubėdamas nužingsniavo į balkoną, pakeliui pagreibdamas savąjį pakelį cigarečių.
Leila sėdėjo ant didžiulio pinto krėslo, surietus kojas po savimi, ir tuščiu žvligsniu žiūrėdama į gatvę rūkė.
-Labas rytas.-Tomas žengė prie jos ir pabučiavo jai viršugalvį.-Nesimiega?
Leila papurtė galvą ir šyptelėjo puse lūpų.
-Galima palaikysiu tau kompaniją?-paklausė jis ir nelaukęs atsakymo klestelėjo į tokį pat didelį krėslą. Jis išsitraukė cigaretę ir ėmė kuistis kišenėse ieškodamas kuo prisidegti.
-Imk.-nusijuokė Leila atkišdama jam savo savo rožinį žiebtuvėlį.
-Dėkui.-tarė Tomas ir prisidegęs iš lėto traukė pirmuosius dūmus.-Tau viskas gerai?
-Tomai, aš noriu namo.-Leila nedrąsiai šyptelėjo ir pažvelgė Tomui į akis.
-Gerai.-jis truktelėjo pečiais.-Važiuokim namo.
Leilos veidą papuošė šypsena ir ji, prišokusi prie Tomo, apdovanojo jį ilgu bučniu.
-Mmmm...-sumurkė Tomas, kai Leila atsitraukė.-susirink daiktus ir važiuosim.-nusišypsojo.
-Manau galim dar šiek tiek pasilikti.-Leila įsitaisė Tomui ant kelių ir pradėjo lūpomis keliauti jo kaklu...
...
-O dabar galim važiuoti.-nusijuokė Leila. Susirinkusi savo išmėtytus drabužius ir juos apsirengusi Leila nužvelgė ant lovos išsidrėbusį nuogą Tomą.
-O aš mielu noru viską pakartočiau.-sumurkė Tomas ir atsisėdęs nuo žemės sugraibė savo džinsus.
-Namuose.-priėjo prie jo Leila ir pakštelėjusi į lūpas pradėjo krautis savo daiktus.

Ch.77.

Tomas sustabdė automobilį prie šviesoforo ir pasisukęs pažiūrėjo į Leilą, bet jo dėmesį patraukė tamsiaplaukė, einanti šaligatviu. Jo siaubui Leilai žiūrėjo į tą pačią pusę.
-Ten toliau sustok.-sumurmėjo ji ir Tomas pravažiavęs šviesoforą sustojo. Leila nieko nelaukusi iššoko iš automobilio ir nubėjo link Rėjos. Tomas paklaikusiomis akimis stebėjo abi merginas. Jos kažką kalbėjo ir, didžiausiam Tomo siaubui, pasuko link jo. Leila atsisėdo į savo vietą automobilio priekyje, Rėja atsisėdo gale.
-Tomai, tai Rėja. Darželio laikų draugė.-pristatė ją Leila. Tomas lėtai atsisuko į merginą ir matė, kaip ji ima plačiau šypsotis.
-Aš Tomas. –kerinčiai nusišypsojo jis.
-Malonu.-taip pat su šypsena atsakė Rėja ir patenkinta įsitaisė patogiau.-Leila, reikia tai atšvęsti.-pasiūlė ji pasisukusi į blondinę, ir mintyse jau razgė nedorus planus.
-Amm...-Leila pasisuko į Tomą ir akimis maldavo leidimo.
-Bet...-Tomas norėjo prieštarauti.
-Tomai, nieko neatsitiks nuo vieno karto. Tikrai.-Leila įrodinėjo savo.
-Gerai.-nusileido Tomas ir mintyse keikėsi. Nieko gero čia nebus.
...
Rėja sėdėjo ant lovos krašto ir prisimerkusi žiūrėjo į Tomą, artėjantį prie jos.
-Nagi, ateik čia.-jis lėtai segiojosi baltinių sagas, taip apnuogindama vis daugiau kūno.
-Kodėl tu tai darai?-negalėdamas atsispirti paklausė Tomas.
-Nes taip reikia.-šyptelėjo Rėja.-Leila visuomet turėdavo vis kas geriausia. Bent kartą kažką geresnio turėsiu aš.-tyliau sumirmėjo. Tomas priėjęs arčiau nusivilko maikę ir užgulė merginą.
-Bent kartą.-vėl pakartojo Rėja ir prisitraukė Tomą arčiau.
...
Susiraukusi Šeila greitu žingsniu judėjo link Bilo.
-Aš nieko nepadariau.-pašoko šis ir susigūžė, kai Šeila buvo prie pat jo. Šeila skambiai nusijuokė.
-Tau skambina.-atkišo telefoną.-Ir jau kokį dešimtą kartą.
Bilas paėmė iš jos telefoną ir pažiūrėjo į ekraną. Jame švietė Leilos vardas.
-Kas vėl?-pridėjęs telefoną prie ausies paklausė Bilas.
-Aš sakiau, kad tavo brolis man neištikimas.-pro ašaras juokėsi mergina.
-Tu girta?-Bilo akys išsiplėtė.
-Taip. Ir dabar žiūrėjau aukščiausio lygio porno, kurio pagrindiniai veikėjai yra Tomas Kalitzas ir Rėja Conrad.
-KĄĄĄĄĄ????-Bilas vos laikė telefoną.
-Ką girdėjai.-nusijuokė Leila.-Tavo brolis dulkina kitą mergą lovoj, kurioj dažniausiai miegu aš.
-Aš parvažiuoju.-mestelėjo Bilas.

Ch.78.

Bilas stovėjo tarpdury ir pykčio kupinu žvilgsniu stabėjo Tomą, kuris miegojo apsikabinęs kažkokią tamsiaplaukę merginą. Bilas drebėjo ir prie šonų gniaužė kumščius. Jis su mielu noru išmaltų snukį savo broliui. Bet susilaikė. Giliai atsidusęs jis uždarė duris ir sugrįžo į virtuvę, kur sėdėjo Šeila ir glostė Leilos plaukus.
-Aš jam vošiu.-Bilas atkreipė dėmesį į save.
-Nereikia.-pakėlė galvą Leila.-Tai niekuo nepadės ir juo labiau nieko nepakeis.
Leila vis dar buvo girta ir karts nuo karto isteriškai nusijuokdavo iš esamos situacijos. Bilas gailiai į ją žiūrėjo. Šeila buvo visiškai pasimetusi.
-Man nebėra ką čia veikti.-nusišypsojo Leila ir pakilo nuo kėdės.
-Ką ketini daryti?-persigandęs pasidomėjo Bilas.
-Išsikraustau.-blondinė truktelėjo pečiais ir palikusi virtuvę pakilo laiptais aukštyn. Netrukus viršuje pasigirdo durų trenksmas.

Tomas pramerkė akis ir pirmiausia pamatė šalia miegančią Rėją. Pakėlęs galvą nuo pagalvės ji pastebėjo po kambarį vaikštinėjančią Leilą. Ji rinkosi savo daiktus ir krovė į didelį lagaminą, gulintį ant fotelio.
-Ką tu čia darai?-paklausė jis. Leila atsisuko ir apdovanojo jį neapykantos kupinu žvilgsniu.
-Nedrįsk su manim šnekėt.-sušnypštė ji ir vėl grįžo prie daiktų rinkimo. Šalia Tomo pabuvo Rėja ir atsisėdo lovoje. Tomas kaip nuplikytas karšto vandens šoko iš lovos.
-Leila, aš...
-Aš tau sakiau nedrįsk su manim šnekėt.-pertraukė jį Leila.-Nenoriu tavęs nei matyt, nei girdėt. Niekada gyvenime. Supratai?
Tomas sekundę stebėjo merginą. Priėjęs prie jos čiupo už rankų ir stipriai suspaudė.
-Išklausyk mane.-stipriai papurtė.-Aš...nenorėjau.
-O taip, tu nenorėjai.-pasišaipė Leila.-Tu buvai taip įsijautęs į šitos šliundros dulkinimą, kad vakar net nepastebėjai manęs. Labai malonu iš tavo pusės, meile mano.-Leila išsilaisvino iš Tomo rankų ir nusisukusi dalnais užsidengė veidą. Tomas, bandydamas taisyti padėtį, bandė ją apkabinti.
-Neliesk manęs!-suriko ji ir tuo pat metu pro duris įvirto Bilas. Ramiai priėjęs prie brolio jis užsimojo ir tvirtu kumščius pliekė Tomui.
-Daugiau nedrįsk...-šnypštė jis.-Nedrįsk su ja taip elgtis, Tomai, kitaip priesiekiu, atsidursi reanimacijoj.
-Nelįsk ne į savo reikalus, Bilai.-Tomas sužaibavo akimis ir pasitrynė skruostą.
-Užsičiaupk.-atkirto Bilas ir pasisuko į Rėją.-Tau patariu greičiau rinktis šmutkes ir dingt, kitaip neatsakau už savo veiksums.
Rėja pakilo iš lovos ir susirinkusi savo drabužius paliko kambarį. Apačioje jos laukė Šeila.
-Čia ne viešnamis. Durys ten. Kalės išeina.-parodė pirštu į duris ir kita ranka pro jas išstūmė Rėją. Vos jai išėjus Šeila užlipo laiptais į viršų ir įėjo į Tomo kambarį. Ją iškart už rankos pačiupo Leila ir nusitempė į vonią.
-Ar galėtum man padėt?-nusivalė keletą ašarų ir pažiūrėjo Šeilai tiesiai į akis.
-Kuo tik galėsiu.-Šeila švelniai nusišpysojo ir apkabino blondinę.