Sveiki visi Cinema Bizarre gerbėjai! Jūs užsukote į pirmąjį ir didžiausią Cinema Bizarre gerbėjų forumą visoje Lietuvoje, kuriame galėsite sužinoti viską apie šią grupę bei dalyvauti kitose mūsų diskusijose ir konkursuose. Tad nedelsdami prisijunkite prie mūsų, nes čia esate visada laukiami. :)
Sveiki visi Cinema Bizarre gerbėjai! Jūs užsukote į pirmąjį ir didžiausią Cinema Bizarre gerbėjų forumą visoje Lietuvoje, kuriame galėsite sužinoti viską apie šią grupę bei dalyvauti kitose mūsų diskusijose ir konkursuose. Tad nedelsdami prisijunkite prie mūsų, nes čia esate visada laukiami. :)
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.
Sveika, Sisley ! Man malonu tau pranešti, kad šiais metais būsiu tavo angelas Prisiimu šią malonią pareigytę su džiaugsmu. Gali mane vadinti tiesiog Fleiku, manau, tau bus patogiau netgi :)) Kaip matai visą šį mėnesį gyvensi savojoje sniegu pusnyje, kaip tau ši mintis? Kaip tau šios dienos šaltukas? Pas mane termometras nukrito net iki -24, nors tokio didelio šalčio ir nejaučiau. Žinoma, daug šiltų megztukų, kojinių ir šalikas iki akių pasitarnavo visai kaip ir rytinė kakava. Mėgsti kakavą? Pagalvojau, kad kaip tik dabar reikėtų jos pasidaryti. Žinai, šiandien muzikos mokytoja paprašė, kad surasčiau kalėdinės dainos karaoke, tai reiks užsiimti tuo. Beje, žinai tą reklamą "tapu tapu tapu eina meškinas be batų"? Man tai ji tokia miela, ypač tas "taputaputapu"! Kol kas labai tavęs nevarginsiu, tik norėjau pasisveikinti :)
Sveika, mano brangioji globotine, Kaip matau, kol kas dar nesulaukiau tavo pasisveikinimo! Bet nieko tokio, tavo Fleikus kantrus ir laukia tavęs :) Atėjau pasiteirauti, kaip tau sekėsi šiandien? Žinai, savo naučiuosia jaučiuosi, kaip kokioj sniego pilį, nes mane apsupę milžiniško sniego kalnai. Ėjau šiandien ir stebėjausi, kaip per kelias dieneles pasidarė tokia gili žiema, kad net primena šaltąjį sausį. Ar jau tavo namučiai pasidabinę ir pasiruošę Kalėdoms? Eglutė jau savo vietoje? Aš kol kas dar nepasipuošiau, bet taip noriu mažutės eglutės! Netgi jau turiu savo galvelėj planelį, kaip ji turi atrodyti. Laukiu nesulaukiu, kol pavyks ją gauti iš kur nors. O dar taip norėčiau popierinių angelėlių ant lango. Tiek mintelių kirba galvelė. O kaip tu norėtum papuošti/papuošei namučius, kad jaustum aplink tvyrančią kalėdinę nuotaiką? O advento šokoladukų turi? Nesukčiauji juos valgydama?
Žinai, nepagalvok, kad aš piktutis, bet jeigu tu neatsirasi imsiu galvoti, kad esu niekam tikęs angelėlis. Tad laukiu tavęs labai labai!
Mano mieloji Urte, Kad ir kaip bebūtų keista, šiandien su tavimi vėl sveikinuosi aš, nesulaukęs tavęs. Ką padarysi, tikriausiai taip nusprendė kažkas iš aukščiau, turintis didelę galią.Sunku man ką nors tau parašyti, kai nežinau, ar skaitai mano laiškelius, ar ne. Bet vis tikiuosi tavęs sulaukti :) Šiandien jau Gruodžio 3 diena, taigi iki Kalėdų liko 22 dienos ! Ak, penktadienis, juk džiaugiesi? Būtinai turėsi man papasakoti, ką veikei per šias dienas
Ką tik gavau žinutę nuo tavo draugės infinity, ir labai apsidžiaugiau, nes dabar žinau, kodėl taip pradingai. Taigi, kaip ir maniau, teks sugalvoti, kaip su tavimi susisiekti kitu būdu ! Tikiuosi, kad grįžusi džiaugsiesi gavusi mano laiškelius, ir turėsi kantrybės į visus juos atsakyti.
Kaip manai, ką gi šiandien veiks tavo angelėlis Fleikus? Ogi eis žiūrėti Vienas namuose! Nes kaip tik dabar jis ir yra savo sniego pily vienas. Po poros minučių bėgs pas poną virdulį ir prašys karšto vandens savo kakavai ir, įsitaisęs po antklode, viena akim stebės tave, kita - tą vienutį berniuką. O kaip tau šis, daugybę kartų matytas filmas? Argi nepūsteli kalėdinio vėjelio? Dar labai norėjau pasidalinti su tavimi tokia kalėdiška daina ! https://www.youtube.com/watch?v=hznSr-W-ElQ
Tikiuosi, patiks! Lauksiu tavęs.
Sisley loves Kiro 4ever
Prisijungė : 2008-07-25 Age : 28 Pranešimų skaičius : 1902
awww ^^ tu toks mielas angeliukas! :) atsiprašau ir persiprašau, kad taip ilgai užtrukau - esu užversta darbais tartum dideliu kalnu sniego. Tikiuosi, labai nesupykai ir nenusivylei? ;) taigi, džiaugiuosi pagaliau galėdama ištarti tau "labas". Tavo laiškučiai labai mieli, ir pažadu į juos visus atrašinėti, jei tik neatsiras trukdžių ^^ mano pusnis man jau patinka! :D
Labas, Sisley! Grįžta tavo angeliukas toks nusikaltęs, nes vakar tavęs neaplankė. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad tu jau grįžai, ir mes galėsim bendrauti. Negi angeliukas gali pykti ant savo globotinės? Tikrai ne! Prašau man papasakoti, kaipgi tai sekėsi visas šias dienas? Įsivaizduoji, jau sekmadienis ir iki Kalėdų liko vos 20 dienelių? Tikiu, kad jos labai greitai pralėks. Ar jau parašei kalėdų seneliui laišką? Buvai šiais metais gera mergaitė? Neskriaudei kitų berniukų ir mergaičių? Manau, kad tu tai tikrai negalėtum blogai elgtis, ir tavo norai bus išpildyti. Džiaugiesi sniegu? Už mano tvirtovės langų tiek daug sniego, kad net sunku būtų nusigauti iki artimiausio namo. Tai pripurtė per kelias žiemos dienas! Atėjau tiesiog palinkėti gero sekmadienio ir pasiteirauti, kaip tau sekasi :)
Beje, šį kartą tau dovanoju dainelę apie žvaigždę, tik nepyk, nes nežinau kokia čia kalba !
Brangiausioji mano Sisley, Et, dinguolėlė tu mano ! Kartais pagalvoju, kad tave beeinant į šią pusnį pagavo gretimoj pusny gyvenantis Grinčas. Atsiradai ir vėl dingai. Žinai tavo angelėlis gali imti liūdėti ir tapti suirzėliu savo angelų karalystėj. Oi, kaip nenorėčiau, kad taip nutiktų! Gal norėtum išgirsti kokią neregėtą negirdėtą pasaką? Mėgsti jas?
Žinoma, atėjau tau palinkėti sėkmingos naujos savaitės ir pasakyti, kad iki Kalėdų liko vos 19 dienų ! Kadangi tavo angeliūkštis turi krūvą po sniegu gulinčių knygų, tai šią savaitę netuščiažodžiaus, nebent tu to panorėtum.
Dovanoju tau dar vieną dainą!
Sisley loves Kiro 4ever
Prisijungė : 2008-07-25 Age : 28 Pranešimų skaičius : 1902
Sveikutis! ;) oj, taip negerai pasijutau vakar neužsukus čia... nenoriu liūdinti šitokio rūpestingo Kalėdų angeliuko :) o Grinčo aš prisibijau... :D pasakos man taipogi patinka, būtų smagu išgirsti! ^^ oho, aš per tuos savo visus darbus net pamirštu dienas iki Kalėdų skaičiuot, ačiū kad priminei! Oh, dar reikia ir dovanėles visiems nupirkti, ir šiaip šventėms pasiruošti... sniego pas mane vis daugėja ir daugėja, net smagu daros. O pas tave? :D myliu Kalėdas! ;D
Labas, labas, labas! Čia vėl aš! Šį kartą grįžau su pasaka, kurią pats išgirdau per praeitas Kalėdas iš kito angelo, kuris buvo labai geras ir pasidalino ja su manimi. Dabar mano eilė ją perduoti kitam geram žmogučiui - tau. Iš pradžių galvojau, kad gal tau reikėtų duoti paprastą pasaką, bet apsigalvojau ir duodu tau šią -Kalėdinę pasaką. Ji ilga tokia, bet tikiuosi, kad nepatingėsi jos perskaityti. Ir primenu, iki Kalėdų liko 16 dienų. Sniego debesėliai ir man negaili. Taigi:
GRIGO RATAI
Buvo Kūčių diena.Snigo. Vėjas suko sniegą kaip gerus miltus, iš kurių vaikų mamos Kūčioms pyragus kepė. Saulės nebuvo matyti. Turėjo būti jau nebetoli vakaras, nes lauke ėjo tamsyn. Visi keliai buvo tušti. Kūčių vakarą Lietuvoj šeimos kartu sėda prie stalo, kartu Pono Dievo pyragu dalinasi. Jau visi buvo susirinkę į namus, ir visose apylinkės keliuose tik vienut vienas keleivis tebuvo matyti. Ėjo jis sunkiai. Susikūprinęs brido per sniegą. O to sniego ant kelio darėsi vis daugiau ir daugiau. Ir vėjas darėsi vis piktesnis. Ir sniegas į veidą vis labiau ir labiau krito. Ant pečių keleivis turėjo nedidelį ryšulėlį, bet ir tas darėsi vis sunkesnis ir sunkesnis. Kartu jis pajuto lyg užuojautą ir sustojo. Sustojęs pakėlė akis. Priešais buvo bažnyčia. Šalia bažnyčios didelis apsnigtas sodas. Sode gražus namas, su dideliais, smagiai apšviestais langais. Keleivis pasuko per sodą priedurų ir pasibeldė. Išėjo moteris. Išėjusi greitai permetė akimis keleivį nuo galvos iki kojų. - Ko čia dabar pro tas duris. Eik aplinkui,- pasakė, užtrenkė duris ir nubėgo.Keleivis apsuko namą. Namo gale rado kitas duris, o prie durų stovėjo ta pati moteris, rankoje atkiusi duonos riekę ir sūrio g, visus abalą. - Še, pasimelsk už sielas skaistykloje kenčiančias. Keleivis nusišypsojo. - Kad aš ne elgeta,- pasakė. - Aš norėjau pamatyti patį kleboną. Moteris dar sykį peržiūrėjo nuo galvos iki kojų ir įleido.Klebonas buvo aukštas, truputėlį žilstelėjęs. - Tai ką, mano mielasis, pasakysi?, - paklausė - Norėjau didelės malonės prašyti,- pasakė nusilenkdamas. - Tai sakyk, sakyk. Aš visada padedu jei tik galiu padėti - Pavargau klebone. Kojų nebepanešu, o namai dar toli. - Tai nakvynės nori? - Ne, ne nakvynės. Septynerius metus namie nebuvau. Du mažiukus namie palikau. Paaugę jie jau turėtų būti. Norėčiau Kūčias kartu su savais pavalgyti. Norėjau paprašyti gal klebonas galėtum tą gabaliuką pavėžinti. Ir keleivis pasakė kaimo dar gerokai už didelio miško vardą. - Ne, aš tai ne,- greitai atsakė klebonas. - O berniukas irgi pavargęs. Juk žinai, kaip yra didesnėj vietoj Prieš Kalėdas. O rytoj reikės anksti keltis į bažnyčią. Pažiūrėk, žmogel, kur nors pas ūkininką. Keleivis pažiūrėjo klebonui į akis ir išėjo, o klebonas pasiliko ir galvoja, kad to žmogaus akys kažkur matytos. Žmogus būtų jau pagyvenęs, o akys kaip vaiko.Ir taip matytos....Jis šeimininkės paklausė ar ta nemačiusi jo kada. - Ne. Tik iš akių lyg būtų matytas,-pasakė. O keleivis vėl išėjo į vėją.Buvo šalta ir tebesnigo. Keleivis paėjo, paėjo ir pasuko į gražaus didelio ūkio kiemą. Pro duris ėjo kvapas barščių su baravykais, keptos žuvies, šutintų kopūstų, obuolių ir ką tik iš krosnies ištraukto pyrago. Keleivis net seilę nurijo ir užėjo paprašyti kad pavėžintų. - O žmogau, kur dabar? Pačiose Kūčiose ir dar tokią naktį. Jeigu nori sėsk, kartu pavalgysim, o rytoj gal kas į bažnyčią iš jūsų kaimo atvažiuos. O jei ne, tai pailsėjęs, pavalgęs ir pats pareisi,- ėmė visi vienas per kitą aiškinti.Bet keleivis nenorėjo nei nakvoti, nei valgyti. Jis taip norėjo, taip norėjo pavalgyti kūčias su savaisiais, kad išėjo į gatvę. Taip ir perėjo visą kaimą. Visi buvo smagūs, visi laukė Kūčių, visi dėjo ant stalo kalėdaičius ir laukė Kūdikėlio Kristaus užgimstant, ir niekas nenorėjo pajudėti tokį vakarą iš namų dėl kokio nepažįstamo žmogaus. Tik vienas dalykas buvo keistas: kai tik keleivis išeidavo, tuoj visi vienas į kitą pasižiūrėdavo, ir kiekvienas sakydavo, kad lyg kur jį būtų matęs. Ypač akys visiems buvo tokios matytos. Po kojomis nebebuvo nei kelio, nei tako. Viskas vienodai užsnigta. Keleivis pastovėjo, dar lyg panorėjo grįžti atgal, pasiklausti kelio, bet pagalvojęs nusisuko ir nuėjo tiesiai per laukus į tą pusę, kur galvojo esant namus. Ėjo ėjo, klupo klupo per sniegus, kol priešais pamatė žiburėlį. Mažytį tokį, vos spingsintį.Pasuko į žiburėlio pusę ir priėjo mažą trobelę. Pasibeldė. Iš vidaus atsiliepė balsas - Prašom. Durys buvo net neužsklęstos.Trobelėj tebuvo vienas žmogelis. Ne toks dar senas kaip suvargęs sunykęs, drabužiai susinešioję. Tik stalas buvo apklotas šienu, užtiestas balta staltiese, ir vidurį padėtas kalėdaitis.To žmogelio vardas buvo Grigas. Jis buvo ir darbštus, ir greitas kitiems padėti, tik nežinia kodėl nelaimė praeidama vis ties jo kiemu sustodavo. Ledai išmušė pasėlius, ligos išpjovė gyvulius, perkūnas sudegino trobas, maras išmarino vaikus, žmona iš širdies skausmo pradėjo nykti nykti ir nunyko; turėjo truputį susitaupęs pinigų, paskolino kaimynui, o kai norėjo atgauti, kaimynas tik pasijuokė. Sakė: - Kam tau dabar? Palauk, kai atliekamų turėsiu. Taip ir pasiliko vienas ir be nieko, bet vėlyvą keleivį vistiek paprašė sėsti. - Pavaišint kuo geru neturiu, tai nors kalėdaitį persilaušim. Šiandien juk Kūčios,- pasakė, bet keleivis nesisėdo. Jis tik paprašė, kad pavėžintų per mišką pas žmoną ir vaikus. Grigas pasikrapštė pakaušį, pažiūrėjo pro langą į kiemą. - Kad daug sniego. Kažin kumelikė ratus ar bepatrauks. - Kodėl ratus? Galima juk su rogėmis,- pasakė keleivis. Grigas dar labiau pasikrapštė pakaušį. - Kad sarmata ir prisipažinti,- pagaliau prašneko.- Matai, praeitą žiemą kaimynas pasiskolino miško pabaigti vežti, sulaužė ir išmetė. - Kodėl nieko nesakei? - Sakiau, bet kad jam nei šilta nei šalta.Sako:gal nori kad už seną laužą tau naujas roges įtaisyčiau? Pagalvojau, pagalvojau ir nutilau.Ką čia žmogus dėl rogių su kaimynu pyksies. O antra vertus, mano rogės tikrai jau senos buvo. Rodos, dar senelio darytos, jau gerokai patrešusios. Keleivis gerom akim pažiūrėjo į Grigą. o tas paėmė nuo stalo kalėdaitį, perlaužė per pusę. Pusę pats pasiėmė, o kitą padavė keleiviui.Keleivis irgi įsidėjo gabaliuką į burną, paskui pasižiūrėjo pro langą. - Reikės eiti pėsčiam. Kur tokiu keliu su ratais,- pasakė. - Ne, taip eiti tai negali,- visiškai rimtai prašneko Grigas,- aš manau, kad per mišką kelias turėtų būti neužpustytas. Tik nežinau, ar per pelkes pašalas laikys. Ruduo buvo šlapias, tai įmirko, O šalti praeitą naktį kiek ir tešalo.Ir Grigas keleiviui daugiau nė kalbėti neleido. Susieškojo kailinius, kad sėdėti nebūtų šalta, anklodę, kad kojas būtų kuo šiltai susisukti, pasikinkė ir išvažiavo.Pavažiavo, pavažiavo, Grigas iš ratukų persisvėrė, pasižiūrėjo, kaip tekiniai rieda, ir sako: - Bet tu žiūrėk, kaip čia yra. Sniego tiek, o ratai bėga kaip vasarą. Nė kiek neklimsta ir nesivelia. Keleivis nusišypsojo.Jis net per drangą nepersisvėrė. - Jaučiu, kad lengvai bėga. Gal todėl, kad kūčios,- pasakė. - Gal ir todėl. Jei taip bus visą kelią, gal rasi juos dar nebaigusius Kūčių. - Aš tikiu, kad rasim. - Bet jeigu per kemsynę būtų neužšalę,- rūpinosi Grigas. - Galėsi atgal grįžti, o aš jau būsiu pasilsėjęs. Pėsčia pabaigsiu,- ramino keleivis. - Išvažiuosiu. Manau kad turi išvažiuoti.Ta mūsųpelkė ne tokia jau baisi.Ir paragino kumelikę, kad greičiau bėgtų. Nustojo snigti. Vėjas paėmė didelę šluotą, nušlavė nuo dangaus debesis ir nuėjo Kūčių valgyti.Angeliukai uždegliojo žvaigždutes.Naktis pasidarė rami, tyli, tik ratų barškėjimas lėkė per mišką. - Laukia,- pasakė Grigas. - Kai arklys prunkščia reiškia laukia. Keleivis šypsojosi. Bet kumelikė bėgo, bėgo ir pradėjo klimpti. - Kemsynė,- pasakė susirūpinęs Grigas.- Dar neužšalusi. Taip ir maniau,- pridėjo,- bet išsikapstysim. Kiek čia jos tėra. - Grįžk atgal. Pailsėjau, kelią pabaigsiu pėsčias,- rimtai prašneko keleivis - Išvažiuosim. Kiek čia tos pelkutės, o paskui vėl dardėsim. Kur čia pėsčias tokį kelią. Bet kumelikė tik šmurkšt, šmurkšt gilyn. Ir vežimėlis tik smukt ligi ašių.Kumelikė traukia, traukia, o vežimėlis nė iš vietos. - Tamsta sėdėk, o aš kumeliai padėsiu.Iššoko Grigas ir pradėjo su kumele traukti vežimėlį. Patraukė, paridino kelis žingsnius, vežimėlis vėl smukt ligi pusės šonų, kumelė smukt iki pilvo, o pats Grigas smukt iki kelių. - Tamsta palauk čia,- sako Grigas keleiviui,- o aš pabėgsiu į kaimą ir paprašysiu talkos . - Kad aš jau kaime buvau,- atsakė keleivis,- visi Kūčias valgo. - Tai nieko, bet aš nebuvau, - greitai atsakė Grigas, išsikapstė iš pelkės ir pasileido į kaimą. Visose trobelėse buvo šviesu. Visi sėdėjo apie stalus, valgė Kūčias ir giedojo šventas giesmes. Grigas visas trobas perbėgo, bet niekas nepajudėjo. Visi sakė: - Kaip dabar mes eisim. Dabar Kūčios. Tokia didelė šventė. Ne, ne, tuoj reikės eiti į Bernelų mišias, o tu nori , kad eitumėm purvintis į pelkę. Ir kas tave tokią naktį jon kišo. Nebent jau pats nelabasis. Niekas nėjo. Niekas iš namų nepajudėjo.Grigas sugrįžo vienas ir nusiminęs. Prabėgdamas pro namus dar pasiėmė ilgą kartį. Pagalvojo, kad galės vežimėlį kaip nors iškelti, o kumelė ir pati išlips.Bet vežimėlis buvo dar giliau nugrimzdęs, kumelė mynė, mynė kojomis, bet vis labiau grimzdo, o keleivis ramiai snaudė smakrą ant krūtinės pasidėjęs. Ir veidas jo buvo baltas ir šviesus, lyg mėnulis tekėtų. - Klausyk, tamsta, klausyk,- pažadino jį Grigas.-Niekas nenori padėti. Visi valgo Kūčias, Bernelių mišių laukia.Sėsk raitas. Kumelė per pelkę kaip nors išklampos, o toliau jau galėsi risčia pajoti. Vežimaitį aš jau pats išsistumsiu, kad per naktį neįšaltų. Keleivis pakėlė galvą, pasižiūrėjo šviesiom akim į Grigą , paskum atsisuko atgal. - Kodėl sakai, kad niekas nenori padėti. Tik pažiūrėk, net du atjoja.Atsisuko Grigas ir pamatė du raitelius atšarpuojant. - Ar kas atsitiko?,-paklausė vienas - Įklimpom,- paaiškino Grigas. Vyrai nušoko nuo arklių, apžiūrėjo vežimėlį, paskui arklius nuvedė priekin ir abu prie kumelaitės prikinkė visus į eilę vienas paskui kitą, pratėgiu. - Sėsk ant vidurinio raitas ir paragink, o mudu pastumsim,- paliepė Grigui. Grigas užsėdo arklį, paragino, arkliai vienu sykiu vežimaitį pajudino iš vietos, tuoj pradėjo bėgti ristele, paskui pagavo risčia, paskui pašoko šuoliu, kad tik vėjas sušvilpė pro ausis. Ir vienu akimirksniu Grigas žiūri, kad arkiai kojomis nebesiekia žemės, žiūri kad ir vežimėlis nebesiekia, kad visi jie jau plaukia auštai, o apačioj visas kaimas ir visas miestelis. Žmonės kepures nusiėmę žiūri aukštyn, kiti rankas susiėmę klūpo, bažnyčia pilna šviesos, o klebonijos sode pats klebonas suklupęs žiūri į viršų . Ir tik tada Grigas pasižiūrėjo į keleivį ir nepajuto kaip rankas maldai sudėjo:vežimėlį sėdėjo ne senas keleivis, bet Kūdikėlis Jėzus.Šypsojosi kaip saulė ir laimino ir kaimą, ir miestelį, ir visus žmones,kurių buvo pilni keliai ir pilni kiemai. Žmonės pažino ir Grigą, ir Kūdikėlį Jėzų, ir negalėjo atsistebėti, kam jis tokiai dideliai garbei pasirinko menką ir neturtingą, visų nupešiotą pamiškės Grigą. Ir žiūrėjo, kol arklai ir vežimo ratukai pavirto į šviesius taškučius kaip žvaigždelės.Tada pasuko bažnyčion, lingavo galvom ir sakė: - Tai mat kodėl jo akys buvo tokios matytos. O Grigas su visais arkliais ir su vežimu taip ir pasiliko padangių aukštybėse.Iš ten jis ir šiandien kiekvieną žvaigždėtą naktį tebešviečia ir pasiklydusiam keleiviui kelią rodo.
Sveika gyva, Sis ! Štai ir vėl aš atbildenu. Toks mielas paukščiukas man pačiulbėjo, kad eini į dailės mokyklą. Reiškia vai kaip moki gražiai pešti ! Dabar žinau, kur tu dingsti. Ei, reikėjo man pasisakyti, man labai patinka gražūs piešiniai, o aš tikiu, kad tu tikrai labai gražiai pieši. Klaidžioja ir pas mane toks angeliuko pažįstamas žmogus, kuris paskutinius metus žygiuoja į dailininkų mokyklėlę. Man rodos, artėja peržiūra, tiesa? O tai reiškia, kad į papildomas pamokas dar eini? Nes tas žmogutis, tai eina, oi, eina, nors labai jau atsakingas yra. Įsivaizduoju, kokia tavo dienelė užimta, o kur dar namų darbai. Taigi, dabar man ramu dėl tavęs Aš pasistengsiu ir toliau tave globoti kas dieną. O šiandien noriu tau duoti žaismingąjį Henriko Radausko eilėraštį. Mėgsti poeziją? Nors ir sunkiai ji įkandama, bet man patinka.
Žiemos pasaka
Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai. Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne. Taip kvepia princai ir kirpėjai, Taip kvepia vakaras sapne.
Žiūrėki: linija pro stiklą Praėjo posūkiu tyliu, Rami šviesa pro švelnią miglą Čiurlena pieno upeliu.
Žiūrėki: sninga, sninga, sninga. Žiūrėki: baltas sodas minga. Nugrimzdo žemė praeity. Įspėk, kas eina? Neįspėjai: Ateina princai ir kirpėjai, Balti karaliai ir kepėjai, Ir šlama medžiai apsnigti.
Sisley, Vėl atskuba tavo angeliukas-tikslusis laikrodukas. Ir skuba pranešti, kad iki Kalėdų liko 15 dienų, kol neišmušė 12h, ir jų nepamažėjo. Žinoma, jis norėtų sužinoti, kaip tau sekasi? Žinai, kad angeliukai irgi turi advento kalendorius? Tai va, pagal jį ir pranešinėju tau likusį laiką. Kaip tik rytoj jau atsivers vienuoliktas langelis ir rankeles bus galima ištiesti į naują pasaulėlį. Bus galima galvoti, kokia gi to paveikslėlio istorija. O šį vakarą dar viena daina! Žinoma, kalėdinė, beje, ir su Čarliu Braunu susipažinsi. Mielas vaikis, tikiuosi patiks tau jis :]
Sisley, Atitipenu šiandien per vieną iš savo slidžiųjų takelių. Pasikinkiau rogutes ir gabenu tau didelį angelišką apkabinimą. O taip slidu, taip slidu, gali įsivaizduoti? Man nė nereikia eiti, mano mažasis elnias mane kaip kokį pūkelį skraidina per saulėje žėrintį ledą. Grįžau į savo mini rūmus ir matau, kad viduryje jau stovi eglutė, apgobta sidabriniu šerkšnu, ledo varvekliais, mažutėm dovanėlėm ir stikliniais, trapučiais skritulėlias, saldainių kvapais iškvepinta. O kaip pas tave? Ar jau stovi eglutė, po kuria per Kalėdas rasi savo dovanas? Juk iki jų liko tik 14 dienų! Atsisveikinu ir laukiu tavo laiškelio.
Labas vakaras, manoji Sis, Ak, kaip liūdna tavęs nesulaukti ir šiandien. O šį vakarą mano namai kvepia mandarinais. Jie šokuoja nuo vienų rankučių prie kitų. Dalijasi savo oranžiniu atspalviu ir lyg koks pasipūtęs vaikelis jį demonstruoja visiems. Susiburia kokia dešimtis jų ir šoka mandarinų šokį. Matei kada nors? Aš mačiau. Jie susikabina savo nematomomis rankutėmis. Tyliai kalba ultragarsiniu balsu, kad niekas negirdėtų, šnabžda žodelius pagal melodijos taktą: viens ir du ir trys, viens ir du ir trys, ... . O tada juda ratu, ratu, ratu. Žinoma bet kas to pamatyti negali, argi tai būtų taip stebuklinga, jei galėtų? Jų šokį reikia matyti ne tik akimis, bet ir jausti savo širdute, kad ir kokio ji dydžio būtų, kad ir kokiu stiprumu tuksėtų. Nesvarbu, ar ji paukščiuko ir spurda taip lyg iš krūtinės šoktų. Nesvarbu, ar ji banginio ir plaka palengva. Manau supratai mane. Paskui tie oranžiniai skritulėliai taip greitai ima judėti, kad net akių lėliukės nespėja bėginėti. Tuomet viskas susilieja į didžiulį žiedą. Ima dvelkti toks nepaprastas kvapas, kuris pasklinda po visus namus ir kiekvieną priverčia pajusti aplinkui skrajojančią Kalėdų dvaselę. Tokią balkšvai permatomą, mažutę ir mielą. Ji visai nebaisi ir primena Kasparą? Žinai jį? :) Tuomet palengva šokis lėtėja, kol galiausiai primena lėtą, lengvą drugelių plasnojimą. Sustoja ir ilsisi. Manieji mandarinai jau nuėjo miegoti, manau, jie jau pavargo. O ar tu mėgsti mandarinus? Kaip praleidai šį savaitgalį? Tikėjausi bent per jį sulaukti tavęs, bet tiek jau to :) Šiandien primenu, kad liko 13 dienų iki Kalėdų!
Ku kū, Sisley !!! Su tavimi vėl sveikinasi tavo angelas sargas! Jau nemažai dienų praėjo nuo mano paskutinio apsilankymo. Vajė, kaip apleidau tavo temą, o buvau sau pasižadėjęs nė dienos nepalikti jos. Žinai, šiandien nusprendžiau pakalbėti apie maistą. Kaip manai, smagi tema? Norėčiau, kad man papasakotum, kaip tavo šeima vakarieniauja per Kūčias? Ar laikotės dvylikos patiekalų tradicijos? Vat pas mane sniego name labai atidžiai laikomasi šios taisyklės. Kiekvienas patiekalas yra rūpestingai paruošiamas ir suskaičiuojamas. Prieš tai sudaromas toks ilgas planas, kuriame parašyta mažiausiai dvylika niamniukų. Paskui kitas sąrašas, kuriame sudėlioti visi pirkiniai: vaisiai, daržovės, saldumynai, ... . O tada visi skuba lekia į netoliese esančia krautuvėlę ir viską parsigabena daugybėje didelių maišelių. Vėliau visi pluša manojoje virtuvėje, tik kyla miltų debesėliai, burbuliuoja vanduo puoduose, vėjas, įsiveržęs pro pravirą langą, neranda sau vietos, ausytes glosto čirškėjimas ir tuksėjimas į medinę lentelę , nosytę kutena mažučiai nematomi pirštukai. Ak, viskas traukte traukia į tą mažą stebuklų kambarėlį, kuriame, rodos, naujas gyvenimas verda. Kaip gera vėliau susėsti visiems kartu prie degančios žvakelės ir dalintis šypsenomis bei baltaisiais paplotėliais. O ką gi mėgsti įprastai valgyti? Aš toks nerūpestinguolis! Šiandien tik saldainius kramsnojau ir šiek tiek vaisių gavau. Tikiuosi tu ne taip prastai valgai kaip aš, o valgai energijos kupinus pusryčius, sočiai pietauji ir lengvai vakarieniauji. Juk taip, ką? Žinok, jei ne, barsiu. Truputuką! Juk reikia man jausti atsakomybę už savo globotinę, o ypač jos energijos gavimą. Nėra energijos - nėra ir geros nuotaikos. O aš noriu, kad tu Kalėdas pasitiktum su spinduliukais veide :) Beje, suskaičiavau, kad iki jų beliko vos 9 dienos !
Sisley, Sisley ! Na, nesulaukiu vis tavęs. Šį kartą nepliurpsiu. Tiesiog norėjau pasakyti, kad antrą kartą autobuse išgirdau tą pačią dainą, tai nusprendžiau su tavimi pasidalinti. Nežinau, ar tau ji patiks, bet susijusi su žiema. Tai va :)
Sveika, Sisley, Na, ką eina paskutinės angelavimo dienos. Vos kelios dienelės man dar suteikti tau dėmesio. Iš tiesų tai man labai gaila, kad mums nepavyko pabendrauti tiek, kiek aš tikėjausi. Nežinau, gal čia ir mano kaltė. Bet kokie atveju man vis tiek labai patinka kuo nors rūpintis !
Kiek žinau, šiandien oficiali pirmoji atostogų diena, tad linkiu tau gerai per jas pailsėti. Tikiuosi, tu per atostogas tikrai nenuobodžiauji ir daug veiki. Beje, tau patinka žiema? Man tai nepatinka toks šaltukas, kai reikia stovėti kieme ir ko nors laukti. Bet namie tai smagu žiūrėti į už lango siaučiančią pūgą ir gerti karštą arbatą arba kakavą. O jeigu dar kas nors sausainių iškepa, tai visai smagumas neišpasakytas! Be to, su pačiais mieliausiai draugais tikriausiai nesvarbu koks metų laikas :) Tiesa?
Iki Kalėdų vos 2 dienos!
Šiandien atsisveikinu ir siunčiu dar vieną žiemišką dainą.
Sisley, Kūčių naktis artėja. Tikiuosi ramiai praėjo šis vakaras tau ir tavo šeimai. Šią stebuklingą naktį linkiu sapnuoti pačius gražiausius sapnelius, neskaičiuoti avelių ir ramiai miegoti. O jeigu tik nori, svajoti svajoti. Ką gali žinoti, gal kartais šios nakties svajonės ims ir išsipildys. Tai bene paskutinis laiškelis tau nuo manęs. Rytoj jau Kalėdos ! Smagių tau švenčių, mano globotine !
Ugne, Paskutinį kartą kreipiuosi į tave kaip tavo angelas Fleikus. Tikiuosi, kad bent jau skaitei mano laiškelius. Visgi, kaip minėjau, man labai patinka rūpintis kuo nors, tik gaila, kad tavęs taip ir nebesulaukiau. Manau, kad tam buvo labai svarbi priežastis. Atsisveikinu, nes kitas mano laiškelis bus ir mano tikrosios anketos. Viliuosi, kad tu dar atsirasi ^^
kagremeu BIZOKU narys
Prisijungė : 2009-05-30 Age : 29 Pranešimų skaičius : 189
Temos pavadinimas: Sis sniego pusnis ! 
Kv. 12 02 2010, 01:46
Sveika, Sisley !
Prisiimu šią malonią pareigytę su džiaugsmu.
Sveika, mano brangioji globotine, 
Mano mieloji Urte,
Labas, Sisley!
Labas, labas, labas!
Sveika gyva, 
Aš pasistengsiu ir toliau tave globoti kas dieną. O šiandien noriu tau duoti žaismingąjį Henriko Radausko eilėraštį. Mėgsti poeziją? Nors ir sunkiai ji įkandama, bet man patinka.
Labas vakaras, 
Ku kū, 
Sveika, 
Sisley,
Ugne,